1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Trečiadienis, 02 Gegužė 2018

Pasodinti ąžuoliukai

Aukštadvario žemės ūkio mokyklos skverelyje balandžio 26-osios popietę buvo pasodinti 2 ąžuoliukai. Šie medžiai – tvirtybės ir ilgaamžiškumo simbolis – tradiciškai sodinami įvairiems įvykiams ir progoms pažymėti. Šiemet yra kelios išskirtinės progos – Valstybės šimtmetis, Aukštadvaris tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine, o Aukštadvario žemės ūkio mokykla mini 95-ąjį gimtadienį. Ąžuoliukus parūpino Aukštadvario regioninio parko direkcija, o pasodino jaunųjų miško bičiulių būreliai - Aukštadvario gimnazijos ,,Verkniukai“ (vadovė Č. Pociūnienė) ir Aukštadvario žemės ūkio mokyklos (vadovas V. Nairanauskas). Ąžuoliukų sodinimo talkoje dalyvavo Aukštadvario seniūnijos specialistė R.Bartkevičienė, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio specialistė T. Mikutavičienė, gamtininkas K. Petkūnas, Aukštadvario RP specialistas T. Špiliauskas. Tikime, kad šie ąžuoliukai žaliuos ne vieną šimtmetį.

Aukštadvario RP informacija


SpausdintiEl. paštas

Antradienis, 24 Balandis 2018

Festivalis – mugė „Pagal Jurgį ir jurginus“

Saulėtą šių metų balandžio 21d. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos vidiniame kiemelyje vyko 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių etnografinių ansamblių festivalis - mugė "Pagal Jurgį ir jurginus". Į ežerais apvainikuotą Aukštadvario kraštą sugužėjo dainininkai iš Pasvalio rajono savivaldybės Vaškų seniūnijos - Pasvalio kultūros centro Vaškų skyriaus Nairių folkloro ansamblis „Gija“ (vadovė Stasė Jonėnienė) ir folkloro ansamblis „Koris“ (vadovė Renata Kaziliūnienė), Utenos rajono savivaldybės Užpalių seniūnijos – Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus moterų ansamblis „Gija“ (vadovė Nijolė Navikienė), Kazlų rūdos savivaldybės Antanavo bendruomenės moterų ansamblis (vadovė Reda Kneizevičienė), Druskininkų rajono savivaldybės Viečiūnų filialo folkloro ansamblis „Žemynėlė“ (vadovė Lina Balčiūnienė). Atvyko ir mūsų kaimynai - Varėnos rajono savivaldybės Žilinų pagrindinės mokyklos mokytojų folkloro ansamblis (vadovė Aušra Jakimavičienė), kartu dalyvavo puikus Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Visi meniniai kolektyvai savo skambiais balsais bei įdomiais pasakojimais tiesiog stebino Aukštadvario krašto žmones ir svečius. Šventę atidarė ir žemę atrakino "Jurgis" - Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio vyresniųjų liaudies šokių kolektyvo „Nava“ šokėjas Vytautas Zabarauskas, atjojęs į kiemelį ant puikaus žirgo ir žemdirbiams linkėdamas gero 2018 metų derliaus. Festivalio – mugės dalyvių pasveikinti atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič. Festivalį – mugę pradėjo Aukštadvario gimnazijos dūdorėliai (vadovė Aldona Stankevičienė) ir Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ mažieji artistai, kurie tarmiškai „keliavo“ per Lietuvą ir pristatė programą „Tėviškės keliu per Lietuvą“(vadovė Snieguolė Daugirdienė). Renginį vedė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Teresė Mikutavičienė ir meno vadovas Vaidas Lengvinas. Svečius linksmino "Vietinio žinių radijo" diktorės „Zosė ir Antosė“ – Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė ir Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė. Ilgai skambėjo dainos, liejosi melodijos. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos profesijos mokytojai pristatė kalvystės amatus, Trakų krašto kulinarinį paveldą – kibinus, prekybininkai demonstravo namudinius gaminius, sodo, daržo ir namų ūkio gėrybes – kiaušinius, sūrius, lašinius. Čia pat, vidiniame kiemelyje buvo kepami Bijūnų bendruomenės bulviniai blynai, verdama patyrusio virėjo, aukštadvariečio Dmitrijaus Fiodorovo grikių košė, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos virėjų skaniausia dilgėlių sriuba ir naminė gira, o asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ senjorė Veronika Pilipavičienė vaišino skaniausiais keptais naminiais mieliniais pyragais – „šimtalapiais“. Svečiai taip pat atsivežė ir mugėje pristatė savo kulinarinio paveldo gaminius. Čia galima buvo paskanauti sūrių, grikinių pyragų ir pasivaišinti biržietiška gira. Be to, kiekvienas kolektyvas atvežė savo krašto auginamų jurginų, kurie bus pasodinti jurginų mylėtojos ir puoselėtojos aukštadvarietės Veronikos Pilipavičienės sode, o rudenį bus pristatyti į parodą „Jurginų paradas“. Mugėje buvo atrakcijų ir mažiesiems. Jie šokinėjo ant batuto, žaidė pasakų namelyje. Vietiniai gyventojai apžiūrinėjo mugėje pateiktus gaminius, bendravo su svečiais ir klausėsi 2018 m. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių meninių kolektyvų atliekamų skambių lietuvių liaudies dainų. Festivalį – mugę filmavo TV laida „Gimtoji žemė“ ir Trakų rajono vietinė televizija „Aidas“. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje renginį apjungė Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus mokinių darbų paroda „Šokis“. Po iškilmingos programos atvykę svečiai turėjo galimybę aplankyti Aukštadvario gimnazijos mokytojo Kazio Venckaus įkurtą muziejų, aplankyti gražiausius Aukštadvario regioninio parko gamtos paminklus – Velnio duobę, istorinį Pilaitės kalną, gyvybingą Aukštadvario šaltinį. 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių etnografinių ansamblių festivalis „Pagal Jurgį ir jurginus“ paliko neišdildomą įspūdį. Dėkoju 2018m. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių etnografinių ansamblių dalyviams, jų vadovams, kraštiečiams, svečiams ir Aukštadvario seniūnijos gyventojams už dalyvavimą festivalyje – mugėje „Pagal Jurgį ir jurginus. Lai gyvybe ir viltimi alsuojanti pavasario žemė uždega kiekvieno širdyje kūrybines svajones, lai ji tampa gražiausia Jūsų gyvenimo nauja pradžia.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš festivalio – mugės „Pagal Jurgį ir jurginus“.


