1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Joninės - Skrebės ežero pakrantėje

 Saulėgrįžos metą, kada gamta pačiame klestėjime ir brandume, rasojantys žolynai jau dvidešimt antrąjį kartą aukštadvariečius sukviečia į Skrebės ežero pakrantę  švęsti pačią archajiškiausią šventę – Jonines.

    Birželio 23  - čios  pavakarę gausiai susirinkusius šventės dalyvius renginio vedėja kvietė atkreipti dėmesį į žolynais apipintus  Rasų vartus. Skambant sutartinei  ,, Žvilgso raselė“ (atliko folkloras ,, Verknė“),  teatralizuotai pro vartus lydima vaidilučių   praėjo  - Kupolė ( Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė).

   Kultūrologė, pasakodama  apie senuosius Rasų papročius,  atliko apeigas  prie simbolinio aukuro ir sukalbėjo maldą žemynai:  ,, Žemenėle, žiedkelėle žydėki rugiais, kviečiais, miežiais ir visais javais! Duoki mums gerą derlių ir jį globoki ! Žemenėle Motinėle, globoki mus, geru lydėki, piktą žmogų į šalį nukreipki!“  Kadangi aukos Žemenėlei ėjo per aukuro ugnį, tai į ugnelę buvo pilama visokių javų, truputį giros. Ugnelė deivė Gabijėlė pamaitinama druska, todėl druska buvo pilama į aukurą. Tada paprastai giedama giesmė Žemynai ,, Žemenėle, Motinėle...“, ir ugnies deivei Gabijai ,, Dega ugnelė, tūta...“

     Uždegus  aukurą, kurio ugnis skleidžia ne tik  ypatingą šviesą  ir šilumą, bet ir įkūnija nenutrūkstamą šeimos ir giminystės ryšį,  bei visuomenės  bendrystę  -  į sceną buvo pakviesta  Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė. Ji pasveikino šventės dalyvius, pristatė svečius – LR Seimo narę Dangutę Mikutienę, Trakų  rajono savivaldybės administracijos  direktorę Astą Kandratavičienę ir savivaldybės tarybos narius Vytautą Petkevičių, Vytautą Zaliecką, savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus  vedėją Karoliną Narkevič, Trakų kultūros rūmų direktoriaus pavaduotoją Viliją Babarskienę ir kitus savivaldybės padalinių vadovus.

    Grojant Aukštadvario liaudiškos muzikos kapelai,  buvo kviečiami Jonai ir Janinos pasivaržyti su  šventės dalyviais. Sportines varžytuves  organizavo  Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas.

   Tuo metu, kada varžėsi varduvininkai, merginos pynė iš  surinktų trejų devynerių žolynų, augančių 3 – jose skirtingose pievose vainikėlius. Nupintus vainikėlius mėtė ant Kupolės,  ragana iš Joninių vainikų būrė ateitį merginoms,  o  vidurnaktį vainikėliai buvo plukdomi Skrebės ežere.

Po sportinių varžytuvių visi varduvininkai buvo  sukviesti į aikštę  pasveikinimui. Šiais metais Jonams ir Janinoms buvo uždėti ne tik ąžuolo vainikai,  Seimo narė Dangutė Mikutienė juos apdovanojo skrybėlėmis. Jonus ir Janes nuoširdžiai pasveikino administracijos direktorė Asta Kandratavičienė.

Prieš vidurnaktį šventės dalyviai ieškojo paparčio žiedo. Ne be reikalo yra sakoma, kad Joninės stebuklų metas  – žiedą  surado! Ir ne bet kas  - aukštadvarietė Janina Žukienė. O vidurnaktį, suliepsnojus Joninių laužui, prasidėjo linksmieji naktišokiai.

Renginio organizatoriai nuširdžiai dėkoja už Joninių  šventinės gerą nuotaiką  meniniams kolektyvams  –   Nacionalinio operos  ir baleto teatro daininkams Gražinai Skinderytei- Kurnickienei ir Vytautui Kurnickui, Lentvario m. šokių kolektyvui „Lendvarė“ (vadovė Rima Blikertienė), Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ( vadovė Gražina Kulbickienė), semeliškiečiams  - Antanui ir Silvijai Bielskiams, vilniečiui  Alvydui  Juodviršiui, ugnies šokio grupei ,, Čutita” (vadovė Vida Bagdonienė), Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio folkloro kolektyvui  ,, Verknė” ( vadovė Rita Sinkevičiūtė),  liaudiškos muzikos kapelai ( vadovas Juozas Banuškevius), tik ką susikūrusiai Aukštadvario vyresniųjų liaudiškos šokių grupei ,, Nava” (vadovė Rima Blikertienė).

   Dėkojame  ūkininkams Sigutei ir Edmundui Malijauskams už nuostabią atrakciją vaikams  - arkliukus Ponius ir  profesionaliai  renginį  vedusiai  Trakų kultūros rūmų Lentvario padalinio administratorei  Viktorijai Šamatovič.

