1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Gandrą išgelbėjo AB „Lesto“ darbuotojai

 Gandrų  jauniklių  skraidymo pamokos jau skelbia vasaros pabaigą. Jie šalia suaugusių gandrų miklina savo sparnus ir  ruošiasi ilgai kelionei. Dažnai televizijos laidose matome, kad nepatyrę gandriukai įkliūna į tam tikrus spąstus, kartu su šapalais į savo gandralizdį parsineša įvairių siūlų, špagatų, į kuriuos ir patys įsipainioja. Taip ir atsitiko Aukštadvario seniūnijos Andrijanavos kaime, kur Reginos Ašmenienės sodyboje nuolat klegėjo linksmai nusiteikusi gandrų šeimyna. Vieną vasaros rytą šeimininkė pastebėjo, kad  gandrų jauniklis negali pakilti iš lizdo, nes yra įsipainiojęs į kažkokią virvę. Kaip visuomet,  kaimo gyventojai tuoj kreipiasi į seniūnę, o kur gi daugiau?

Gavusios informaciją apie šią problemą, kartu su Ūbiškių seniūnaitijos seniūnaite Vilma Kozeliene negalėjome nusiraminti. Juk reikėjo gelbėti gandriuką. Pirmiausia kreipiamės  į Aukštadvario regioninį parką ir nusivylėme,  išgirdusios atsakymą, kad Andrijanavos kaimas yra gerokai už regioninio parko ribų. Gaila, bet paukščiams juk nesvarbu šios ribos. Tuomet kreipiamės į gyvūnų globos asociaciją. Ši institucija pirmiausiai teisinosi, kad jie neturi lėšų degalams,  bet kai aš priminiau, kad jie privalo tai padaryti, nes turi sutartį su LR aplinkos ministerija, tuomet jie pažadėjo, kad,  jeigu mums,  nuėmus gandriuką iš lizdo, tektų jį gydyti, tuomet  sekančią dieną jie važiuodami pakeliui į Vilnių, užsuktų į kaimą ir gandriuką išsivežtų.  Sutikau ir su tuo, bet kaip gi tą  gandriuką nukelti?Pirmiausiai įš šią misiją išvažiavau su seniūnijos darbuotojais, prie mūsų prisijungė visa seniūnaitės Vilmos Kozelienės šeima - patyręs ornitologas, Ūbiškių kaimo gyventojas Viktoras Selickas, kuris jau virš 20 metų veda gandrų apskaitą, fiksuoja kada jie parskrenda, kada peri vaikus ir kada palieka Lietuvą. Tikėjomės savo jėgomis gandrą  nukelti, tačiau pamačius, kad gandralizdis ant elektros stulpo, vienašališkai priėmiau sprendimą -  į pagalbą kviesti AB „Lesto“ Trakų padalinio darbuotojus. Šios įmonės darbuotojai su bokšteliu kaip tik turėjo iškvietimą į Vievį ir , grįždami atgal, pažadėjo užsukti į Aukštadvario seniūniją. Deja, Ūbiškių seniūnaitijos keliai po lietingos savaitės  orų buvo ypatingai pažliugę. Elektrikai su savo automobiliu pasuko į Andrijanavos kaimą ir nuslydo nuo skardžio į pelkę. Tuomet teko kviesti gaisrininkus, bet šie buvo nepajėgūs ištraukti galingą automobilį su bokšteliu.  Taranavo juos ir Ūbiškių kaimo ūkininkas Robertas Kozėla, tačiau automobilis dar labiau klimpo. Tuomet ieškojau vikšrinio traktoriaus, ūkininkas Kęstas  Simanavičius sutiko gelbėti įklimpusius elektrikus. Privažiavome Andrijanavos kaimą, o pasirodo, energingi vyrai ilgai metę po ratais medžių šakas, patys sugebėjo įsikapanoti iš griovio.  Jau net nesitikėjau, kad jie dar galvos apie gandriuko gelbėjimą, maniau, pavargę ir  supykę tiesiai išvažiuos namo. Bet šaunūs vyrai vis tiek pasuko Reginos Ašmenienės sodybos link. Jie bokšteliu ramiai pakilo iki gandralizdžio, atpainiojo gandriuką, iškėlė jį iš lizdo ir, palikę paukštį sodybos šeimininkų bei seno  ornitologo Viktoro Selicko globai, išskubėjo namų link. Taip sudėtingai buvo atlikta gandro gelbėjimo operacija, bet tikiuosi, kad jis tikrai seniūnei, seniūnaitei, AB „Lesto“ darbuotojams ir jų vadovams ilgai nešios vaikus... Ūbiškių kaimo gyventojai juokavo „Šis gandras jau tikrai auksinis“...

  Kas jie – šie puikūs gandro gelbėtojai, siūlau skaitytojams atspėti iš nuotraukos... Pirmiesiems teisingai įvardinusiems šių gelbėtojų  pavardes, bus įteiktas Aukštadvario seniūnijos prizas. Kviečiu skambinti į redakciją, arba parašyti elektroninį laišką (el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ), o teisingas gelbėtojų pavardes paskelbsime sekančiame laikraščio numeryje ir svetainėje www.aukstadvarioseniunija.lt.

Visų seniūnijos gyventojų  vardu dėkoju  žmonėms už paukščių išsaugojimą. Juk gamta ir žmogus yra neatskiriami.

Pagarbiai, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Kviečiame

Aukštadvario seniūnijoje nuskambėjo gamtos šventė - Sekminės

Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida paplito po visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą šių metų gegužės 20 d. sekmadienį Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų seniūnaitijoje, Lietuvos edukologijos universiteto mokymo bazės „Tamašiava“ sporto stadione vyko puiki Sekminių šventė – kraštiečių susitikimas „Švęskime Sekmines drauge“. Sekminės - tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Juk dar taip neseniai, kai mūsų Lietuva garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir nebuvo sunykę Sekminių senosios tradicijos, po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto ir giros rinkdavosi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių, dainuojant ir šokant ratelius linksmai praleisti popietę. O apdainuoti rugiai visuomet augdavo geriau. Mūsų proseneliai senovės kultūroje Sekmines siejo su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Kai piemenys pargindavo namo vainikuotus gyvulius iš laukų juos šeimininkai vaišindavo naminiais produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir sausomis šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius „lumzdelius“, o kerdžius - „ožragį“. Aukštadvaris – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė nusprendė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Sekminių šventę pradėjome šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias, o kartu meldėmės už Čižiūnų seniūnaitijos gyventojus. Po šv. Mišių atvykome į ežerais apsuptą Aukštadvario seniūnijos Tamašiavos kaimą, kuris nuo seno garsėjo pokaryje įkurtais Vaikų globos namais. Šiuo metu čia sėkmingai veikia Lietuvos edukologijos universiteto praktinio mokymo bazė, kurią kruopščiai prižiūri mūsų kraštietis Vytautas Sindaravičius ir jo darbuotojai. Ragų gaudesiu šventės pradžią paskelbė populiariausia Lietuvos tradicinės muzikos tautiška kapela „SUTARAS“ (vadovas Antanas Fokas). Visus susirinkusius sveikino Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas). Šio laikmečio „piemenėliai“ – Aukštadvario seniūnijos Bijūnų seniūnaitijos gimnastų grupė „Street workout Bijūnai“ visus maloniai nustebino savo įspūdinga gimnastų programa. Labai džiaugiamės šiai šventei gavę Naisių vasaros teatro dovaną. Į Tamašiavos kaimą atvažiavo didžiulis automobilis - kilnojama scena su visa įgarsinimo aparatūra. Tokioje puikiai įgarsintoje scenoje programą pateikė tautiška kapela „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas). Muzikantai taip sugebėjo įtraukti susirinkusius kraštiečius į lietuvių liaudies žaidimus, šokius, kad stadionas, kapelos vadovo Antano Foko žodžiais tariant „nuo šokių tapo asfaltu“. Prisimindami senąsias lietuvių liaudies tradicijas, į organizuojamą Sekminių šventę gausiai rinkosi vietiniai seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai. Jie džiaugėsi švente, bendravo tarpusavyje, dalyvavo Aukštadvario sporto klubo (vadovas Gediminas Pociūnas, šaudymo būrelio vadovas Viktoras Stukas) organizuojamose sportinėse varžytuvėse, turėdami galimybę pasivaržyti, šaudant iš lanko, mėtant smigį, pasagą. Nugalėtojai buvo apdovanoti pintais krepšiais bei kitais suvenyrais. Šventės dalyviai vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene, vietinių verslininkų ir namudininkų keptais kibinais, gira, įvairiais saldumynais ir kitokiais skanėstais. Stadionas tiesiog mirgėjo vasaros spalvomis, skambėjo nuo žmonių klegesio, o Tamašiavos kaimo kelio pakraštyje tiesiog neliko laisvos vietos nuo didelio automobilių srauto. Į šventę rinkosi giminės, kaimynai, kraštiečiai, svečiai. Gausiausiai susirinkusi Buividavičių giminė buvo apdovanota seniūnės prizu – mediniu laikrodžiu. Šventės organizatoriai pažėrė ir keletą liaudies išminties perliukų: tik po Sekminių galima pradėti maudynių sezoną, mat, tik tada laumės savo vandenis užleidžiančios, tik tuomet ir ant žolės sėstis ar voliotis galima. Mielieji, šią puikią lietuvių liaudies tradicijas gaivinančią šventę 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė skyrė kiekvienam Aukštadvario seniūnijos gyventojui, kraštiečiui, svečiui. Šventės organizatoriai - Aukštadvario seniūnija ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys. Mes labai džiaugiamės, kad saulėta Sekminių diena ir 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida buvo tokia puiki ir maloni kiekvienam čia atvykusiam. Šokiais, žaidimais, sportinėmis varžytuvėmis ir dainomis mums pavyko sukurti labai gerą nuotaiką žmonėms. O dabar, gerai pasilinksminus, kviečiame visus naujomis jėgomis kibti į sekančius vasaros darbus.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš Sekminių šventės.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 50 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti