1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario bendruomenė svetingai pasitiko Kretingos rajono bendruomenių lyderius

Aukštadvaris – pravažiuojantis miestelis, įsikūręs ant Karališko kelio, kuriuo nuo seno karietomis keliavo karaliai iš Vilniaus į Varšuvą. Dabartiniu metu pro miestelį kasdien pravažiuoja tūkstančiai automobilių. Dažnai sulaukiame ir svečių. Šių metų spalio 7d. Aukštadvario bendruomenėje svečiavosi Kretingos rajono Imbarės seniūnijos bendruomenių centro "Juodupėnai" ir aplinkinių bendruomenių lyderiai, kurie projekto lėšomis keliaudami 52 vietų autobusu, nusprendė aplankyti Aukštadvario kraštą, Trakus ir Kernavę. Bendruomenių centro „ Juodupėnai“ vadovė Lina Stanienė prieš kelerius metus yra pabuvojusi Aukštadvaryje, keliaudama su Lietuvos vietos veiklos grupių atstovais. Bendruomenės centro lyderė apie Aukštadvarį išsaugojo malonius prisiminimus, projektinės veiklos patirtį, todėl nusprendė dar kartą aplankyti Aukštadvarį su savo ir aplinkinių šešių bendruomenių atstovais. Svečiai maloniai mums pristatė savo kraštą. Juodupėnai – kaimas Kretingos rajone. Jis įsikūręs 37 km. į šiaurės vakarus nuo Kretingos miesto, 6 km. į šiaurės vakarus nuo Salantų. Per kaimą teka Juodupio upelis, davęs pavadinimą ir kaimui. Ties Juodupėnais upelį užtvenkus, susidarė tvenkinys. Juodupio baseinas įeina į Salantų regioninio parko saugojamą teritoriją. Puiki Juodupėnus supanti gamta. Miškai turtingi žvėrimis, grybais ir uogomis. Juodupėnų tvenkinys tiek vietiniams, tiek svečiams leidžia mėgautis įvairiomis pramogomis, puiki vieta mėgėjiškai žvejybai ir turiningam laisvalaikio praleidimui. Bendruomenės centras „Juodupėnai“ , įsikūręs 2003 m. lapkričio 16 d., Salantų miestelyje, per šį laikotarpį taip pat yra įgyvendinęs daugelį bendruomeninių projektų. Nuo 2010 metų šiam centrui vadovauja aktyvi ir kūrybinga lyderė Lina Stanienė. Bendruomenių aktyvistės įdomiai tvarko internetinę svetainę, kurioje atsispindi visa šio kaimo istorija. Įdomiausia tai, kad netgi užfiksuota, kada ( 1951 metais) per Juodupėnus pradėjo važinėti pirmoji kolūkio mašina, kada šiame kaime prasidėjo melioracija. Šeštadienio rytą Aukštadvario bendruomenės namai buvo pilni klegesio. Garbingus svečius pasitiko bendruomenės pirmininkas Vytautas Zalieckas, seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ liaudies dainų ansamblio dainininkės, savo rankdarbius svečiams demonstravo senjorės Janina Rajeckienė ir Janina Mekionienė. Pagal seną lietuvių paprotį svečią pirmiausiai reikia pasodinti prie stalo, o po to su juo kalbėtis. Tad po ilgai trukusios kelionės per Lietuvą, svečiai buvo vaišinami karštais kibinais ir arbata, klausėsi liaudies dainų ansamblio atliekamų dainų. Po to, kretingiškiai aplankė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčią. Savo kraštiečius maloniai pasitiko Žemaitijoje gimęs ir augęs Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas, monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius. Lydimi Aukštadvario seniūnės, svečiai aplankė garsiąją Velnio duobę, skaidrų Aukštadvario šaltinį, piliakalnį, kuris turi nepaprastai gilią istoriją ir maloniai atsisveikinę, iškeliavo tolyn. Bendruomeninę draugystę nusprendėme tęsti ir 2018 metais, kadangi Salantai ir Aukštadvaris tapo 2018 m. mažosios Lietuvos kultūros sostinėmis.

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose akimirkos iš susitikimo.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Iššūkis: kuo mažiau į sąvartynus!

 

 

 

 

 

 

 

 

Galime pasidžiaugti, jog lyginant su kitais šalies rajonais Trakų rajone rūšiuojama iš tiesų nemažai – statistiškai vienam gyventojui per metus tenka per 30 kg išrūšiuotų atliekų, kai vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas surenka beveik per pus mažiau – netoli 17 kg išrūšiuotų atliekų. Tačiau galima ir būtina dar labiau mažinti į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius bei sąvartynus patenkantį atliekų kiekį.

 

„Todėl mes kviečiame kraštiečius sąmoningėti, laikytis DAR! principo, kuris reiškia – „Dabar Aš Rūšiuoju!“ ir taip padaryti ženklų įnašą mūsų krašto išsaugojimui“, – sakė I. Neverovskienė.

 

Pasak jos, tikėtina, kad kai kurie žmonės vis dar nerūšiuoja ne iš piktos valios ar abejingumo, o dėl to, jog tiesiog ne visuomet žino, kokia yra rūšiavimo nauda ir svarba, bei į kokius konteinerius kokias antriniam panaudojimui tinkamas atliekas iš tiesų galima mesti, o kurios turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį. Tad pasitikslinkime, kaip tinkamai rūšiuoti:

 

Atkreipkite dėmesį, kad ir į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerį galima mesti ne viską. Į šiuos konteinerius negalima mesti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias reikia išrūšiuoti, negalima mesti karštų pelenų, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų. Taip pat negalima mesti didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų, juos reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje.

 

Anot specialistės, Trakų rajone kita svarbi kliūtis gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas – nepatraukli ir pasenusi rajono komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūra. Dėl to rajono savivaldybė ėmėsi įgyvendinti svarbų projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone”*, kurio metu iki 2019 metų pabaigos Trakų rajone bus įrengtos bei rekonstruotos 55 konteinerinės aikštelės prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Dalyje šių aikštelių dar šiais metais bus pastatyti ir tekstilės atliekų konteineriai, o tolimesnėje perspektyvoje numatytos vietos ir maisto atliekų konteineriams. „Tikiu, kad gyventojai, žinodami, kaip teisingai rūšiuoti atliekas ir galėdami patogiai tą daryti, lengvai ir su džiaugsmu laikysis DAR! principo“, - optimistiškai nusiteikusi teigė I. Neverovskienė.

 

* Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrostruktūrą suteikė ES parama – pagal 05.2.1-APVA-R-008 priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ vykdomi darbai didžiąja dalimi finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 823529,41 eurus, iš kurių 85 proc. sumos padengs jau minėtas ES Sanglaudos fondas, likusi dalis sumos tenka Trakų rajono savivaldybei.

Skaityti daugiau... »

Skelbiamas konkursas „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019 m.“

Trakų rajono savivaldybė, skatindama gyventojų, bendruomenių, įmonių, įstaigų ir organizacijų tvarkingos bei išpuoselėtos aplinkos kūrimą, saviraišką, eksperimentavimą, originalumą, taip pat siekdama motyvuoti rajono gyventojus aktyviai puoselėti šalia pastatų esančias erdves, norėti nustebinti aplinkinius idėjomis puošiant mus supančią aplinką bei puoselėti estetiškai vertingos aplinkos kūrimo tradicijas, skelbia konkursą „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019″.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 18 svečius online

Prisijungti