1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Ketvirtadienis, 15 Birželis 2017

Pro Memoria

JONUI ULEVIČIUI

1942.09.29 – 2017.06.13

Mielieji, mums visiems yra labai skaudu, kad atsveikiname su ilgamečiu Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriumi Jonu Ulevičiumi. Netektis, o gal žvaigždė išsivedė iš mūsų tarpo brangų žmogų? Lemtis, palikusi begalinį skausmą mūsų širdyse. O Dieve, jeigu Tu esi, kodėl Tu atėmi iš mūsų pačius geriausius? Vaikai neteko brangaus tėvo, žmona - rūpestingo vyro, o mes - Aukštadvario seniūnijos lyderio, ilgamečio vadovo. Kiekvienas iš mūsų, kuris su gėlių puokšte rankose atėjome prie kapo duobės, - ir aš ir Jūs, apgalvoję šį kartu žemėje praleistą laiko tarpą, turime už ką jam padėkoti. Savo visą gyvenimą paskyręs Aukštadvario kraštui, darbštus, kuklus ir niekada neieškojęs lengvesnio duonos kąsnio, Jonas išeina iš mūsų tarpo. O juk čia, šalia mūsų daugelį metų gyventa, dirbta, skubėta, mylėtas kiekvienas Aukštadvario žemės grumstas. Man prieš akis jo prasmingo gyvenimo knyga. Jonas Ulevičius gimė 1942 m. rugsėjo 29 d. Aukštadvario seniūnijoje. Baigęs Aukštadvario žemės ūkio technikumą ir įgyjęs agronomo specialybę, 1964m. įsidarbino Balceriškių tarybiniame ūkyje agronomo pareigose ir dirbo iki pašaukimo į tarybinę armiją. Grįžęs po armijos , 1967 m. jis tapo Aukštadvario vidurinės mokyklos buities darbų mokytoju. 1968 metais Jonas įstojo į tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir 1977 metais jam buvo suteikta vidurinės mokyklos istorijos ir visuomenės mokslų mokytojo kvalifikacija. 1973 m. Jonas Ulevičius perkeltas į Trakų rajono Onuškio kolūkį pirmininko pavaduotojo pareigoms, o 1976m. į Aukštadvario tarybinį ūkį - technikumą direktoriaus pavaduotoju ideologiniam darbui. Panaikinus technikumą, 1980 m. Jonas Ulevičius perkeliamas į Aukštadvario žemės ūkio mokyklą direktoriaus pavaduotoju mokomajam ir auklėjamajam darbui. O 1983 metais jis tampa Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriumi ir dirba iki užtarnauto poilsio, net 21 – rius metus. Išėjus į užtarnautą poilsį, Jonas kartu su žmona Gražina ir sūnumi įkūrė kaimo turizmo verslą ir visa šeima sėkmingai darbavosi savo rankomis gražiai įrengtoje sodyboje. Jono Ulevičiaus gyvenimas kupinas veiklos. Būdamas mokyklos vadovu, jis kartu su mokytojais kūrė kabinetus, tobulino mokymo programas, ieškojo papildomo ugdymo iniciatyvų. Jam vadovaujant, buvo pastatytas 400 vietų žemės ūkio mokyklos bendrabutis, praktinio mokymo dirbtuvės, įrengtas traktodromas, geriausi kartingų takai, kurie sėkmingai veikia iki šiolei, pastatyti du daugiaaukščiai namai su ūkiniais pastatais ir 24 –ioms mokytojų šeimoms pagerintos gyenimo sąlygos. Artimų draugų tarpe vadinome savo Direktorių darboholiku. Ir nesvarbu kokios buvo jo pareigos, jis viską atlikdavo labai atsakingai. Tai buvo Mokytojas iš didžiosios raidės. Jis su didele meile ugdė mokinių žmogiškąsias savybes, ramiai jiems dėstė elgesio taisykles, kaip pavyzdį mėgo parodyti savo darbščias rankas. Jonas - tikras statybinių bei techninių darbų konsultantas. Jis niekada negailėjo patarimų nei seniūnui, nei kaimynui, visuomet stengėsi padėti, patarti, visuomet būti su šypsena. Sukūręs darnią šeimą, Jonas nepaprastai mylėjo savo žmoną Gražiną, dukrelę Dainą ir sūnų Marių. Jis labai nuoširdžiai bendravo su vaikais, labai džiaugėsi žentu ir gimusiu vaikaičiu Jonuku – Herkumi. Net ir palaužtas ligos, jis dar planavo naujas statybas, sakydamas, kad viskas bus gerai. Mielieji, reiškiu Jums nuoširdžią užuojautą – žmonai Gražinai, dukrai Dainutei ir jos šeimai, sūnui Mariui, giminėms ir visai Aukštadvario bendruomenei. Mes šiandieną labai daug netekome. Nebeišgirs vaikai pamokančio tėvelio balso, tik ilgam atmintyje paliks Jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos ir pasiliko vien tik sielvartas širdy. Mielas Jonai, Jūs nugyvenote labai gražų gyvenimą, mylėjote Aukštadvarį ir jo žmones. Lydimas jus mylinčių žmonių čia atneštos gėlių jūros, Jūs išeinate į kitą – į amžiną gyvenimą. Mes dėkojame, kad puoselėjote Aukštadvario kraštą, buvote lyderiu ir atidavėte mums viską, ką gali duoti auksinę širdį turintis žmogus. Kaip ilgametis aukštadvarietis, Jūs pasiliekate sau tik kapų pušų ošimą, gimtųjų namų ilgesį, o prieš akis - melsvas Aukštadvario ežero bangas. Su širdgėla tariame Sudie ir linkime Jums ramaus amžino pomirtinio gyvenimo.

Aukštadvario seniūnė              Jadvyga Dzencevičienė


SpausdintiEl. paštas

Penktadienis, 09 Birželis 2017

Gyventojų dėmesiui

Trakų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Trakų rajono savivaldybė informuoja apie NEMOKAMĄ naminių gyvūnų (šunų, kačių, šeškų) skiepijimą prieš pasiutligės susirgimą. Pateikiami veterinarijos gydytojai ir jų telefono numeriai, kuriais galima skambinti iškilus klausimams.

Iškilus klausimams galima kreiptis į Trakų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Veterinarijos g. 2, Trakai ar telefonu 8 528 54017.

2017.06.17 18:00-19:30 AUKŠTADVARIS    Aikštėje prie prekyvietės, veterinarijos gydytojas Januš Abucevič tel.: 8 663 59580

2017.07.01 17:30-18:00 ČIŽIŪNAI   Parduotuvės aikštelėje, veterinarijos gydytojas Januš Abucevič tel.: 8 663 59580

2017.07.01  18:10-18:40 UBIŠKĖS   Prie buvusios parduotuvės, veterinarijos gydytojas Januš Abucevič tel.: 8663 59580

2017.07.29  18:40-19:30 BIJŪNAI   Parduotuvės aikštelėje, veterinarijos gydytojas Januš Abucevič tel.: 866359580

2017.09.02  18:00-19:30 AUKŠTADVARIS Aikštėjė prie prekyvietės, gydytojas Januš Abucevič tel.:866359580


SpausdintiEl. paštas

Antradienis, 06 Birželis 2017

Birželio 14 - Gedulo ir Vilties diena



Puslapis 10 iš 84

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Aukštadvario bendruomenė svetingai pasitiko Kretingos rajono bendruomenių lyderius

Aukštadvaris – pravažiuojantis miestelis, įsikūręs ant Karališko kelio, kuriuo nuo seno karietomis keliavo karaliai iš Vilniaus į Varšuvą. Dabartiniu metu pro miestelį kasdien pravažiuoja tūkstančiai automobilių. Dažnai sulaukiame ir svečių. Šių metų spalio 7d. Aukštadvario bendruomenėje svečiavosi Kretingos rajono Imbarės seniūnijos bendruomenių centro "Juodupėnai" ir aplinkinių bendruomenių lyderiai, kurie projekto lėšomis keliaudami 52 vietų autobusu, nusprendė aplankyti Aukštadvario kraštą, Trakus ir Kernavę. Bendruomenių centro „ Juodupėnai“ vadovė Lina Stanienė prieš kelerius metus yra pabuvojusi Aukštadvaryje, keliaudama su Lietuvos vietos veiklos grupių atstovais. Bendruomenės centro lyderė apie Aukštadvarį išsaugojo malonius prisiminimus, projektinės veiklos patirtį, todėl nusprendė dar kartą aplankyti Aukštadvarį su savo ir aplinkinių šešių bendruomenių atstovais. Svečiai maloniai mums pristatė savo kraštą. Juodupėnai – kaimas Kretingos rajone. Jis įsikūręs 37 km. į šiaurės vakarus nuo Kretingos miesto, 6 km. į šiaurės vakarus nuo Salantų. Per kaimą teka Juodupio upelis, davęs pavadinimą ir kaimui. Ties Juodupėnais upelį užtvenkus, susidarė tvenkinys. Juodupio baseinas įeina į Salantų regioninio parko saugojamą teritoriją. Puiki Juodupėnus supanti gamta. Miškai turtingi žvėrimis, grybais ir uogomis. Juodupėnų tvenkinys tiek vietiniams, tiek svečiams leidžia mėgautis įvairiomis pramogomis, puiki vieta mėgėjiškai žvejybai ir turiningam laisvalaikio praleidimui. Bendruomenės centras „Juodupėnai“ , įsikūręs 2003 m. lapkričio 16 d., Salantų miestelyje, per šį laikotarpį taip pat yra įgyvendinęs daugelį bendruomeninių projektų. Nuo 2010 metų šiam centrui vadovauja aktyvi ir kūrybinga lyderė Lina Stanienė. Bendruomenių aktyvistės įdomiai tvarko internetinę svetainę, kurioje atsispindi visa šio kaimo istorija. Įdomiausia tai, kad netgi užfiksuota, kada ( 1951 metais) per Juodupėnus pradėjo važinėti pirmoji kolūkio mašina, kada šiame kaime prasidėjo melioracija. Šeštadienio rytą Aukštadvario bendruomenės namai buvo pilni klegesio. Garbingus svečius pasitiko bendruomenės pirmininkas Vytautas Zalieckas, seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ liaudies dainų ansamblio dainininkės, savo rankdarbius svečiams demonstravo senjorės Janina Rajeckienė ir Janina Mekionienė. Pagal seną lietuvių paprotį svečią pirmiausiai reikia pasodinti prie stalo, o po to su juo kalbėtis. Tad po ilgai trukusios kelionės per Lietuvą, svečiai buvo vaišinami karštais kibinais ir arbata, klausėsi liaudies dainų ansamblio atliekamų dainų. Po to, kretingiškiai aplankė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčią. Savo kraštiečius maloniai pasitiko Žemaitijoje gimęs ir augęs Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas, monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius. Lydimi Aukštadvario seniūnės, svečiai aplankė garsiąją Velnio duobę, skaidrų Aukštadvario šaltinį, piliakalnį, kuris turi nepaprastai gilią istoriją ir maloniai atsisveikinę, iškeliavo tolyn. Bendruomeninę draugystę nusprendėme tęsti ir 2018 metais, kadangi Salantai ir Aukštadvaris tapo 2018 m. mažosios Lietuvos kultūros sostinėmis.

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose akimirkos iš susitikimo.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Skaityti daugiau... »

Mielieji Mokytojai, mokiniai, tėveliai, mokyklų darbuotojai,

Sveikinu Jus visus su tarptautine Mokytojų diena! Ruduo... Atrodo, tik vakar išgyvenome Rugsėjo 1-osios jaudulį, o šiandien, eidami per lapų spalvų margumyną, norime išsakyti pačius prasmingiausius žodžius Jums, mieli mūsų Mokytojai. Ačiū Jums, kad padedate statyti jaunosios kartos gyvenimo pamatus! Tarptautinė mokytojų diena paskelbta ir minima, siekiant atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Žodis „pedagogika“ yra kilęs iš graikų kalbos: „pais“ – vaikas, „ago, again“ – vesti, valdyti, auklėti („paidagogos“ – vaikų vedžiotojas, „paidagogeion“ – mokykla). Koks jis, šiandieninis Mokytojas? Jūs turbūt prisimenate savo buvusius mokytojus? Kokie jie liko Jūsų atmintyje? Į kurį savo mokytoją tapote panašūs? Mokytojų dienos proga norėčiau Jums palinkėti didžiulės atsakomybės nelengvame ir nenuspėjamame mokytojo darbe. Tegul Mokytojo kelias, kuriuo Jūs vedate savo mokinius į gyvenimą, būna kūrybiškas, atviras, pilnas ieškojimų ir atradimų. Linkiu ir toliau turėti jėgų mokyti, kuo paprasčiau, bet nepaprastai, kuo išsamiau perduoti savo žinias mokiniams. Juk nuo Jūsų priklauso Lietuvos Valstybės ateitis! Mokiniams norėčiau palinkėti tolerancijos, gerų ir gražių santykių su Mokytojais, klasės draugais, žinių troškulio, spindinčių akių ir kad niekada nepamiršti kas Jūs esate, tad gerbkite save ir savo Mokytojus. Linkiu, kad kiekvieną dieną Mokytojo vestą pamoką lydėtų mokinių dėkingumas ir pagarba. Sveikinu visus mokyklų darbuotojus, tėvelius šios nuostabios šventės proga. Jie irgi mokyklų bendruomenės dalis. Manau, jiems taip pat nieko nėra brangesnio už mokinio ištartą žodį „Ačiū“. O dabar pabandysiu pravesti trumpą pamoką. Mieli mokiniai, atsistoję drąsiai visi kartu pasakykime: „Ačiū, Jums, Mokytojai“.

Pagarbiai Aukštadvario seniūnė                 Jadvyga Dzencevičienė

Skaityti daugiau... »

Aukštadvariečiai vis tęsia bendruomenines keliones

Kiekvienais metais Aukštadvario seniūnijos bendruomenėje tapo tradicija keliauti po mūsų gražiąją Tėvynę Lietuvą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laimėtų projektų lėšomis kasmet aplankome pačius nuostabiausius Lietuvos kampelius. Prieš dvejus metus važiavome jubiliejiniais M. K. Oginskio takais po pasakišką Žemaitiją. Praėjusiais metais aplankėme Šiluvą, Tytuvėnus, Telšius, grožėjomės Skuodo rajono Mosėdžio akmenų muziejumi. Šiais metais, nusprendę apsilankyti Aukštaitijoje, saulėtą rugsėjo 22 dieną 50 vietų UAB "Ringis ir Ko" autobusu vėl leidomės į kelionę. Pirmasis mūsų sustojimas buvo Kernavėje. Čia mus maloniai pasitiko Kernavės seniūnijos vyr. specialistė Zita Svetlikauskienė. Nepaprastai buvome sužavėti tautodailininko, rašytojo Ipolito Užkurnio medžių skulptūrų muziejumi, kurį aplankyti tikrai buvo verta. Šimtais savo skulptūrų įamžinęs lietuvių tautos atminimą, netgi pavaizdavęs A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ personažus, sukūręs medinį Vytauto Didžiojo paveikslą, toks žmogus paliko nepaprastai gilų pėdsaką Lietuvos tautodailėje. Stebėjomės kaip iš vieno medžio galima išdrožti visą eilę personažų ir supratome, kad tautodailininkas buvo neatskiriamai susiliejęs su gamta: „Jeigu man būtų leista antrą kartą užgimti, Aš norėčiau užgimti medžiu. Ąžuolu augti, žaliuoti, kelti į dangų galingas šakas, Teikti praeiviui pavėsį, galynėtis su vėtrom…“ (Iš I. Užkurnio „Odės medžiui“) Aplankę švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, pasižvalgę po Kernavės istorinius piliakalnius, leidomės tolyn. Netrukus mus pasitiko Anykščiai, garsėjantys kūrybingais žmonėmis, apsupti šilų ir Šventosios upės vingių. Čia pirmiausiai apsilankėme A. Baranausko klėtelėje ir A. Vienuolio – Žukausko muziejuje. Klausėmės malonaus gidės pasakojimo, muzikinių įrašų, žiūrėjome filmuotą medžiagą apie tautodailininką Stanislovą Petrašką ir lankėme jo akmens tapybos parodą. Mums buvo stebėtina, kad tautodailininkui kilo mintis tapybos instrumentu pasirinkti akmenį ir iš jo pagaminti netgi Lietuvos Respublikos valdovų rūmų paveikslą. Atrodo, kad nėra nieko paprastesnio už akmenį, tačiau paversti akmenį tapyba ir suderinti spalvas, mums atrodė tarytum stebuklas. Toliau važiavome į Anykščių priemiestyje įsikūrusį aukštaitišką etnografinį Niūronių kaimą, kuriame yra gimęs septintasis vaikas šeimoje, rašytojas Jonas Biliūnas. Aplankę čia įsikūrusį Arklio muziejų, kuriame yra ne tik arklio gadynės žemės darbų, senovėje buvusios pagrindinės kaimo ir miesto transporto priemonės, bet ir unikalūs drožinių rinkiniai, arklio istorijos, karybos ekspozicijos. Čia galima pajodinėti, pasivažinėti vežimaičiu ar važiu, pasisupti sūpuoklėmis. Aukštaitiškoje sodyboje maloniai mus pasitiko muziejaus darbuotoja Rita Vasiliauskienė, kuri muziejaus troboje jau buvo iškūrenusi krosnį ir užminkiusi kvepiančią duonelę. Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę savo rankomis suformuoti kepalėlį duonos ir šauti į krosnį. Daugelis čia maloniai prisiminė, kaip vaikystėje mamos kepdavo duoną, ką dėdavo į raugą. Prisipažinome, kad dar ir šiandien pamaloniname savo anūkus namine kepta duonele. Pasivaišinę duona, krosnyje keptomis bulvėmis ir kitais senovės lietuviško stalo gardėsiais, buvome nepaprastai laimingi ir pritariant akordeonui, dainavome lietuvių liaudies dainas. Atsisveikinę ir išsinešę supakuotus savo rankomis keptus duonos kepalėlius, laimingi keliavome tolyn. Po to, aplankę Nykščių namus, kur vyko Anykščių vyno degustacija, Anykščių medžių lajų taką, Puntuko akmenį, laimingi sugrįžome į namus. Kelionė buvo tiesiog įspūdinga, joje dalyvavo 48 Aukštadvario, Bijūnų, Ubiškių, Čižiūnų, Totoriškių seniūnaitijų atstovai, seniūnaičiai ir šių bendruomenių šviesuoliai.

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose – akimirkos iš kelionės po Aukštaitiją.

Aukštadvario seniūnė        Jadvyga Dzencevičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 55 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti