1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Šventė – sambūris ,,Šokio sūkury“

Lapkričio 18 diena Aukštadvaryje buvo ypatinga. Šią vėlyvo rudens šeštadienio popietę Trakų kultūros rūmų Aukštadvario vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,,Nava“, vadovaujama Rimutės Blikertienės, minėjo savo veiklos penkmetį.

Šventės jubiliatai - nepailstantys šokėjai, penktus metus nenužengiantys nuo scenos, džiuginantys visus liaudiško šokio mylėtojus ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvos Respublikoje, net ir už jos ribų. 2012 m. Aukštadvario šokėjai susibūrė į vyresniųjų liaudiškų šokių grupę ir pasivadino,, Nava“. Šis vardas aukštadvariečiams yra labai brangus, menantis miestelio istoriją, Aukštadvarį supančio Navos ežero bangų žydrynę. Susibūrę įvairių profesijų žmonės jau penkerius metus puoselėja lietuvių liaudiško šokio tradicijas, žiūrovams dalija gerą nuotaiką, kasmet užmezga naujas pažintis su kitais kolektyvais. Tai veržlus, spinduliuojantis gerą energiją kolektyvas, turintis siekiamybę nuolat tobulėti. Šiam kolektyvui, vos sulaukus pirmųjų metų sukaktį, jau buvo patikėta atstovauti Trakų kultūros rūmus tarptautiniame projekte - I-ajame folkloro ir amatų festivalyje ,, Protėvių dvasia gyvuoja mūsų širdyse“, vykusiame Baltarusijos Respublikoje. 2014 m. jam buvo suteikta II kategorija bei teko didžiulė atsakomybė ir garbė atstovauti Trakų rajonui jubiliejinėje dainų šventėje ,, Čia mūsų namai“. Kolektyvas aktyviai dalyvavo respublikiniuose festivaliuose, kurie vyko Druskininkuose , Balbieriškyje, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Veisiejuose, Ignalinoje, Širvintose. Energingi Aukštadvario šokėjai dalyvavo ir tarptautiniuose šokių festivaliuose (Latvijoje, Daugpilyje ,, SAIME – draugų rate“, Italijoje „Balloullespiagge di Rimini“. Pastarųjų kūrybinės veiklos metų patirtis parodė kaip svarbu šokį mėgstantiems Aukštadvario bendruomenės nariams dažniau matytis, dalintis kūrybine patirtimi, užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ir bendravimo ryšius. Todėl ir buvo sumanyta, pažymint penkerių metų kūrybinės veiklos sukaktį, pasikviesti draugus, kitus Lietuvos Respublikos šokių kolektyvus. Tai Kaišiadorių kultūros ir meno centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,, Savingė“ (vadovė Angelė Pačėsienė),kurie atvežė pereinamąjį prizą – klumpę į Aukštadvarį, Druskininkų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,,Kadagys“ (vadovai Izolina ir Algimantas Stanioniai), Lazdijų rajono Veisiejų kultūros namų vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,, Pušynas“ (vadovė Aldona Rudzienė) , Trakų rajono Lentvario vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,, Lendvarė“ (vadovė Rimutė Blikertienė).

Koncerto metu buvo pristatyta Aukštadvario vyresniųjų liaudiškų šokių grupės nuotraukų paroda ,, Kūrybinės veiklos penkmečio istorija“, kuri labai sudomino šventės dalyvius ir svečius.

Šventę įgarsino Trakų kultūros rūmai. Šventės vedėjai - Trakų kultūros rūmų kultūrinių renginių organizatorė Viktorija Šamatovič ir Trakų miesto seniūnas Kęstutis Vilkauskas nuotaikingai pristatė kolektyvus. Trakų seniūnas Kęstutis „Navos“ kolektyvui dedikavo savos kūrybos eiles:

„ ...Iš Navos bangų išnirę tarsi eglės ir žalčiai

Šoka polkas ir kadrilius,

Valsus suka išdidžiai.

Jie kaip saulėta padangė

Nuo Aukštadvario kalvų

Šviečia šypsenom pro langus,

Žemei suteikia spalvų“.

Šventę atidarė mažieji Aukštadvario šokėjai – Trakų meno mokyklos Aukštadvario padalinio liaudiškų šokių grupė ,, Gandriukas“ (vadovė Akvilė Prakapienė).

Šventė įsisiūbavo, pora sukosi už poros, kolektyvas keitė kolektyvą. Kaip viena akimirka prabėgo dviejų valandų koncertinė programa. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salė, tarytum bičių avilys, buvo pilnutėlė. Žiūrovai plojo, lingavo šokio ritmu. Tai buvo pati gražiausia 2017 metų šventė, vykusi Aukštadvario seniūnijoje, tai tarytum Aukštadvario krašto atlaidai. Šventės pabaigoje jubiliejinis šokių kolektyvas ,,Nava“, pateikęs du šokius ,,Marcinkauskooira “ ir ,,Karvelio polką“, liko stovėti scenoje, o svečiai ir kviestiniai šokių kolektyvai rikiavosi sveikinimams.

LR kultūros ministerijos vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė įteikė šokių kolektyvui LR kultūros Ministrės padėką. Trakų rajono Mero patarėja Dominyka Semionova bei kultūros - turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Evelina Šuscickytė dovanojo 200 Eur. čekį ir kolektyvo nuotrauką – paveikslą. Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario bendruomens taryba ir asociacija „Aukštadvario žiburiai“ nuoširdžiai pasidžiaugė kolektyvo laimėjimais ir įteikė įspūdingo dydžio tortą, papuoštą tautine atributika, o uždegtos torto žvakės simbolizavo kolektyvo gražias perspektyvas. Geros kloties linkėjo šokėjams Onuškio liaudiškos muzikos kapela, vadovaujama Gražinos Kulbickienės bei Trakų kultūros rūmų direktorius Edvard Keizik, jo pavaduotoja Meida Vitovičiūtė. Visus nustebino Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Jurgos Dūdienės sudainuota liaudies daina - nuoširdi dovana šokių kolektyvui. Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius šventę pasaldino, įteikdamas medaus. Maloniai nuteikė ir nuoširdus etnografinio ansamblio ,, Verknė“ sveikinimas. Moterys, pagerbdamos savo bendraminčius šokėjus, pasipuošė archajiškais drabužiais ir padainavo dainą, o tardamos sveikinimo žodį pabrėžė, kad „Nava“- išsiskiriantis kolektyvas, nors ir jaunas, tačiau labai brandus. Labai džiugu, kad šventės metu dalyvavo keturi LR savivaldybių seniūnijų seniūnai: seniūnijos šeimininkė, Trakų rajono savivaldybės Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, renginį vedė Trakų seniūnijos seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Onuškio kapeloje grojo ir dainavo Onuškio seniūnė Zita Aniulienė, savo kolektyvo sūkury šoko Lazdijų rajono savivaldybės Veisėjų seniūnijos seniūnas Zenonas Sabaliauskas. Tai dar kartą įrodo, kokie svarbūs gyventojų vedliai yra seniūnai.

Šventė tęsėsi iki vėlaus vakaro. Iškilmingąją dalį pakeitė vakaronė „Trypkim , šokim – linksmi būkim“. Čia visus linksmino Onuškio liaudiškos muzikos kapela (vadovė Gražina Kulbickienė). Aukštadvario gimnazijos III G klasės mokinys Martynas Špiliauskas pasirūpino šviesos muzika bei muzikiniais įrašais.      Šventės organizatoriai ir „Navos“ liaudiškų šokių kolektyvo nariai dėkoja muzikantams, renginį įgarsinusiems Trakų kultūros rūmams, šventės vedėjams Kęstučiui Ir Viktorijai bei visiems šventės dalyviams ir žiūrovams. Už materialinę paramą dėkojame Trakų kultūros rūmams, kavinėms „Senoji kibininė“ ir „Pilialaukis Trakai“, ūkininkei Laimutei Kamaitienei.

Šventė - sambūris „Šokio sūkury“ nepaliko nė vieno abejingo. Tiek dalyvių, tiek svečių širdyse liko malonūs jausmai ir gražūs prisiminimai. Šventė „Šokių sūkury“- tikroji Aukštadvario įžanga į 2018-sius – mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė           Lina Teresė Mikutavičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 7 svečius online

Prisijungti