1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Karališkas rudens jomarkas Aukštadvaryje

Darganotą spalio 5 dienos rytmetį nušurmuliavo tradicinė mugė ,,RUDENS JOMARKAS AUKŠTADVARYJE“. Šie 2019 - ieji metai aukštadvariečiams ypatingi - prieš 450 m. Aukštadvariui buvo suteikta miestelio privilegija. Istorija byloja, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Augustas 1558 metais specialiu aktu patvirtino Aukštadvario nuosavybės teises Ivanui Vasilijui Liackiui. Kelių sankirtoje esantis Aukštadvaris buvo vienas iš svarbesnių besikuriančių miestelių, o 1569 metais, išrūpinus miesteliui Magdeburgo teises, ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba turgaus aikštėje. Todėl ir organizatoriai aikštėje sudėliojo akcentus, menančius miestelio senąją istoriją, – pakabino tentą su miestelio senoviniu vaizdu ir pastatė karietą, primenančią Karališką vieškelį, kuriuo keliavo Karaliai, didikai, pirkliai ir prekeiviai. Ir neatsitiktinai mugės vedėjai sveikino visus susirinkusius į Karališką rudens jomarką. Šventę atidarė Zita Aniulienė, atliekanti seniūno funkcijas Aukštadvario seniūnijoje, ir įteikė padėkas aukštadvariečiams, su kuriais einant seniūno funkcijas teko artimiau bendrauti ir dirbti. Smagu, kad į šventę atvyko nemažai svečių. Vedėjai į sceną sveikinimo žodį tarti kvietė Trakų rajono merę Editą Rudelienę, Trakų savivaldybės tarybos narę Jadvygą Dzencevičienę, Lietuvos respublikos Žemės ūkio rūmų žemdirbių savivaldos organizatorę Janę Mandeikienę. Mugės organizatoriai siekė, kad šalia ūkininkų užaugintų gėrybių, būtų galima įsigyti ir amatininkų bei meno dirbinių, papramogauti, pasidalyti kulinarinio paveldo paslaptimis. Juk rudens jomarkas neįsivaizduojamas be turtingos ir išskirtinai didelės prekybos. Šventės lankytojams buvo visko pagal poreikius - vaikai drauge su tėveliais dalyvavo moliūgų skaptavimo konkurse, tautodailininkė Rasa Savickienė vedė edukacines pamokėles ,, Rasos mozaika“, mėgstantiems pasipuošti buvo pasiūlyta įvairiausių papuošalų, įmantriausių mezginių, šąlančioms kojelėms ir rankelėms – raštais išmargintų kojinių ir pirštinaičių, gurmanus pamaloninimo išskirtiniai sūrių ir medaus produktai, mėsos, žuvies, konditerijos gaminiai. O dar kokia įvairovė vaismedžių, želdinių! Nuo prekių gausos net akyse raibuliavo, visko neišvardysi ir nepaminėsi... Šventės rengėjai nuoširdžiai dėkoja dalyvavusiems bendruomenių ir mokymo įstaigų ,,kiemelių“ organizatoriams - EPMC Aukštadvario skyriaus ,,Krautuvė“ (vad. mokytoja Violeta Nairanauskienė), Bijūnų bendruomenės šauniosioms gaspadinėms už vaišinimą bulviniais blynais (bendruomenės pirmininkė Inesa Židonytė), Aukštadvario bendruomenės jaunosioms šeimininkėms už moliūgienę (bendruomenės pirmininkė Laura Žilionytė), asociacijai ,,Aukštadvario žiburiai“, pagal senovinį receptą gaminusiems punšą moliūge (Veronika Pilipavičienei), Nijolei Šeškuvienei, organizavusiai moliūgų skaptavimo konkursą, miestelio bibliotekos kūrybiškumo saviraiškos studijai (vad.Ramunė Jarmalavičiūtė), tautodailininkei Rasai Savickienei už edukacinių pamokėlių vedimą, Aukštadvario gimnazistams, iškepusiems pyragą smaližiams (mokytoja Ona Lemežienė), Jauniesiems miško bičiuliams ,, Verkniukai“ (vad.Česlova Pociūnienė) ir d/m ,, Gandriukas“ už vaikų rankomis padarytas dovanėles ir teatralizuotą pristatymą – didiką ir moliūgų karalienę, sėdinčius karietoje (vad. Snieguolė Daugirdienė). Dėkojame visiems, kūrusiems šventinę nuotaiką – šokusiems, dainavusiems ir trankiai muzikavusiems meniniams kolektyvams: asociacijos ,,Aukštadvario žiburiai“ ansambliui (vad. Veronika Pilipavičienė), Trakų kultūros rūmų Onuškio padalinio liaudiškos muzikos kapelai ,,SAMĖ“ (vad. Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografiniam ansambliui ,,VERKNĖ“ (vad. Vaidas Lengvinas), Vilniaus kolegijos šokių ir dainų ansambliui ,,VORUTA“ ( meno vadovė Laimutė Skuodienė). Smagu prisiminti renginio pabaigoje dainų popuri, kurį atliko maloniai nustebinęs Vaido Lengvino ir Jurgos Dūdienės duetąs bei duetui pritarusi Asta Beliukevičienė. Visų šventės dalyvių dėka galima buvo nepaisyti rudeniškai žvarboko oro, visus šildė skambi muzika ir nuoširdūs sveikinimai. Esame dėkingi rėmėjams: Trakų savivaldybės administracijai, nuolatiniam Aukštadvario švenčių rėmėjui Viktoro Kartenio įmonei Elektrėnų mėsa, verslininkui Mindaugui Veikučiui ; už ūkinę pagalbą – Aukštadvario seniūnijos ir EPMC Aukštadvario skyriaus darbuotojams, renginio įgarsintojams Aurimui Arlauskui ir Vyčiui Beliokui. Be jų visų paramos ir pagalbos šventė nebūtų tokia turtinga. Pasiliekame laukti kažkur užtrukusios BOBŲ VASAROS, o Aukštadvario gamta tegul džiugina visus spalvinga rudens mozaika.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

KVIEČIAME

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 14 svečius online

Prisijungti