1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
Klaida
  • [sigplus] Critical error: Image gallery folder naujienos/422.jpg is expected to be a path relative to the image base folder specified in the back-end.

SpausdintiEl. paštas

Padėkos šventė Aukštadvaryje

[sigplus] Critical error: Image gallery folder naujienos/422.jpg is expected to be a path relative to the image base folder specified in the back-end.

{gallery width=144 height=144}/naujienos/419.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/427.jpg{/gallery}  Šių metų sausio 5 d. Aukštadvaryje nuaidėjo ypatinga padėkos šventė. Aukštadvaris įžengė į 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės metus. Padėkos šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje, kurias aukojo monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius. Parapijiečiai, kraštiečiai, svečiai dėkojo Dievui už Tėvynę Lietuvą, už taiką, gyvenimą, sėkmę, sveikatą ir turiningai prabėgusius praėjusius metus. Po Šv. Mišių visi rinkosi į Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salę, kur vyko šventinis padėkos koncertas. „Prašymas ar padėka, kas pirmiau? Ar maža gavome neprašę? Žydinčią žemę, ant kurios delno augame, kuriame, bręstame, saulę, žvaigždėtą dangų ir mėlyną erdvę, į kurią amžinai veržiasi mūsų mintys ir svajos“, - šiais skambiais žodžiais šventę pradėjo vedėjai Teresė Mikutavičienė ir Aleksandras Vasiliauskas. Dalyvaujant Trakų rajono Merei Editai Rudelienei, kraštiečiams, svečiams, bendruomenės nariams, buvo įnešama Aukštadvario – 2018 metų Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės vėliava. 2017 metų mažų miestelių kultūros sostinė - Alytaus rajono savivaldybės Punios seniūnija, vadovaujama seniūno Gintauto Laukaičio, iškilmingai perdavė Aukštadvariui kultūros sostinės ugnį. Aukštadvaris - tai pirmasis miestelis Vilniaus apskrityje, gavęs tokį garbingą kultūros sostinės įvertinimą. Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, dėkodama už šią ypatingą 2018-jų metų dovaną, kalbėjo: „Kultūros sostinės titulas – ne loterijos bilietas, kurį ištraukia laiminga ranka. Tai yra visos bendruomenės, mokyklų ir mūsų šaunių meninių kolektyvų ilgamečio darbo įvertinimas. Aukštadvaris visuomet garsėja ne tik savo unikalia gamta, įspūdinga istorija, jis nuolat garsėja mažų ir suaugusių aukštadvariečių kūrybingumu. Visuomet randu palyginimą kuo Aukštadvario seniūnija yra išskirtinė. Esame išskirtiniai savo bendryste ir savo tikrumu. Ar daug yra tokių miestelių, kurie yra išsidėstę prie Karališko kelio, o seniūnijos herbe turi karališką karūną? Miestelių, kuriuos iš visų pusių suptų garbingi piliakalniai, menantys mūsų didžiąją istoriją? Miestelių, šalia kurių per visą Aukštadvario regioninį parką tyvuliuotų net 72 ežerai? Kurie išaugintų šitiek daug žymių žmonių, kaip antai: signatarą, profesorių Bronislovą Genzelį, signatarą Romualdą Rudzį, profesorių Mečislovą Rondomanską, kuris šios šventės metu pristatys naujai išleistą knygą „Nuo viršukalnės atsiveria nauji horizontai“, premjerą Mindaugą Stankevičių, tautodailininką Joną Kasparavičių, dailininką Edvardą Kochanauską ir daugelį kitų? Ar žinote seniūniją, kurioje savo sodybas kurtų šitiek meno korifėjų, kaip antai: dirigentas Donatas Katkus, Tadas Šumskas, Kostas Smoriginas? Mūsų miestelis išaugino net kunigą, kariuomenės kapelioną Saulių Kristapavičių. Ar daug yra tokių miestelių, kuriuose taip draugiškai gyventų visų tautybių žmonės: lietuviai, lenkai, rusai, totoriai ir netgi karaimai, kurie Lietuvos istorijoje apsisprendė būti laisvi, o II-jo pasaulinio karo metais jie buvo lietuvybės ir šio krašto saugotojai bei gynėjai? Ar daug mūsų Tėvynėje Lietuvoje yra vietovių, kur vaikai nebėga į didmiesčius, neišvyksta į užsienį, o statosi namus šalia tėvų ir augina po tris ir netgi po penkis vaikus? Tai yra mūsų visų pasididžiavimas. Tai dar kartą įrodo, kad esame labai stiprūs, esame ypatingi, nes šiais - Valstybės 100-čio metais mes drąsiai žengiame į Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės metus, siekdami kūrybiškai atskleisti miestelio istoriją, asmenybes, palikusias pėdsakus Aukštadvario krašte, pristatyti kraštiečiams, svečiams bei kitoms Lietuvos bendruomenėms mūsų vykdomus tęstinius projektus, kaip antai: tradicinė šeimų šventė „Gyvenimas kaip sodas“ , „Vandens regata“ ir kitus. Kviečiu sujungti visas jėgas ir toliau džiuginti Aukštadvario kraštą, kelti šios 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės prestižą“. Salė buvo pilnutėlė žiūrovų. Šventėje dalyvaujantis kraštietis, profesorius Mečislovas Rondomanskas pristatė ir dovanojo susirinkusiems savo naujai išleistas padėkos knygas „Nuo viršukalnės atsiveria nauji horizontai“. Knygos pristatyme dalyvavo ir buvę Mečislovo mokytojai - senjorai: Liongina Šovienė, Janina Jurgelevičienė, Vladislava Zabarauskienė ir į šventę atvykęs Tėviškės Pažinimo Paramos Fondo vadovas, buvęs Aukštadvario mokytojas Kazys Račkauskas. Aukštadvariečius pasveikino Trakų rajono Merė Edita Rudelienė, Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius, seniūnei įteikdamas nepaprastai gražų suvenyrą - didžiulį angelą. Įvertinant seniūnijos gyventojų pastangas, buvo įteiktos padėkos Aukštadvario gimnazijos muziejaus vadovui mokytojui Kaziui Venckui, Ubiškių krašto kapelos vadovui Juozui Petravičiui, profesoriui Mečislovui Rondomanskui, rėmėjams, šventės programos dalyviams. Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ mokiniams Akvilei Bielskutei, Adrijai Žuklytei ir Šarūnui Martinėnui, laimėjusiems prizines vietas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir „LEADER“ mokymo metodikos centro organizuotame piešinių konkurse „Po tėviškės dangum“ buvo įteikti šokoladiniai prizai. Koncerto metu visus maloniai stebino Alytaus sporto studijos „Alemana“ (Vadovai Lilija ir Kęstutis Bernatavičiai) mokinio, aukštadvariečio Vyčio Belioko ir jo porininkės pramoginių šokių programa, žiūrovų aplodismentai lydėjo aukštadvarietės Astos Beliukevičienės ir dukros Ūlos dueto pasirodymą, Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus jaunučių liaudiškų šokių grupės „Gandriukas“ (Vadovė Akvilė Prakapienė), Trakų kultūros rūmų pramoginių šokių studijos „Gija“ (Vadovė Loreta Januškienė) pateiktas programas. Koncerto pabaigoje visiems maloniai kėlė nuotaiką Alytaus rajono Punios daugiafunkcio centro liaudiškos muzikos kapelos "Punelė" (vadovas Gintautas Šmitas) atliekami kūriniai. Po koncerto žmonės dar nesiskirstė. Svečiai ir bendruomenės nariai vaišinosi kava, kibinais ir didžiuliu tortu, ant kurio puikavosi užrašas - padėka „Ačiū“. {gallery width=144 height=144}/naujienos/418.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/420.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/421.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/422.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/423.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/424.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/425.jpg{/gallery} Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 6 svečius online

Prisijungti