Jolantos Bartaševičienės nuotraukoje: pirmoji Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės studijų moksleivių laida baigiamojo egzamino metu.

Aukštadvario seniūnė                                Jadvyga Dzencevičienė

(Algirdas Almantas)

ŠITAIP MANO PARAŠYTA

Nauja, dažais kvepianti poeto, aukštadvariečio Algirdo Almanto išleista poezijos knygelė „Šitaip mano parašyta“, kurioje poetas, artėdamas prie savo garbingo 70-ties metų jubiliejaus slenksčio, rikiuoja prasmingas eiles, skirtas Tėvynei ir žmonėms. Brandžiausias Algirdo Almanto gyvenimo tarpsnis prabėgo čia, šalia mūsų, Aukštadvaryje. Gimė Algirdas 1947 m. birželio 7 dieną, po dvynio ženklu, didelėje mokytojų šeimoje. Jis dažnai dalijasi savo prisiminimais apie vaikystę. Almantų šeima augino septynis vaikus – penkis brolius ir dvi seseris, tėčio dėka visi jie buvo pavadinti Lietuvos Kunigaikščių vardais – Kęstutis, Gediminas, Algirdas, Vytautas, Mindaugas, Gražina ir Birutė. Algirdas prisimena, kaip sakydavo tėtis: „Tegul, vaikeli, Tavo vardas bus pats gražiausias iš visų...“ Pirmieji Algirdo prisiminimai, eilėraščiuose skirti gretimam Semeliškių miesteliui, kur tėvas dirbo Semeliškių vidurinės mokyklos direktoriumi. Ten ir Algirdas pradėjo lankyti mokyklą. Po to, tėvui gavus paskyrimą į Marijampolės rajoną, ten išsikėlė visa šeima. Algirdas baigė Vinco Mykolaičio – Putino vidurinę mokyklą, nuostabūs mokytojai įkviepė jam meilę lietuvių kalbai ir literatūrai. 1976 m., baigęs Vilniaus universitetą, įgyjęs lituanisto dėstytojo specialybę, dirbo Kazokiškių, Karapolio aštuonmetėse, Aukštadvario tuometinėje vidurinėje mokykloje, vėliau Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Algirdas Almantas – tai mokytojas iš didžiosios raidės, sukaupęs savyje didelį lietuvių kalbos ir literatūros bagažą, jis skatino mokinius gerai žinoti lietuvių kalbos gramatiką, taisyklingai dėstyti mintis. Eilėraštyje „Amžinai gyva“ poetas labai gražiai apibudina gimtąją lietuvių kalbą: „Bet užtat amžinai gyvas Didysis lietuvių kalbos ŽODYNAS Ir nuolat puoselėjama, Su meile ugdoma Graži skambioji LIETUVIŲ KALBA gimtoji.“ Nuo 1968 metų Algirdas su šeima gyvena Aukštadvaryje. Čia susuko gūžtą, su žmona Anastazija – taip pat mokytoja išaugino du sūnus, džiaugiasi vaikaičiais, pastatė namą, pasodino sodą. Atrodo, tiek daug dirbta, daug sukaupta patirties, nevengta ir fizinio darbo, statant namus patirta ir nelaimių ir fizinių traumų. Likimas buvo negailėstingas ir jo sūnui Gintarui, kuris jaunas išėjo anapilin nuo nepagydomos ligos. Artėjant garbingam jubiliejui, rodos, belieka tik džiaugtis tekančia saule ir romantiškai skaičiuoti Aukštadvarį supančių ežerų bangas. Tačiau šiame amžiaus tarpsnyje lituanisto mintys ėmė lietis eilėmis. 2002 m. poetas išleido eilėraščių knygelę „Išeinu grįžti namolio“, šiuo metu išleistas eilėraščių rinkinys „Šitaip mano parašyta“. Brandžiame amžiuje parašyti eilėraščiai ir proza pasižymi giliu apmąstymu apie meilę, gyvenimo grožį, jo prasmę ir žmogaus nueitą kelią. Šeimos nariams gražiomis eilėmis romantiškai padėkota už meilę, širdžių artumą, bendradarbiams ir draugams už bendravimą ir tarpusavio supratimą, o likimui - už ilgainiui įleistas šaknis į Tėviškės žemę. „ Jei eita per gyvenimą prasmingai, lieka įspausta brydė“ - knygelės pabaigoje prasmingai išsireiškia poetas Algirdas Almantas. Mielas Algirdai, jubiliejaus proga Jums linkime ir toliau prasmingai eiti per gyvenimą, kaip ėjote iki šiolei. Eikite, nesustokite rašyti.

P.S. Nuotraukoje: Algirdas Almantas skaito savo eiles poezijos šventėje ant Aukštadvario piliakalnio.

Seniūnė                                                                                                                              Jadvyga Dzencevičienė

Saulėtą gegužės 18 d. ketvirtadienio popietę Aukštadvario poezijos mylėtojai, poetai ir svečiai - dideli ir maži poezijos mėgėjai asociacijos "Aukštadvario žiburiai" iniciatyva Piliakalnių metus pasitiko "Poezijos pavasariu" ant įspūdingo Aukštadvario piliakalnio, vietinių žmonių vadinamu Pilaitės kalnu. Klausantis eilių, tarytum paukščių giesmių, atitrūkome nuo kasdienybės, pajutome gamtos, istorijos ir poezijos harmoniją. Ragų skambesiu „Poezijos pavasarį“ sukvietė Aukštadvario regioninio parko dūdoriai, ugnį ant piliakalnio įžiebė žemės ūkio mokyklos jaunieji miško bičiuliai, vadovaujami Vytauto Nairanausko. Šventę pradėjo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Teresė Mikutavičienė poeto Pauliaus Širvio žodžiais: „Poezija – visų pirma svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų“. Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė palietė mūsų piliakalnių gilius istorinius motyvus: „Aukštadvario Navos piliakalnis – svarbiausias mūsų didingos praeities simbolis, senųjų protėvių gyvenamoji vieta, kurią mums saugojo didieji Lietuvos Kunigaikščiai. Tai buvo vienas iš svarbiausių Kunigaikščio Vytauto Didžiojo kariuomenės telkimo punktų. Šis istorijos puslapis yra labai aktualus mums visiems. Mes niekados nesužinosime koks protėvių išminčius ar valdovas su savo bendražygiais sumanė pilti piliakalnius, tačiau turime juos išsaugoti ateities kartoms“. Savo kūrybos eiles skaitė Aukštadvario mokyklos – darželio ketvirtos klasės mokiniai, vadovaujami mokytojos Aušrinės Valančiauskienės, Trakų krašto literatų brolijos „Aukuras“ nariai – Teresė Balkutė – Zalatuchinienė, Austra Zapolskienė, Vytautas Žemaitis, Vytautas Januškevičius, aukštadvariečiai Liongina Šovienė, Algirdas Almantas ir Raimondas Pilipavičius, kraštietis Jonas Stanulionis. Tiesiog buvome sužavėti nenuilstančių Aukštadvario skaitovų gabumais. Eiles skaitė Aukštadvario mokyklos – darželio ugdytiniai Rokas Petruškevičius ir Dominykas Mazolevskis, Aukštadvario gimnazijos 5 klasės moksleivė Greta Dūdytė, 8 klasės mokinė Deimantė Stasiūnaitė, 2 klasės gimnazistė Ieva Baškevičiūtė, asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ narė Julija Ona Verseckienė ir Petronelė Kavaliauskienė. Lietuvių liaudies dainas dainavo asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ ansamblis, vadovaujamas Veronikos Pilipavičienės, o dūdelėmis grojo Aukštadvario gimnazijos jaunieji muzikantai, vadovaujami Aldonos Stankevičienės. Dėkoju visiems - lyriškais posmais, rago ar dūdelių skambėjimu, laužo ugnele, savo rankomis keptais pyragais ar lietuviškos giros gurkšniu sušildžiusiems visų susirinkusiųjų širdis. Linkiu, kad "Poezijos pavasariai" aidėtų kasmet ant Aukštadvario piliakalnių, sugražinę senąsias mūsų tradicijas.

P.S. Vytauto Žemaičio nuotraukoje: „Poezijos pavasario“ dalyviai šventės metu.

Aukštadvario seniūnė      Jadvyga Dzencevičienė