1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

Žmogus - pats sau kuriantis paminklus    

 Pavasariu bundančią žemę jau nukloja pirmųjų žibuoklių melsvi žiedai.  Važiuojant pro seniūniją, taip ir norisi grožėtis pavasariu kvepiančiu mišku, tarytum uogas ant smilgos, užverti dar vienerius metus. Vieniems priminti   pavasarinių darbų pradžią, o kitiems – jubiliejines akimirkas.

    Mintimis apmąstau seniūnijos gyventojus, jų prasmingai nueitus gyvenimo kelius. Nejučia sustoju ties sodyba  ir pačių gražiausių pavasarinių gėlių puokštę dovanoju žmogui, švenčiančiam  70-ties metų jubiliejų.  Kas jis? Tai - ilgametis Aukštadvario seniūnijos Būdos kaimo gyventojas Antanas Baškevičius.

   Jubiliatas, maloniai sujaudintas, pakviečia į sodybos vidų. Ant stalo puikuojasi įvairiaspalvių gėlių puokštės. Antanas džiaugiasi, kad  iškilminga proga  jį aplankė ne tik savi vaikai, bet ir Bijūnų bendruomenės aktyvas, seniūnaitis, buvę bendradarbiai, draugai ir kaimynai.

   Antanas Baškevičius - tai Bijūnų krašto šviesuolis. Gimęs  ir užaugęs Bijūnų kaime, Antanas neieškojo lengvo duonos kąsnio. Jis viską atidavė savo kraštui, ką galėjo atiduoti tėviškę mylintis žmogus. Daugelį metų dirbęs žemės ūkio technikos mechaniku Bijūnų kolūkyje, vėliau kolūkio pirmininko  pavaduotoju, o atsiradus žemės ūkio bendrovėms, jis vietinių žmonių buvo išrinktas bendrovės  pirmininku.

  Kalbantis su Antanu apie praėjusį laikotarpį, jis prisiminė, kaip teko vadovauti dideliam bendrovės narių būriui, ne kartą yra tekę ir stikliuką ištraukti iš jų rankų ir sudaužyti, bet šie žmonės Antaną ir šiandieną gerbia.

  Jau būdamas vyresniame amžiuje, Antanas pasinėrė į statybas. Jis realizuoja save, statydamas ar remontuodamas  rąstinius namus, pirtis, ūkinius pastatus.

  Jubiliatas yra bendruomenės siela. Jis pastatė naują kryžių Raipolio kaimo kapinių viduryje, ties kuriuo žmonės renkasi bendrai maldai už  mirusiuosius. O neseniai iš savų medienos atsargų Antanas atstatė kryžių prie kelio, vedančio nuo Bijūnų į Būdos kaimą. Daugelis vietinių gyventojų dar prisimena, kad toje vietoje kažkada stovėjo senas kaimo kryžius. Kiekvienas pro jį praeidamas ar pravažiuodamas, nusiimdavęs kepurę ir sukalbėdavęs maldą ar bent persižegnodavęs. Gilios šio krašto tradicijos Bijūnų bendruomenėje, o mediniai kryžiai, tarytum paminklai atgimsta gero žmogaus  - Antano Baškevičiaus dėka.

  Pravažiuojant pro Aukštadvario seniūnijos Būdos kaimą, mane taip pat užlieja nepaprasta gerumo banga. Kokią akivaizdžią naudą kartu su Bijūnų bendruomene atnešėme daugiavaikei  septynerių vaikų Rūtos ir Dano Narbutų šeimai, vykdant LNK televizijos projektą „Auksinė širdis“. Maža ant kertinių akmenų stovinti trobelė, padovanota jų močiutės, vadovaujant auksinės širdies kaimo meistrui Antanui Baškevičiui, buvo perstatyta į  gražų medinį namą su mansardoje įrengtais kambariais vaikams. Nuo  projekto vykdymo jau prabėgo keletą metų, tačiau šis statinys, sujungus  šiandieninio jubiliato, Bijūnų bendruomenės ir Aukštadvario seniūnijos jėgas, remiant dideliam būriui Trakų rajono verslininkų, išliko tarytum gyvasis paminklas, o naujoje troboje auga žvalūs ir laimingi vaikai.

 - O kada žmogus tampa laimingas?,- paklausiau Antano. 

 - Kai nustojame klysti, kai sukaupiame gyvenimo patirties, o gyvenimo patirtis kaupiama klystant,- susimąstęs ir nusišypsojęs atsakė jubiliatas.   Gyvenimas tęsiasi. Šiandieną jo  jubiliejus švenčiamas jau suaugusių vaikų ir anūkų apsuptyje.

  Mielas Antanai, sveikindama Jus su garbingu jubiliejumi, dėkoju už metų brandumą, širdies dosnumą ir meilę savo gimtajam kraštui. Te niekada nesibaigia aistringai paslaptinga, veržli svajonių, tikslų ir bendruomeninių jausmų banga.

Aukštadvario seniūnė                                   Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Skaityti daugiau... »

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Skaityti daugiau... »

Gyventojai jau gali naudotis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis

Projekto „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“ darbai įgavo pagreitį – šiuo metu jau įrengtos 22 naujos požeminės ir pusiau požeminės konteinerių aikštelės visame Trakų rajone. Likusias aikšteles atnaujinti ar naujai įrengti numatoma iki šių metų lapkričio. „Visose aikštelėse pastatyti požeminiai arba pusiau požeminiai buitinių atliekų, stiklo, plastiko ir popieriaus konteineriai, kai kuriose aikštelėse numatytos vietos ir tekstilės konteineriams, kurie bus pastatyti kiek vėliau. Tad gyventojus dar kartą raginame atliekas rūšiuoti bei mesti į naujus bei patogius jiems skirtus konteinerius“, - sakė Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosioji specialistė Inutė Neverovskienė. Anot jos, aplinkos saugojimas bei puoselėjimas yra visų atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų atsakomybė. „Naujai įrengti konteineriai yra ne tik patogesni, bet ir vizualiai geriau atrodo, nei senieji antžeminiai konteineriai, nes antžeminė naujųjų konteinerių dalis užima daug mažiau vietos, o tūris yra kone penkis kartus didesnis nei senųjų“, - teigė specialistė. Galima paminėti, kad iš naujųjų konteinerių nebesklis nemalonūs kvapai, kadangi dirvos temperatūra neleidžia šiuos kvapus sukeliančioms bakterijoms daugintis. Šiuo metu Trakų rajono gyventojai gali naudotis šiomis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis:

I. Neverovskienė primena, kad į minėtuosius konteinerius gyventojai neturėtų mesti bei prie jų palikti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų bei didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų. „Šias atliekas reikia vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje, kur iš gyventojų jos priimamos nemokamai“, - paminėjo ji. Šiuo metu atliekas rajone išveža UAB „Ecoservice“, o išvežimo grafikus galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: https://ecoservice.lt/wp-content/uploads/2019/01/Trakai-2019-grafikas.pdf Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė. Įgyvendintas projektas padės racionalizuoti ir užtikrinti gyventojų poreikius tenkinančią, Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimus atitinkančią, bei aukštą aplinkos apsaugos kokybę užtikrinančią atliekų tvarkymo sistemą visame Trakų rajone.

Naujai įrengta atliekų surinkimo aikštelė Lentvaryje, Vytauto g. 4

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 52 svečius online

Prisijungti