  Renginys buvo organizuojamas iš vietos bendruomenių savivaldos 2012m. programos, patvirtintos LR socialinės apsaugos ir darbo Ministerijos, lėšų, skirtų tradicinei Aukštadvario seniūnijos Joninių šventei. Dėkojame Aukštadvario žemės ūkio mokyklai, Aukštadvario girininkijai, vietiniams verslininkams, ūkininkams, prisidėjusiems prie Joninių šventės organizavimo.

 Nuotraukose: Akimirkos iš Joninių šventės.

 

  
Aukštadvario seniūnė   Jadvyga Dzencevičienė
 
             Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė
                             Teresė Mikutavičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

„GANDRE, GANDRE APSUK RATĄ – GAUSI VARLĄ IN ČEBATĄ!“

Pavasaris šiemet truputėlį vėluoja, tad gandrai dar neskuba aptūpti senų lizdų. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės Mackantiškių kaimo gandrų gerbėjai baltąjį gandrą pastebėjo jau kovo viduryje. Gandralizdis Vaclovo Babaičio kieme buvo nukentėjęs po žiemos, tad gandrai besiblaškydami lizdą ėmė krauti ant elektros stulpo Stanislavos Barkauskienės sodyboje. Aukštadvario seniūnės ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos rūpesčiu gandralizdis Vaclovo Babaičio sodyboje buvo sutaisytas. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinės kultūrinių renginių sklaida apėmė visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą balandžio 14 d. sekmadienio popietę daug Aukštadvario ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių traukė į Mackantiškių kaimo tradicinę Gandrinių šventę. Tai unikali šventė, vienintelė su išlikusiomis tradicijomis šventė Lietuvoje. Šio kaimo senoliai nuo senovės pratę gyventi su gandrais. Kažkada kaimo seniūnas pavasario tarybą šaukdavęs po medžiu su gandralizdžiu. Aptarę einamus reikalus, rinkdavosi po pirkias, vaišindavosi pyragėliais „kaukorais“. Anksti rytą, saulei tekant, motinos keldavo vaikus pasiimti gandro dovanų. Dovanėlės būdavo sudėtos drobiniuose maišeliuose ir pakabintos ant tvoros arba ant obels šakų. Maišelyje dažnai būdavo saldumynai, „ka(u)korai“. Senoliai, gyvendami su gandrais, iš jų elgesio sprendė apie orų permainas, metų derlių. Labai pergyvendavo, jeigu gandrai negrįžta, visaip stengdavosi jiems įtikti. Sakydavo, kad pas blogus žmones jie negyvena, o pas ką apsigyvena, ta sodyba laiminga laikoma, Perkūnas čia netrenkiąs. Pagadintą audros ar laiko lizdą žmonės visad stengėsi pataisyti ir savo sodyboje išsaugoti paukščius. Į prosenovišką Mackantiškių kaimo gandrinių šventę rago balsu visus šaukė baltų kultūros puoselėtojas Rimas Pakeris. Renginio vedančioji pasidžiaugė, kad į šventę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, ypač vaikų. Kiekviena šeimininkė į šventę atsinešė savo pagamintų patiekalų. Seniūnės vardu šiuo statusu ir unikalia švente pasidžiaugė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. Aukštadvario regioninio parko specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Talvydas Špiliauskas pasidžiaugė turtinga krašto gamta. Į šventę atvyko VDU gamtininkas Šarūnas Ašmantas, jau keleri metai stebintis šios šventės tradicijas. Jis pasidžiaugė švaria gamta, ragino lankytojus ir jaunimą niekada nepalikti šiukšlių gamtoje. Irena Stankevičienė iš gretimo Bijūnų kaimo atvyko su vaišėmis, dėkodama už tradicijų tęstinumą šventės organizatoriams padovanojo putpelių kiaušinių bei džiovintų raudonėlių puokštes. Mackantiškių seniūnaitis, puikus ornitologas Marijonas Mackevičius pasidžiaugė, kad tame pačiame medyje, kuriame peri gandras, uokse sau namus įsirengė naminė pelėda, o mažame uokselyje dar ir bukutis apsigyveno. Taigi namų šeimininkas ir šios šventės globėjas Vaclovas Babaitis dabar kartu ir paukščių globėjas. Netrukus po dangų ėmė skraidyti net keturi gandrai, susirinkusieji ėmė džiaugsmingai ploti. Senoviškais armonikos garsais gerą nuotaiką kurstė Juozo Petravičiaus šeimos kapela iš Ūbiškių kaimo. Juozas net natų nepažįsta, o griežia nuo pat vaikystės. Mackantiškietė Veronika Beliūnienė papasakojo legendą apie kaimo pavadinimą. Kaimas šalia Karališkojo vieškelio turėjo smuklę, kurioje žvitri žydaitė puikius macus kepė. Kaimas nuo senovės dar vadinamas Kakorų kaimu. Tas vardas prigijęs nuo Gandrinių šventės. Apie senovinius ir beveik iki šių dienų išlikusius gyvulių gynimo papročius pasakojo gamtos puoselėtojas ir šventės atgaivintojas Vaclovas Plegevičius. Gražiomis dainomis linksmino Aukštadvario senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ moterys. Joms vadovauja buvusi pedagogė Veronika Pilipavičienė. Į šventę ji ryšulėlyje atsivežė iškeptą pyragą – šimtalapį – ir pagal prosenovinį paprotį pakabino ant tvoros. Veronika – tautosakos žinovė, papročių saugotoja, kartu su kitomis senjorėmis ir aktyvi visuomenininkė, Aukštadvario regioninio parko savanorė, be jų gražių dainų nepraeina nė viena šventė. Aukštadvario gimnazijos mokytojos Rasa Žuklienė ir Česlova Pociūnienė suorganizavo, kad moksleiviai būtų atvežti į šventę. Paukščių balsų ir sakmių apie gandrus kompoziciją paruošė ir vaikus mokė Rita Balsevičiūtė. Vaikai erzino gandrą dainelėmis, pamėgdžiojo paukščių balsus. Vyresnieji moksleiviai sekė sakmes apie pragaro paukštį juodą gandrą, Dievo pasiųstą pragaran baltą gandrą, kaip gandrui šalta pasidarė. Pasakorė Ieva Baškevičiūtė paporino, kaip gandro atneštas ryšulėlis vaikeliu pavirto. Aukštadvario bibliotekos vedėja pasakorė Ramunė Jarmalavičiūtė išaiškino, kaip dziedai pagal gandrų orus spėliodavo, kad busilas gali ligų raistuosna išnešt, pas gerų žmogų ciktai lizdų suka. Rimas Pakeris grojo dūda ir dainavo apie visų mylimą paukštį – gervelą. Po programos Trakų rajono savivaldybės ir Aukštadvario seniūnijos prizais moksleivius, kaukorų kepėjas, pranešėjus, renginio globėją Vaclovą Babaitį apdovanojo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. LR Žemės ūkio rūmų Trakų rajone organizatorė Janina Mandeikienė papuošė kiemą ryškiaspalviais balionais, dėkojo organizatoriams, apdalijo vaikus prisiminimo dovanėlėmis, įteikė prizus labiausiai prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Tada visi buvo pakviesti ragauti Vitalijos Barkauskienės, Veronikos Beliūnienės, Irenos Babaitienės, Aldonos Plegevičienės keptais kaukorais, valgyti Astos Mackevičienės ir Angelės Taraškevičienės keptos busilo pautienės su garšvomis, gerti žolalių arbatos. Vaišių stalai su saldėsiais traukė vaikus, o svečiai stebėjosi kaukorų įdarų įvairove: su grybais, žuvimi, morkomis, bulvėmis, kepenimis. Griežiant armonikai, atsirado ir šokančių, visi ilgai linksminosi, girdami gandrą, nes jeigu ne jis, nebūtų čia susirinkę tiek svečių.

Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvariečiai dalyvavo Pasaulio margučių ridenimo čempionate

Balandžio 8 d. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės atstovai buvome pakviesti į Utenos rajono Užpalių miestelį, kur vyko Pasaulio margučių ridenimo čempionatas. Pasiėmę pintinėlę gražiai išmargintų margučių, Aukštadvario kraštą garsinantį skaniausią pyragą „Šimtalapis“, ankstų sekmadienio rytą išvykome į Užpalius. Pirmiausiai mus maloniai nuteikė švari ir tvarkinga aplinka, vietinių gyventojų nuoširdumas ir svetingumas. Tik stabtelėjus prie bažnyčios, mus užkalbino pro šalį praeidamas Užpalių senjoras, paklausdamas, gal kuo nors galėtų mums padėti. Gražiame Šventosios upės slėnyje įsikūrę Užpaliai mena savo garbingą istoriją, turi nepaprastai gražią neogotikinio stiliaus bažnyčią, o šalia bažnyčios vyko margučių ridenimo čempionatas ir gražiausio margučio konkursas, kurį organizavo Užpalių „Lions“ paramos ir labdaros klubas, Užpalių bendruomenė. Labai smagu, kad gražiausio konkurso titulą laimėjo aukštadvarietės Petronėlės Kavaliauskienės ir Bijūnų bendruomenės tarybos narės Irenos Stankevičienės margučiai. Šventė buvo tiesiog įspūdinga. Dalyvavome margučių ridenimo ir stipriausio margučio varžybose, įvairiuose žaidimuose, pasisėmėme patirties, sulaukėme labai daug šventės organizatorių, Užpalių seniūno Eugenijaus, bendruomenės pirmininkės Vidos ir kitų vietinių gyventojų dėmesio. Visus susirinkusius linksmino tautiška kapelija „Sutaras“.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 33 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti