1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Gandrą išgelbėjo AB „Lesto“ darbuotojai

 Gandrų  jauniklių  skraidymo pamokos jau skelbia vasaros pabaigą. Jie šalia suaugusių gandrų miklina savo sparnus ir  ruošiasi ilgai kelionei. Dažnai televizijos laidose matome, kad nepatyrę gandriukai įkliūna į tam tikrus spąstus, kartu su šapalais į savo gandralizdį parsineša įvairių siūlų, špagatų, į kuriuos ir patys įsipainioja. Taip ir atsitiko Aukštadvario seniūnijos Andrijanavos kaime, kur Reginos Ašmenienės sodyboje nuolat klegėjo linksmai nusiteikusi gandrų šeimyna. Vieną vasaros rytą šeimininkė pastebėjo, kad  gandrų jauniklis negali pakilti iš lizdo, nes yra įsipainiojęs į kažkokią virvę. Kaip visuomet,  kaimo gyventojai tuoj kreipiasi į seniūnę, o kur gi daugiau?

Gavusios informaciją apie šią problemą, kartu su Ūbiškių seniūnaitijos seniūnaite Vilma Kozeliene negalėjome nusiraminti. Juk reikėjo gelbėti gandriuką. Pirmiausia kreipiamės  į Aukštadvario regioninį parką ir nusivylėme,  išgirdusios atsakymą, kad Andrijanavos kaimas yra gerokai už regioninio parko ribų. Gaila, bet paukščiams juk nesvarbu šios ribos. Tuomet kreipiamės į gyvūnų globos asociaciją. Ši institucija pirmiausiai teisinosi, kad jie neturi lėšų degalams,  bet kai aš priminiau, kad jie privalo tai padaryti, nes turi sutartį su LR aplinkos ministerija, tuomet jie pažadėjo, kad,  jeigu mums,  nuėmus gandriuką iš lizdo, tektų jį gydyti, tuomet  sekančią dieną jie važiuodami pakeliui į Vilnių, užsuktų į kaimą ir gandriuką išsivežtų.  Sutikau ir su tuo, bet kaip gi tą  gandriuką nukelti?Pirmiausiai įš šią misiją išvažiavau su seniūnijos darbuotojais, prie mūsų prisijungė visa seniūnaitės Vilmos Kozelienės šeima - patyręs ornitologas, Ūbiškių kaimo gyventojas Viktoras Selickas, kuris jau virš 20 metų veda gandrų apskaitą, fiksuoja kada jie parskrenda, kada peri vaikus ir kada palieka Lietuvą. Tikėjomės savo jėgomis gandrą  nukelti, tačiau pamačius, kad gandralizdis ant elektros stulpo, vienašališkai priėmiau sprendimą -  į pagalbą kviesti AB „Lesto“ Trakų padalinio darbuotojus. Šios įmonės darbuotojai su bokšteliu kaip tik turėjo iškvietimą į Vievį ir , grįždami atgal, pažadėjo užsukti į Aukštadvario seniūniją. Deja, Ūbiškių seniūnaitijos keliai po lietingos savaitės  orų buvo ypatingai pažliugę. Elektrikai su savo automobiliu pasuko į Andrijanavos kaimą ir nuslydo nuo skardžio į pelkę. Tuomet teko kviesti gaisrininkus, bet šie buvo nepajėgūs ištraukti galingą automobilį su bokšteliu.  Taranavo juos ir Ūbiškių kaimo ūkininkas Robertas Kozėla, tačiau automobilis dar labiau klimpo. Tuomet ieškojau vikšrinio traktoriaus, ūkininkas Kęstas  Simanavičius sutiko gelbėti įklimpusius elektrikus. Privažiavome Andrijanavos kaimą, o pasirodo, energingi vyrai ilgai metę po ratais medžių šakas, patys sugebėjo įsikapanoti iš griovio.  Jau net nesitikėjau, kad jie dar galvos apie gandriuko gelbėjimą, maniau, pavargę ir  supykę tiesiai išvažiuos namo. Bet šaunūs vyrai vis tiek pasuko Reginos Ašmenienės sodybos link. Jie bokšteliu ramiai pakilo iki gandralizdžio, atpainiojo gandriuką, iškėlė jį iš lizdo ir, palikę paukštį sodybos šeimininkų bei seno  ornitologo Viktoro Selicko globai, išskubėjo namų link. Taip sudėtingai buvo atlikta gandro gelbėjimo operacija, bet tikiuosi, kad jis tikrai seniūnei, seniūnaitei, AB „Lesto“ darbuotojams ir jų vadovams ilgai nešios vaikus... Ūbiškių kaimo gyventojai juokavo „Šis gandras jau tikrai auksinis“...

  Kas jie – šie puikūs gandro gelbėtojai, siūlau skaitytojams atspėti iš nuotraukos... Pirmiesiems teisingai įvardinusiems šių gelbėtojų  pavardes, bus įteiktas Aukštadvario seniūnijos prizas. Kviečiu skambinti į redakciją, arba parašyti elektroninį laišką (el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ), o teisingas gelbėtojų pavardes paskelbsime sekančiame laikraščio numeryje ir svetainėje www.aukstadvarioseniunija.lt.

Visų seniūnijos gyventojų  vardu dėkoju  žmonėms už paukščių išsaugojimą. Juk gamta ir žmogus yra neatskiriami.

Pagarbiai, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvaryje literatų sambūris „Piliakalnių aidai“

Spalvingo pavasario paskutinės dienos pavakarę suklego suūžė Aukštadvario Pilaitės piliakalnis. Čia rinkosi maži ir dideli į šventę - Literatų sambūrį „Piliakalnių aidai“, skirtą Aukštadvario miestelio 450-ies metų jubiliejui. Besirenkančius šventės dalyvius ir svečius maloniai nuteikė Ulos Beliukevičiūtės atliekamos dainos. Atskubėję Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės klasės mokiniai dėliojosi molbertus ir ruošėsi pavaizduoti šventės įsimintiniausius įvykius. Ant piliakalnio, drobiniais drabužiais pasipuošę, džiaugsmingai basomis lakstė mažieji aukštadvariečiai pasirengę išdėlioti LIETUVOS dėlionę. Šventės pradžioje dalyvių akys krypo į išdidžiai atžingsniuojantį Kunigaikštį Kęstutį (Kęstutis Vilkauskas), kuris skardžiu balsu pasveikino visus susirinkusius ir perskaitė savos kūrybos eiles. Tautiniais drabužiais pasipuošusios lietuvaitės, Aukštadvario gimnazistės Reda ir Monika, Kunigaikščiui Kęstučiui įteikė 450 jubiliejinę duoną, papuoštą ąžuolo lapų vainiku. Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė, pristatydama piliakalnio istoriją, kalbėjo: ,,Kunigaikštis Kęstutis ant šio piliakalnio pastatė medinę pilį ir telkė kariuomenę, organizavo didelius žygius į priešų užimtas teritorijas. Po Žalgirio mūšio piliakalnio pilis tapo dvaru, kuriame buvo gyventa iki XVII a. vidurio. Po didelio gaisro dvaras buvo atstatytas kitoje Verknės upės pusėje. Piliakalnis - Aukštadvario širdis, nuo jo kūrėsi pirmoji gyvenvietė ir miestelis. Visais istoriniais etapais piliakalnis buvo visuomenės telkimosi vieta. Švenčių tradicija tęsiasi iki mūsų dienų..." Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė susirinkusiems pristatė garbės svečią, atvykusį iš Kauno, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, poetą Leoną Milčių, kuris ne tik skaitė savo kūrybos eiles, bet ir atvežė organizatoriams dovanų – savo kūrybos išleistą knygą, eilėraščių rinkinį ,, Prie Nemuno, Neries, Nevėžio“. Šventės programoje pynėsi praeitis ir dabartis. Savo kūrybos eiles, dedikuotas Aukštadvario jubiliejiniams metams, skaitė Aukštadvario poetai ir Trakų literatų draugijos nariai. Tarp posmų skambėjo dainos, kurias atliko dainuojamosios poezijos mylėtoja, gimnazistė Ula, folkloro puoselėtoja gydytoja Jurga, Aukštadvario asociacijos ,,Žiburiai“ senjorų ansamblis, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Renginio pabaigoje šventės lankytojai apžiūrėjo jaunųjų dailininkų piešinius, kuriuose buvo kūrybiškai užfiksuotos svarbiausios, vaikų akimis, šventės akimirkos (mokytoja Nijolė Meškovskaja). Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Trakų televizijos ,,Aidas“ direktoriui Česlovui Rulevičiui, filmavusiam renginį, Trakų rajono savivaldybės tarybos narei, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotojai Jadvygai Dzencevičienei ir visuomeninikei Verutei Pilipavičienei už visakeriopą paramą ir palaikymą organizuojant renginį. Nuoširdžiai dėkojame aukštadvariečiui Donatui Kacilauskui, sudariusiam galimybę įgarsinti renginį, nuolatinei pagalbininkei Virgai Beliokienei, Raimondui Pilipavičiui ir Juozui Banuškevičiui, vaišinusiems pavasariniu medumi ir ką tik suspaustu šviežutėliu sūriu. Norėtųsi, kad Pilaitės piliakalnis visada būtų gyvas, kad ant piliakalnio, menančio krašto istoriją, vyktų šeimų, jaunimo, vaikų renginiai, kad puoselėtume ir gerbtume savo gimto krašto istoriją be draudimų ir nuogąstavimų.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 25 svečius online

Prisijungti