1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

„Mano giesmė – skambiausia,

Ji skirta Tau, Tėvyne,

Tau mano meilė tyriausia,

Ji tik viena, išskirtinė...

(Algirdas Almantas)

SVEIKINAME

ALGIRDĄ ALMANTĄ

70-ties metų jubiliejaus proga.

Linkime stiprybės ir tikėjimo savo ir bendraminčių darbų prasmingumu, žmogaus gebėjimais kurti žemėje gėrį. Tegul Jūsų sumanymus lydi sėkmė, o darbštumas ir išmintis būna ištikimi Jūsų partneriai.

 

Aukštadvario seniūnė      Jadvyga Dzencevičienė


Sveikiname Marijoną Jančiauskienę

iš Jurežerio kaimo

Garbingo 80 - ties metų jubiliejaus proga!

Dėkojame už metų brandumą,

už nepamatuojamą Jūsų gerumą,

už širdies dosnumą.

Linkim Jums beribės sveikatos, laimės

ir dar daug prasmingų ir ilgų metų!

 

Pagarbiai,            

Aukštadvario seniūnė 

Jadvyga Dzencevičienė


Žmogus - pats sau kuriantis paminklus    

 Pavasariu bundančią žemę jau nukloja pirmųjų žibuoklių melsvi žiedai.  Važiuojant pro seniūniją, taip ir norisi grožėtis pavasariu kvepiančiu mišku, tarytum uogas ant smilgos, užverti dar vienerius metus. Vieniems priminti   pavasarinių darbų pradžią, o kitiems – jubiliejines akimirkas.

    Mintimis apmąstau seniūnijos gyventojus, jų prasmingai nueitus gyvenimo kelius. Nejučia sustoju ties sodyba  ir pačių gražiausių pavasarinių gėlių puokštę dovanoju žmogui, švenčiančiam  70-ties metų jubiliejų.  Kas jis? Tai - ilgametis Aukštadvario seniūnijos Būdos kaimo gyventojas Antanas Baškevičius.

   Jubiliatas, maloniai sujaudintas, pakviečia į sodybos vidų. Ant stalo puikuojasi įvairiaspalvių gėlių puokštės. Antanas džiaugiasi, kad  iškilminga proga  jį aplankė ne tik savi vaikai, bet ir Bijūnų bendruomenės aktyvas, seniūnaitis, buvę bendradarbiai, draugai ir kaimynai.

   Antanas Baškevičius - tai Bijūnų krašto šviesuolis. Gimęs  ir užaugęs Bijūnų kaime, Antanas neieškojo lengvo duonos kąsnio. Jis viską atidavė savo kraštui, ką galėjo atiduoti tėviškę mylintis žmogus. Daugelį metų dirbęs žemės ūkio technikos mechaniku Bijūnų kolūkyje, vėliau kolūkio pirmininko  pavaduotoju, o atsiradus žemės ūkio bendrovėms, jis vietinių žmonių buvo išrinktas bendrovės  pirmininku.

  Kalbantis su Antanu apie praėjusį laikotarpį, jis prisiminė, kaip teko vadovauti dideliam bendrovės narių būriui, ne kartą yra tekę ir stikliuką ištraukti iš jų rankų ir sudaužyti, bet šie žmonės Antaną ir šiandieną gerbia.

  Jau būdamas vyresniame amžiuje, Antanas pasinėrė į statybas. Jis realizuoja save, statydamas ar remontuodamas  rąstinius namus, pirtis, ūkinius pastatus.

  Jubiliatas yra bendruomenės siela. Jis pastatė naują kryžių Raipolio kaimo kapinių viduryje, ties kuriuo žmonės renkasi bendrai maldai už  mirusiuosius. O neseniai iš savų medienos atsargų Antanas atstatė kryžių prie kelio, vedančio nuo Bijūnų į Būdos kaimą. Daugelis vietinių gyventojų dar prisimena, kad toje vietoje kažkada stovėjo senas kaimo kryžius. Kiekvienas pro jį praeidamas ar pravažiuodamas, nusiimdavęs kepurę ir sukalbėdavęs maldą ar bent persižegnodavęs. Gilios šio krašto tradicijos Bijūnų bendruomenėje, o mediniai kryžiai, tarytum paminklai atgimsta gero žmogaus  - Antano Baškevičiaus dėka.

  Pravažiuojant pro Aukštadvario seniūnijos Būdos kaimą, mane taip pat užlieja nepaprasta gerumo banga. Kokią akivaizdžią naudą kartu su Bijūnų bendruomene atnešėme daugiavaikei  septynerių vaikų Rūtos ir Dano Narbutų šeimai, vykdant LNK televizijos projektą „Auksinė širdis“. Maža ant kertinių akmenų stovinti trobelė, padovanota jų močiutės, vadovaujant auksinės širdies kaimo meistrui Antanui Baškevičiui, buvo perstatyta į  gražų medinį namą su mansardoje įrengtais kambariais vaikams. Nuo  projekto vykdymo jau prabėgo keletą metų, tačiau šis statinys, sujungus  šiandieninio jubiliato, Bijūnų bendruomenės ir Aukštadvario seniūnijos jėgas, remiant dideliam būriui Trakų rajono verslininkų, išliko tarytum gyvasis paminklas, o naujoje troboje auga žvalūs ir laimingi vaikai.

 - O kada žmogus tampa laimingas?,- paklausiau Antano. 

 - Kai nustojame klysti, kai sukaupiame gyvenimo patirties, o gyvenimo patirtis kaupiama klystant,- susimąstęs ir nusišypsojęs atsakė jubiliatas.   Gyvenimas tęsiasi. Šiandieną jo  jubiliejus švenčiamas jau suaugusių vaikų ir anūkų apsuptyje.

  Mielas Antanai, sveikindama Jus su garbingu jubiliejumi, dėkoju už metų brandumą, širdies dosnumą ir meilę savo gimtajam kraštui. Te niekada nesibaigia aistringai paslaptinga, veržli svajonių, tikslų ir bendruomeninių jausmų banga.

Aukštadvario seniūnė                                   Jadvyga Dzencevičienė



Puslapis 2 iš 14

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Iššūkis: kuo mažiau į sąvartynus!

 

 

 

 

 

 

 

 

Galime pasidžiaugti, jog lyginant su kitais šalies rajonais Trakų rajone rūšiuojama iš tiesų nemažai – statistiškai vienam gyventojui per metus tenka per 30 kg išrūšiuotų atliekų, kai vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas surenka beveik per pus mažiau – netoli 17 kg išrūšiuotų atliekų. Tačiau galima ir būtina dar labiau mažinti į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius bei sąvartynus patenkantį atliekų kiekį.

 

„Todėl mes kviečiame kraštiečius sąmoningėti, laikytis DAR! principo, kuris reiškia – „Dabar Aš Rūšiuoju!“ ir taip padaryti ženklų įnašą mūsų krašto išsaugojimui“, – sakė I. Neverovskienė.

 

Pasak jos, tikėtina, kad kai kurie žmonės vis dar nerūšiuoja ne iš piktos valios ar abejingumo, o dėl to, jog tiesiog ne visuomet žino, kokia yra rūšiavimo nauda ir svarba, bei į kokius konteinerius kokias antriniam panaudojimui tinkamas atliekas iš tiesų galima mesti, o kurios turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį. Tad pasitikslinkime, kaip tinkamai rūšiuoti:

 

Atkreipkite dėmesį, kad ir į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerį galima mesti ne viską. Į šiuos konteinerius negalima mesti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias reikia išrūšiuoti, negalima mesti karštų pelenų, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų. Taip pat negalima mesti didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų, juos reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje.

 

Anot specialistės, Trakų rajone kita svarbi kliūtis gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas – nepatraukli ir pasenusi rajono komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūra. Dėl to rajono savivaldybė ėmėsi įgyvendinti svarbų projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone”*, kurio metu iki 2019 metų pabaigos Trakų rajone bus įrengtos bei rekonstruotos 55 konteinerinės aikštelės prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Dalyje šių aikštelių dar šiais metais bus pastatyti ir tekstilės atliekų konteineriai, o tolimesnėje perspektyvoje numatytos vietos ir maisto atliekų konteineriams. „Tikiu, kad gyventojai, žinodami, kaip teisingai rūšiuoti atliekas ir galėdami patogiai tą daryti, lengvai ir su džiaugsmu laikysis DAR! principo“, - optimistiškai nusiteikusi teigė I. Neverovskienė.

 

* Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrostruktūrą suteikė ES parama – pagal 05.2.1-APVA-R-008 priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ vykdomi darbai didžiąja dalimi finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 823529,41 eurus, iš kurių 85 proc. sumos padengs jau minėtas ES Sanglaudos fondas, likusi dalis sumos tenka Trakų rajono savivaldybei.

Skaityti daugiau... »

Skelbiamas konkursas „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019 m.“

Trakų rajono savivaldybė, skatindama gyventojų, bendruomenių, įmonių, įstaigų ir organizacijų tvarkingos bei išpuoselėtos aplinkos kūrimą, saviraišką, eksperimentavimą, originalumą, taip pat siekdama motyvuoti rajono gyventojus aktyviai puoselėti šalia pastatų esančias erdves, norėti nustebinti aplinkinius idėjomis puošiant mus supančią aplinką bei puoselėti estetiškai vertingos aplinkos kūrimo tradicijas, skelbia konkursą „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019″.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 9 svečius online

Prisijungti