1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

„Šok, sportuok, sveikai gyvenk!“ stovykla Aukštadvaryje

 Daugelis gabių ir kūrybingų vaikų neturi galimybių vasaros atostogų metu turiningai praleisti laisvalaikį ir užsiimti saviugda. Lietuvoje ypač dažnai susiduriama su kaimiškoje vietovėje gyvenančių vaikų laisvalaikio užimtumo problema. Deja, pamirštama, kad visur esama kūrybingų vaikų, todėl viešoji įstaiga Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras(toliau – Centro) kartu su viešąja įstaiga Šv. Domininko namų bendruomene ir Aukštadvario regioninio parko direkcija tapo visuomeninės jaunimo organizacijos „Savavaldus pilietis europinei civilizacijai, ateičiai, santarvei“ (sutrumpintai „S.P.E.C.A.S“) organizuoto projekto „Šok, sportuok, sveikai gyvenk!“ partneriais.

„S.P.E.C.A.S“ matydama vaikų užimtumo problemą Aukštadvaryje, panoro prisidėti prie kūrybingų ir gabių vaikų turiningo ir visapusiško vasaros poilsio bei užimtumo koordinavimo. Todėl birželio 18-22 dienomis Aukštadvario seniūnijoje vykdė vaikų socializacijos programos projektą „Šok, sportuok, sveikai gyvenk!“, kuris buvo skirtas gabių ir kūrybingų vaikų lavinimui.
  Tarpusavyje bendradarbiavusios partneriškos įstaigos vieningai sutiko, kad kaimiškoje vietovėje gyvenantys vaikai vasaros atostogų metu patenka į keblią situaciją dėl keleto priežasčių. Besistengiantys išlaikyti šeimą tėvai neturi laiko užimti vaikus, o be suaugusiųjų pagalbos ir paramos mažieji neturi nei galimybių, nei motyvacijos visapusiškai saviugdai, nes dar nesugeba patys to padaryti.
  Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą veiksnį – ugdymo įstaigos yra nutolusios nuo kaimiškųjų vietovių, todėl norėdami paįvairinti laisvalaikį ir realizuoti gebėjimus vaikai yra priversti vykti į miesto centrą. Suprantama, kad tai reikalauja papildomo laiko ir finansinių lėšų iš tėvų. Taigi matyti, kad norint padėti vaikams ir jų šeimoms ištrūkti iš užburto viena kryptimi besisukančio rūpesčių rato būtina aplinkinių pagalba – atjauta, supratimas ir konkretūs veiksmai. To ir ėmėsi pozityviai nusiteikę projekto partneriai. Projekto „Šok, sportuok, sveikai gyvenk!“ siekis – ugdyti vaikų sveiką gyvenseną ir kūrybiškumą per šokį, sportą, dainavimą bei krašto/gyvenamosios vietovės pažinimą vasaros atostogų metu buvo įgyvendintas su kaupu.
  Į penkių dienų vasaros stovyklą susibūrę vaikai galėjo realizuoti savo gebėjimus šokių pamokų metu, kurias vedė mokytoja Loreta Januškienė (šokių studija „Gija“), Centro muzikos mokytoja, grigališkojo choralo „Skola Cantarum Kaunensis“ vadovė Laima Botyrienė padėjo vaikams atsiskleisti per dainą. 
  Mažiesiems buvo sudarytos galimybės iš arčiau susipažinti su savo gyvenamąja vietove – suorganizuota pažintinė-kultūrinė kelionė po Aukštadvario regioninio parko įžymiąsias vietas. Įdomiai apie gimtąjį miestelį vaikams papasakojo regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė. Ji parodė Aukštadvarį kitokį – nekasdienišką. Juk dėl daugybės kalvų ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje! Vaikai aplankė netoli esantį Kartuvių kalną.
  Didžiausią įspūdį vaikams paliko kelionė į Kauno zoologijos sodą, kuriame išvydo gausybę dar neregėtų gyvūnų ir netgi galėjo paliesti ant gidės rankų miegantį žaltį. Už suteiktą galimybę nuvykti į Kauno zoologijos sodą vaikai ir projekto organizatoriai yra labai dėkingi Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorei dr. Laimutei Anužienei.
  Linksmai klegančių, džiugiai nusiteikusių, laimingų vaikų šypsenos buvo geriausias įrodymas, kad projektas – sėkmingas. O iškilmingoje stovyklos uždarymo šventėje dalyvavę vaikai ir jų tėveliai negailėjo padėkos žodžių  Šv. Domininko namų direktorei Julijai Jūratei Kremensienei už suteiktas patalpas ir maitinimo paslaugų organizavimą.
  Surengtą stovyklos „Šok, sportuok, sveikai gyvenk“ koncertą, kuriame vaikai šoko, dainavo ir demonstravo savo kūrybos kompozicijas, stebėjusi Centro Aukštadvario skyriaus vedėja – viena iš stovyklos vadovių Aistė Antanaitienė tvirtino, kad įgyvendintas projektas Aukštadvario bendruomenei buvo labai svarbus ir praturtino mažųjų kasdienybę. Todėl juokaudama prasitarė besivilianti, kad išgirsti pageidavimai, jog projektas taptų tęstiniu, nukeliautų tiesiai Dievui į ausį.
  Visuomeninės organizacijos „S.P.E.C.A.S“ prezidentė ir projekto autorė, Centro mokytoja Edita Radišauskienė džiaugiasi sėkmingais vaikų ugdymo projekto rezultatais ir dėkoja Trakų rajono savivaldybei, kuri parėmė projektą bei skyrė lėšų jo įgyvendinimui.
 Todėl nepamirškime, kad teigiamos drauge patirtos emocijos ir gera fizinė sveikata įtakoja tolimesnį vaiko gyvenimą – ugdo visavertiškumo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Visa tai rodo, kaip svarbu formuoti ir ugdyti vaikų sveiką gyvenseną, saviraiškos įgūdžius bei kūrybiškumą per šokį, sportą ir gyvenamosios vietovės pažinimą.
  Vaikų užimtumo veikla – investicinė, nes vaikai mūsų visuomenės ateitis, būtent jie prisiims atsakomybę už tolimesnį mūsų šalies likimą!

Edita Radišauskienė
„S.P.E.C.O.“ prezidentė, projekto autorė
 

Akimirkos iš „Šok, sportuok, sveikai gyvenk!“ stovyklos Aukštadvaryje renginių.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Skaityti daugiau... »

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 11 svečius online

Prisijungti