1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Pradedamas įgyvendinti projektas „Aukštadvario miestelio centrinės aikštės rekonstravimas ir jos pritaikymas visuomenės poreikiams“

Trakų rajono savivaldybės administracijso direktorė Asta Kandratavičienė ir UAB "Lonsta" direktorius Virginijus Jakubėnas pasirašė Aukštadvario aikštės rekonstravimo projekto rangos darbų sutartį. Sigitos Nemeikaitės nuotr

  Trakų rajono savivaldybė pasinaudojusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama įgyvendina projektą „Aukštadvario miestelio centrinės aikštės rekonstravimas ir jos pritaikymas visuomenės poreikiams“ (paramos sutarties Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-01-020). Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2011 m. lapkričio 30 d. Šioje sutartyje projektui finansuoti numatyti 2.270.042,00 Lt Europos regioninės plėtros fondo ir Trakų rajono savivaldybės lėšų.
  Centrinė Aukštadvario miestelio aikštė yra itin svarbi Aukštadvario bendruomenei. Joje vyksta įvairūs bendruomenės susibūrimai, organizuojamas turgus. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog dar 1533 m. aikštėje vykdavo turgus, kur būdavo prekiaujama įvairiais amatininkų dirbiniais, gyvuliais, žmonių pagaminta ir užauginta produkcija. Šiandien aikštės erdves naudoja ne tik pėstieji, bet ir dviratininkai, transporto priemonių valdytojai. Aikštėje pėsčiųjų ir dviratininkų eismo zona neišskirta, dėl to pėstieji ir dviratininkai dalijasi bendra erdve su transporto priemonėmis, kurios naudojasi visa aikštės erdve, nepaisant gatvių ir aikštės erdvių išplanavimo bei kelių eismo taisyklių. Aukštadvario aikštės danga yra nusidėvėjusi, o jos netvarkinga ir nesaugi aplinka kenkia ne tik miestelio įvaizdžiui, bet ir visuomenės gerovei. Dėl šių priežasčių Aukštadvario miestelio bendruomenės ir Trakų rajono savivaldybės specialistų iniciatyva buvo pradėtas įgyvendinti projektas, kurio tikslas – Aukštadvario centrinės aikštės rekonstravimas, įvertinant inžinerinių tinklų įrengimo, eismo saugumo užtikrinimo reikalavimus.
  Projekto metu numatyta atlikti šiuos darbus: įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje automobilių stovėjimo vietų skaičius sudarytų 10 vnt., iš jų žmonių su negalia automobiliams – 1 vnt.; įrengti aikštės apvažiavimus, kurių bendras ilgis – apie 172 m, numatant privažiavimo vietą prie aikštės aptarnaujančiam transportui; įrengti aikštės apšvietimą; įrengti šaligatvį; sutvarkyti šulinį ir jo aplinką; įrengti aikštės paviršinio vandens nuvedimą nuo aikštės teritorijos; įrengti viešąjį tualetą, privedant prie jo vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklus; sutvarkyti aikštės funkcinėse zonose, įrengiant stacionarią sceną, prekyvietes, suoliukus, šiukšliadėžes, betonines gėlines, vėliavų stiebus, dviračių stovą; nuvesti lietaus nuotekų tinklus iki Verknės upelio, įrengiant horizontalaus nuotekų valymo įrenginį; atlikti pilnos apimties archeologinius tyrimus rekonstruojamoje Aukštadvario miestelio centrinėje aikštėje.
  Šiuo metu yra įgyvendinti visi su projektu susiję pirkimai. Aukštadvario miestelio aikštės techninį projektą rengė ir projekto vykdymo priežiūrą vykdys UAB „Tvirta“. Rangos darbų sutartis 2012 m. gegužės 30 d. pasirašyta su UAB „Lonsta“. Techninės priežiūros sutartis 2012 m. gegužės 30 d. pasirašyta su UAB „Saugvila“. Administravimo paslaugas teikia UAB „Svertas“.
  Apibendrinant galima teigti, jog įgyvendinus projektą bus sutvarkyta Aukštadvario miestelio centrinės aikštės aplinka, tenkinant įvairių bendruomenės grupių kasdieninio bendravimo, susisiekimo ir eismo saugumo poreikius. Bus išlaikyta Aukštadvario miestelio gamtinio ir istoriškai susiformavusio urbanistinio kraštovaizdžio struktūros darna ir estetinis vaizdas, tradicinis Dzūkijos etnografinio regiono architektūros pobūdis. Planuojama, kad projektas „Aukštadvario miestelio centrinės aikštės rekonstravimas ir jos pritaikymas visuomenės poreikiams“ bus įgyvendintas iki 2013 m. balandžio 30 d.

Trakų rajono savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus informacija

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

„GANDRE, GANDRE APSUK RATĄ – GAUSI VARLĄ IN ČEBATĄ!“

Pavasaris šiemet truputėlį vėluoja, tad gandrai dar neskuba aptūpti senų lizdų. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės Mackantiškių kaimo gandrų gerbėjai baltąjį gandrą pastebėjo jau kovo viduryje. Gandralizdis Vaclovo Babaičio kieme buvo nukentėjęs po žiemos, tad gandrai besiblaškydami lizdą ėmė krauti ant elektros stulpo Stanislavos Barkauskienės sodyboje. Aukštadvario seniūnės ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos rūpesčiu gandralizdis Vaclovo Babaičio sodyboje buvo sutaisytas. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinės kultūrinių renginių sklaida apėmė visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą balandžio 14 d. sekmadienio popietę daug Aukštadvario ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių traukė į Mackantiškių kaimo tradicinę Gandrinių šventę. Tai unikali šventė, vienintelė su išlikusiomis tradicijomis šventė Lietuvoje. Šio kaimo senoliai nuo senovės pratę gyventi su gandrais. Kažkada kaimo seniūnas pavasario tarybą šaukdavęs po medžiu su gandralizdžiu. Aptarę einamus reikalus, rinkdavosi po pirkias, vaišindavosi pyragėliais „kaukorais“. Anksti rytą, saulei tekant, motinos keldavo vaikus pasiimti gandro dovanų. Dovanėlės būdavo sudėtos drobiniuose maišeliuose ir pakabintos ant tvoros arba ant obels šakų. Maišelyje dažnai būdavo saldumynai, „ka(u)korai“. Senoliai, gyvendami su gandrais, iš jų elgesio sprendė apie orų permainas, metų derlių. Labai pergyvendavo, jeigu gandrai negrįžta, visaip stengdavosi jiems įtikti. Sakydavo, kad pas blogus žmones jie negyvena, o pas ką apsigyvena, ta sodyba laiminga laikoma, Perkūnas čia netrenkiąs. Pagadintą audros ar laiko lizdą žmonės visad stengėsi pataisyti ir savo sodyboje išsaugoti paukščius. Į prosenovišką Mackantiškių kaimo gandrinių šventę rago balsu visus šaukė baltų kultūros puoselėtojas Rimas Pakeris. Renginio vedančioji pasidžiaugė, kad į šventę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, ypač vaikų. Kiekviena šeimininkė į šventę atsinešė savo pagamintų patiekalų. Seniūnės vardu šiuo statusu ir unikalia švente pasidžiaugė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. Aukštadvario regioninio parko specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Talvydas Špiliauskas pasidžiaugė turtinga krašto gamta. Į šventę atvyko VDU gamtininkas Šarūnas Ašmantas, jau keleri metai stebintis šios šventės tradicijas. Jis pasidžiaugė švaria gamta, ragino lankytojus ir jaunimą niekada nepalikti šiukšlių gamtoje. Irena Stankevičienė iš gretimo Bijūnų kaimo atvyko su vaišėmis, dėkodama už tradicijų tęstinumą šventės organizatoriams padovanojo putpelių kiaušinių bei džiovintų raudonėlių puokštes. Mackantiškių seniūnaitis, puikus ornitologas Marijonas Mackevičius pasidžiaugė, kad tame pačiame medyje, kuriame peri gandras, uokse sau namus įsirengė naminė pelėda, o mažame uokselyje dar ir bukutis apsigyveno. Taigi namų šeimininkas ir šios šventės globėjas Vaclovas Babaitis dabar kartu ir paukščių globėjas. Netrukus po dangų ėmė skraidyti net keturi gandrai, susirinkusieji ėmė džiaugsmingai ploti. Senoviškais armonikos garsais gerą nuotaiką kurstė Juozo Petravičiaus šeimos kapela iš Ūbiškių kaimo. Juozas net natų nepažįsta, o griežia nuo pat vaikystės. Mackantiškietė Veronika Beliūnienė papasakojo legendą apie kaimo pavadinimą. Kaimas šalia Karališkojo vieškelio turėjo smuklę, kurioje žvitri žydaitė puikius macus kepė. Kaimas nuo senovės dar vadinamas Kakorų kaimu. Tas vardas prigijęs nuo Gandrinių šventės. Apie senovinius ir beveik iki šių dienų išlikusius gyvulių gynimo papročius pasakojo gamtos puoselėtojas ir šventės atgaivintojas Vaclovas Plegevičius. Gražiomis dainomis linksmino Aukštadvario senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ moterys. Joms vadovauja buvusi pedagogė Veronika Pilipavičienė. Į šventę ji ryšulėlyje atsivežė iškeptą pyragą – šimtalapį – ir pagal prosenovinį paprotį pakabino ant tvoros. Veronika – tautosakos žinovė, papročių saugotoja, kartu su kitomis senjorėmis ir aktyvi visuomenininkė, Aukštadvario regioninio parko savanorė, be jų gražių dainų nepraeina nė viena šventė. Aukštadvario gimnazijos mokytojos Rasa Žuklienė ir Česlova Pociūnienė suorganizavo, kad moksleiviai būtų atvežti į šventę. Paukščių balsų ir sakmių apie gandrus kompoziciją paruošė ir vaikus mokė Rita Balsevičiūtė. Vaikai erzino gandrą dainelėmis, pamėgdžiojo paukščių balsus. Vyresnieji moksleiviai sekė sakmes apie pragaro paukštį juodą gandrą, Dievo pasiųstą pragaran baltą gandrą, kaip gandrui šalta pasidarė. Pasakorė Ieva Baškevičiūtė paporino, kaip gandro atneštas ryšulėlis vaikeliu pavirto. Aukštadvario bibliotekos vedėja pasakorė Ramunė Jarmalavičiūtė išaiškino, kaip dziedai pagal gandrų orus spėliodavo, kad busilas gali ligų raistuosna išnešt, pas gerų žmogų ciktai lizdų suka. Rimas Pakeris grojo dūda ir dainavo apie visų mylimą paukštį – gervelą. Po programos Trakų rajono savivaldybės ir Aukštadvario seniūnijos prizais moksleivius, kaukorų kepėjas, pranešėjus, renginio globėją Vaclovą Babaitį apdovanojo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. LR Žemės ūkio rūmų Trakų rajone organizatorė Janina Mandeikienė papuošė kiemą ryškiaspalviais balionais, dėkojo organizatoriams, apdalijo vaikus prisiminimo dovanėlėmis, įteikė prizus labiausiai prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Tada visi buvo pakviesti ragauti Vitalijos Barkauskienės, Veronikos Beliūnienės, Irenos Babaitienės, Aldonos Plegevičienės keptais kaukorais, valgyti Astos Mackevičienės ir Angelės Taraškevičienės keptos busilo pautienės su garšvomis, gerti žolalių arbatos. Vaišių stalai su saldėsiais traukė vaikus, o svečiai stebėjosi kaukorų įdarų įvairove: su grybais, žuvimi, morkomis, bulvėmis, kepenimis. Griežiant armonikai, atsirado ir šokančių, visi ilgai linksminosi, girdami gandrą, nes jeigu ne jis, nebūtų čia susirinkę tiek svečių.

Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvariečiai dalyvavo Pasaulio margučių ridenimo čempionate

Balandžio 8 d. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės atstovai buvome pakviesti į Utenos rajono Užpalių miestelį, kur vyko Pasaulio margučių ridenimo čempionatas. Pasiėmę pintinėlę gražiai išmargintų margučių, Aukštadvario kraštą garsinantį skaniausią pyragą „Šimtalapis“, ankstų sekmadienio rytą išvykome į Užpalius. Pirmiausiai mus maloniai nuteikė švari ir tvarkinga aplinka, vietinių gyventojų nuoširdumas ir svetingumas. Tik stabtelėjus prie bažnyčios, mus užkalbino pro šalį praeidamas Užpalių senjoras, paklausdamas, gal kuo nors galėtų mums padėti. Gražiame Šventosios upės slėnyje įsikūrę Užpaliai mena savo garbingą istoriją, turi nepaprastai gražią neogotikinio stiliaus bažnyčią, o šalia bažnyčios vyko margučių ridenimo čempionatas ir gražiausio margučio konkursas, kurį organizavo Užpalių „Lions“ paramos ir labdaros klubas, Užpalių bendruomenė. Labai smagu, kad gražiausio konkurso titulą laimėjo aukštadvarietės Petronėlės Kavaliauskienės ir Bijūnų bendruomenės tarybos narės Irenos Stankevičienės margučiai. Šventė buvo tiesiog įspūdinga. Dalyvavome margučių ridenimo ir stipriausio margučio varžybose, įvairiuose žaidimuose, pasisėmėme patirties, sulaukėme labai daug šventės organizatorių, Užpalių seniūno Eugenijaus, bendruomenės pirmininkės Vidos ir kitų vietinių gyventojų dėmesio. Visus susirinkusius linksmino tautiška kapelija „Sutaras“.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 34 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti