1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario seniūnijos bendruomenė iškilmingai pasitiko Lietuvos Valstybės gimtadienį

Aukštadvaryje - 2018 m. Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje buvo labai kruopščiai pasiruošta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui. Jau iš anksto mokyklų, įstaigų ir bendruomenės namų langai pasipuošė tautinių spalvų karpiniais, o bendruomenės namų balkonas – Lietuvos trispalve. Centrinėje Aukštadvario miestelio Vilniaus gatvėje ant apšvietimo stulpų plevėsuojančios vėliavėlės kėlė šventinę nuotaiką. Miestelio skverelyje pastatytas stendas „Atkurtai Lietuvai – 100“, o Aukštadvario miestelio bibliotekoje eksponuojama paroda ,,Aukštadvaris Lietuvos Valstybės kontekste“. Nuostabūs šventiniai minėjimai, skirti Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui nuskambėjo Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“, Aukštadvario gimnazijos, žemės ūkio mokyklos, Bijūnų daugiafunkcio centro, Čižiūnų socialinių paslaugų centro bendruomenėse. Ir štai atėjo šventinis Vasario 16 –sios rytmetis. Seniūnijos gyventojai savo gyvenamuosius namus, daugiabučių balkonus padabino Lietuvos trispalvėmis. Skambant bažnyčios varpui, buvo organizuojama iškilminga eisena su 100 Lietuvos trispalvių nuo Aukštadvario miestelio centrinės aikštės iki bažnyčios, kurioje dalyvavo aukštadvariečiai ir svečiai. Mus pasveikinti atvyko ir iškilmingoje eisenoje bei Šv. Mišiose dalyvavo Trakų rajono savivaldybės Merės pavaduotoja Marija Puč, tarybos narė Nijolė Ramoškienė. Savo parapijiečius ir svečius pasitiko įspūdingai pasipuošusi Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Lietuvos trispalvės spalvomis degė 100 žvakių, ant specialaus kupolo plevėsavo 100 vėliavėlių, o prie Dievo stalo puikavosi jubiliejinė puokštė su tautiniu akcentu. Šv. Mišias už Tėvynę Lietuvą aukojo monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius, vargonavo Trakų meno mokyklos direktorės pavaduotoja Justina Orlovskytė. Šv. Mišių metu prie Altoriaus buvo nešamos atnašos su gražiausiais linkėjimais Tėvynei Lietuvai. Po Šv. Mišių buvo sudalyvauta visuomeninėje akcijoje ,, Uždek žvakutę ant savanorio kapo“. Akcijos metu gėlių puokštės ir uždegtos žvakutės padabino Lietuvos savanorių, palaidotų Aukštadvario II-se kapinėse, bažnyčios šventoriuje palaidotų kunigų kapus. Uždegtų žvakių šviesa apšvietė ir tremtinių kančioms atminti pastatytą kryžių bažnyčios šventoriuje. Visi šventės dalyviai skubėjo į Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salę, kur vyko jubiliejinis koncertas „Apkabinkime Lietuvą meile ir viltimi“. Įeinančius šventės dalyvius pasitiko Aukštadvario gimnazijos dūdelių ansamblio liejamos melodijos ( mokytoja Aldona Stankevičienė) . Salė buvo pilnutėlė žmonių. Renginio pradžioje buvo iškilmingai įnešta Aukštadvario gyventojų Veronikos ir Raimondo Pilipavičių per sovietų okupacijos metus išsaugota Lietuvos trispalvė. Manoma, kad ši vėliava 1940 m. plazdėjo ant Valstybės teismo pastato Kaune. Sąjūdžio metais ir pirmaisiais Atkūrimo Lietuvos Valstybės metais ji jau plevėsavo Aukštadvaryje. Ši vėliava yra saugoma kaip brangiausia buvusių mokytojų Pilipavičių šeimos relikvija. Jubiliejinę šventę pradėjo patys mažiausi aukštadvariečiai. Renginį vedė Aukštadvario gimnazistė Ieva Baškevičiūtė ir žemės ūkio mokyklos mokinys Deividas Rimka. Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ mokiniai Aurėja Dudytė ir Matas Daunoravičius skaitė savos kūrybos eiles, skirtas Tėvynei Lietuvai. Visų dėmesį prikaustė išsamus istorikės, Aukštadvario regioninio parko kultūrologės Ritos Balsevičiūtės pranešimas ,, Lietuvos valstybės šimtmečio kelias“. Rita pabrėžė, kad: ,, aukštadvariečiai, stipriai jausdami karo bei pokario gilias žaizdas, nebuvo abejingi laisvės siekiui. Iš prigimties nešiodami laisvės ugnį krūtinėse, tikėjo Lietuvos ateitimi. Darbą mylinti tauta niekada nepražuvo. Negalima teigti, kad sovietmečiu viskas buvo tik griuvėsiai. Iš po sunkių priespaudos akmenų išdygo drūti medžiai ir sulapojo. Aukštadvario apylinkėse užaugo menininkai, mokslininkai, daktarai. Jų darbus šiandien galime dėti ant garbingo Lietuvos šimtmečio stalo. Tai archeologo Prano Kulikausko, gydytojo Stasio Biziulevičiaus, profesoriaus Mečislovo Randamansko, dailininko Kęstučio Kasparavičiaus, kovo 11 – osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Bronislovo Genzelio darbai. Šie žmonės garsina Lietuvą pasaulyje. O kur dar visi garbingi jų mokytojai, poetai ir sąžiningi paprasti darbininkai, savo gyvenimu rodę dorus pavyzdžius jaunimui. Taip dirbdami ir nešiodami vasario 16 – osios trispalvę širdyse, aukštadvariečiai prisidėjo prie antrojo, kovo 11 – osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto gimimo. Lietuvos Sąjūdis arba dainuojanti revoliucija gimė ir mažuose miesteliuose. Lietuvos kaimas, kaip ir kitais svarbiais istoriniais momentais atidavė duoklę Tėvynei“. Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Tėvynę Lietuvą. Tęsiant koncertinę programą, susirinkusius džiugino Trakų meno mokyklos Aukštadvario choreografijos jaunučių liaudiškų šokių grupės atlikti šokiai ( vad. Akvilė Prakapienė). O po jų šventės dalyvių širdis tiesiog sudrebino Vilniaus įgulos karininkų Ramovės vyrų choro ,, AIDAS“ atliekamos patriotinės dainos. ( vad. Tadas Šumskas). Šventės metu buvo pasveikinti aukštadvario seniūnijos gyventojai ir svečiai, gimę vasario 16 dieną: choro „Aidas“ vadovas Tadas Šumskas, Aukštadvario seniūnijos Bijūnų kaimo gyventoja Marijona Kulešienė, švenčianti 85-rių metų jubiliejų, aukštadvariečiai Laimutė Verseckienė, Algimantas Ramaneckas ir Aukštadvario mokyklos – darželio mokinė Akvilė Bielskutė. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos socialinė pedagogė metodininkė Nijolė Zubrickienė pristatė savo inicijuotą projektą „ Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 – metis“ , kuriame buvo atrinkti šiuo projektu inicijuoti Aukštadvario seniūnijos gyventojų gražiausi palinkėjimai Tėvynei Lietuvai. Mielieji, šventinės akimirkos baigėsi, tačiau visa tai ilgam išliko kiekvieno Aukštadvario seniūnijos gyventojo, kraštiečio ar svečio širdyje. Juk mes esame LIETUVA, o LIETUVA – tai mes. Tegul meilė Tėvynei ilgam išlieka mūsų širdyse. Nuoširdžiai dėkoju rėmėjams ir Lietuvos jubiliejinio gimtadienio organizatoriams: Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorei Teresei Mikutavičienei, profesoriui Mečislovui Rondomanskui, verslininkui Ovidijui Šovai, kraštietėms Irenai Garčinskaitei ir Vandai Sindaravičiūtei - Bičkauskienei, asociacijai „Aukštadvario žiburiai“ ir Aukštadvario seniūnijos kolektyvui, kurių dėka Taip įspūdingai pasitikome Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-tį.

P.S. Nuotraukose: akimirkos iš šventinių renginių Aukštadvaryje.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 5 svečius online

Prisijungti