SpausdintiEl. paštas

Pirmadienis, 23 Balandis 2018

„GANDRE, GANDRE APSUK RATĄ – GAUSI VARLĄ IN ČEBATĄ!“

Pavasaris šiemet truputėlį vėluoja, tad gandrai dar neskuba aptūpti senų lizdų. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės Mackantiškių kaimo gandrų gerbėjai baltąjį gandrą pastebėjo jau kovo viduryje. Gandralizdis Vaclovo Babaičio kieme buvo nukentėjęs po žiemos, tad gandrai besiblaškydami lizdą ėmė krauti ant elektros stulpo Stanislavos Barkauskienės sodyboje. Aukštadvario seniūnės ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos rūpesčiu gandralizdis Vaclovo Babaičio sodyboje buvo sutaisytas. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinės kultūrinių renginių sklaida apėmė visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą balandžio 14 d. sekmadienio popietę daug Aukštadvario ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių traukė į Mackantiškių kaimo tradicinę Gandrinių šventę. Tai unikali šventė, vienintelė su išlikusiomis tradicijomis šventė Lietuvoje. Šio kaimo senoliai nuo senovės pratę gyventi su gandrais. Kažkada kaimo seniūnas pavasario tarybą šaukdavęs po medžiu su gandralizdžiu. Aptarę einamus reikalus, rinkdavosi po pirkias, vaišindavosi pyragėliais „kaukorais“. Anksti rytą, saulei tekant, motinos keldavo vaikus pasiimti gandro dovanų. Dovanėlės būdavo sudėtos drobiniuose maišeliuose ir pakabintos ant tvoros arba ant obels šakų. Maišelyje dažnai būdavo saldumynai, „ka(u)korai“. Senoliai, gyvendami su gandrais, iš jų elgesio sprendė apie orų permainas, metų derlių. Labai pergyvendavo, jeigu gandrai negrįžta, visaip stengdavosi jiems įtikti. Sakydavo, kad pas blogus žmones jie negyvena, o pas ką apsigyvena, ta sodyba laiminga laikoma, Perkūnas čia netrenkiąs. Pagadintą audros ar laiko lizdą žmonės visad stengėsi pataisyti ir savo sodyboje išsaugoti paukščius. Į prosenovišką Mackantiškių kaimo gandrinių šventę rago balsu visus šaukė baltų kultūros puoselėtojas Rimas Pakeris. Renginio vedančioji pasidžiaugė, kad į šventę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, ypač vaikų. Kiekviena šeimininkė į šventę atsinešė savo pagamintų patiekalų. Seniūnės vardu šiuo statusu ir unikalia švente pasidžiaugė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. Aukštadvario regioninio parko specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Talvydas Špiliauskas pasidžiaugė turtinga krašto gamta. Į šventę atvyko VDU gamtininkas Šarūnas Ašmantas, jau keleri metai stebintis šios šventės tradicijas. Jis pasidžiaugė švaria gamta, ragino lankytojus ir jaunimą niekada nepalikti šiukšlių gamtoje. Irena Stankevičienė iš gretimo Bijūnų kaimo atvyko su vaišėmis, dėkodama už tradicijų tęstinumą šventės organizatoriams padovanojo putpelių kiaušinių bei džiovintų raudonėlių puokštes. Mackantiškių seniūnaitis, puikus ornitologas Marijonas Mackevičius pasidžiaugė, kad tame pačiame medyje, kuriame peri gandras, uokse sau namus įsirengė naminė pelėda, o mažame uokselyje dar ir bukutis apsigyveno. Taigi namų šeimininkas ir šios šventės globėjas Vaclovas Babaitis dabar kartu ir paukščių globėjas. Netrukus po dangų ėmė skraidyti net keturi gandrai, susirinkusieji ėmė džiaugsmingai ploti. Senoviškais armonikos garsais gerą nuotaiką kurstė Juozo Petravičiaus šeimos kapela iš Ūbiškių kaimo. Juozas net natų nepažįsta, o griežia nuo pat vaikystės. Mackantiškietė Veronika Beliūnienė papasakojo legendą apie kaimo pavadinimą. Kaimas šalia Karališkojo vieškelio turėjo smuklę, kurioje žvitri žydaitė puikius macus kepė. Kaimas nuo senovės dar vadinamas Kakorų kaimu. Tas vardas prigijęs nuo Gandrinių šventės. Apie senovinius ir beveik iki šių dienų išlikusius gyvulių gynimo papročius pasakojo gamtos puoselėtojas ir šventės atgaivintojas Vaclovas Plegevičius. Gražiomis dainomis linksmino Aukštadvario senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ moterys. Joms vadovauja buvusi pedagogė Veronika Pilipavičienė. Į šventę ji ryšulėlyje atsivežė iškeptą pyragą – šimtalapį – ir pagal prosenovinį paprotį pakabino ant tvoros. Veronika – tautosakos žinovė, papročių saugotoja, kartu su kitomis senjorėmis ir aktyvi visuomenininkė, Aukštadvario regioninio parko savanorė, be jų gražių dainų nepraeina nė viena šventė. Aukštadvario gimnazijos mokytojos Rasa Žuklienė ir Česlova Pociūnienė suorganizavo, kad moksleiviai būtų atvežti į šventę. Paukščių balsų ir sakmių apie gandrus kompoziciją paruošė ir vaikus mokė Rita Balsevičiūtė. Vaikai erzino gandrą dainelėmis, pamėgdžiojo paukščių balsus. Vyresnieji moksleiviai sekė sakmes apie pragaro paukštį juodą gandrą, Dievo pasiųstą pragaran baltą gandrą, kaip gandrui šalta pasidarė. Pasakorė Ieva Baškevičiūtė paporino, kaip gandro atneštas ryšulėlis vaikeliu pavirto. Aukštadvario bibliotekos vedėja pasakorė Ramunė Jarmalavičiūtė išaiškino, kaip dziedai pagal gandrų orus spėliodavo, kad busilas gali ligų raistuosna išnešt, pas gerų žmogų ciktai lizdų suka. Rimas Pakeris grojo dūda ir dainavo apie visų mylimą paukštį – gervelą. Po programos Trakų rajono savivaldybės ir Aukštadvario seniūnijos prizais moksleivius, kaukorų kepėjas, pranešėjus, renginio globėją Vaclovą Babaitį apdovanojo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. LR Žemės ūkio rūmų Trakų rajone organizatorė Janina Mandeikienė papuošė kiemą ryškiaspalviais balionais, dėkojo organizatoriams, apdalijo vaikus prisiminimo dovanėlėmis, įteikė prizus labiausiai prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Tada visi buvo pakviesti ragauti Vitalijos Barkauskienės, Veronikos Beliūnienės, Irenos Babaitienės, Aldonos Plegevičienės keptais kaukorais, valgyti Astos Mackevičienės ir Angelės Taraškevičienės keptos busilo pautienės su garšvomis, gerti žolalių arbatos. Vaišių stalai su saldėsiais traukė vaikus, o svečiai stebėjosi kaukorų įdarų įvairove: su grybais, žuvimi, morkomis, bulvėmis, kepenimis. Griežiant armonikai, atsirado ir šokančių, visi ilgai linksminosi, girdami gandrą, nes jeigu ne jis, nebūtų čia susirinkę tiek svečių.

Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė



Puslapis 8 iš 100

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

Kelionė per 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepaprastai šiltą ir saulėtą šių metų spalio 12- ją asociacija „Aukštadvario žiburiai“, pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendino projektą Trakų rajono savivaldybėje „Asociacijos ir kitų bendruomenių bendravimo ir bendradarbiavimo bei partnerystės skatinimas“. Projekto tikslas - propaguoti patirties sklaidą tarp mažų miestelių kultūros sostinių, didinti asociacijos „Aukštadvario žiburiai" ir kitų Aukštadvario seniūnijos bendruomenių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo projektu asociacija pakvietė visų Aukštadvario seniūnijoje esančių visuomeninių organizacijų, seniūnijos įstaigų atstovus į pažintinę kelionę po 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines. UAB „Trakų autobusai“ 55 vietų autobusu bendruomenių nariai leidosi į kelionę. Važiuojant per Lietuvą, gerėjomės rudenėjančios gamtos spalvomis, mus pasitiko nuostabūs ir svetingi bendruomenių atstovai, įsitikinome kaip Lietuvos seniūnijų seniūnai kūrybingai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Pirmiausiai aplankėme Raseinių rajono Šiluvą. Šiluva – tai Dievo motinos šventovė, šiuolaikiškas Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, traukiantis tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Įvažiuojant į ją, 18 km. kelyje, jungiančiame Raseinius ir Šiluvą, yra pastatyti 42 kryžiai ir koplytstulpiai, kviečiantys stabtelėti susikaupimui ir rimčiai, apmąstyti Kristaus kryžiaus kelią ir jo kančią susieti su Lietuvos istorijoje patirtomis kančiomis, pasiaukojimu ir didvyriškumu. Stebėdami šios mažos sakralinės architektūros darbų įamžintas džiaugsmo, šviesos, kančios bei garbės rožinio slėpinių stoteles, atvykome į Šiluvos miestelio centrą. Čia susipažinome su Šiluvos – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės kultūrine, bendruomenine veikla, stebėjome Šiluvos senjorų mums paruoštą koncertinę programą, aplankėme Šiluvos bažnyčią, turinčią Bazilikos titulą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Mus maloniai pasitiko seniūnas Juozas Šlepas, Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ tarybos pirmininkė Judita Stoškienė, bendruomenės ir kultūros atstovės. Bendruomenės centre buvome maloniai pavaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais. Svarbi bendruomenės „Aušrinė“ veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus, bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą. Bendruomenės pirmininkės Juditos žodžiais tariant, savęs dovanojimas kitiems praturtina mus pačius. Atsisveikinę su šiluviškiais, pasileidome į kitą 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinę - Rietavo savivaldybės Tverus, menančius Lietuvos karalių Mindaugą ir Žemaitijos kunigaikštį Vykintą. Dabartiniai Tverai – tai seniūnijos centras, įsikūręs žemaičių aukštumos pažemėjime. Čia subėga keliai iš kitų Žemaitijos miestų ir miestelių: Laukuvos, Rietavo, Varnių ir Žarėnų. Tverai apsupti nuostabios gamtos – miškų, kalvelių ir daubų. Miestelio centre švyti medinė švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Džiugu, kad Tveruose gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Mus pasitiko Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zelapūgas, Tverų bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir aktyvus bendruomenės narys Kazys Praeras. Bendruomenės aktyvistai nuotaikingai pristatė Tverų – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės veiklą. Pačiame miestelio centre švyti Tverų gimnazijos rūmai, o gimnazistų žinios, sportiniai, meniniai pasiekimai yra žinomi beveik visoje Lietuvoje. Vykdomo projekto lėšomis turėjome galimybę papietauti Gimnazijos valgykloje ir kelionę tęsti toliau, kuri mums buvo nepaprastai smagi. Keliaujant per Lietuvą, visų bendruomenių atstovai bendravo tarpusavyje, aptarinėjo kelionės įspūdžius. Jau yra patvirtintos 2019 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės, tačiau projekto metu užsimezgė 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių tolimesnis bendradarbiavimo gijos. Svetingus šeimininkus pakvietėme sekančiais metais aplankyti Aukštadvarį. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už galimybę puikiai įgyvendinti šį minėtą projektą. Ačiū visiems, kurie keliavo po Lietuvą su asociacija "Aukštadvario žiburiai".

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvario seniūnė, asociacijos tarybos pirmininkė

Jadvyga Dzencevičienė

Gabrielės Dzencevičiūtės nuotraukos

Skaityti daugiau... »

Aukštadvaryje nuskambėjo Šimtmečio rudens jomarkas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose tęsiasi rudens šventės. Spalio 6-ąją, šeštadienį, Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės centrinė miestelio aikštė taip pat buvo kupina šurmulio.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 14 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti