1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvariečiai vis tęsia bendruomenines keliones

Kiekvienais metais Aukštadvario seniūnijos bendruomenėje tapo tradicija keliauti po mūsų gražiąją Tėvynę Lietuvą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laimėtų projektų lėšomis kasmet aplankome pačius nuostabiausius Lietuvos kampelius. Prieš dvejus metus važiavome jubiliejiniais M. K. Oginskio takais po pasakišką Žemaitiją. Praėjusiais metais aplankėme Šiluvą, Tytuvėnus, Telšius, grožėjomės Skuodo rajono Mosėdžio akmenų muziejumi. Šiais metais, nusprendę apsilankyti Aukštaitijoje, saulėtą rugsėjo 22 dieną 50 vietų UAB "Ringis ir Ko" autobusu vėl leidomės į kelionę. Pirmasis mūsų sustojimas buvo Kernavėje. Čia mus maloniai pasitiko Kernavės seniūnijos vyr. specialistė Zita Svetlikauskienė. Nepaprastai buvome sužavėti tautodailininko, rašytojo Ipolito Užkurnio medžių skulptūrų muziejumi, kurį aplankyti tikrai buvo verta. Šimtais savo skulptūrų įamžinęs lietuvių tautos atminimą, netgi pavaizdavęs A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ personažus, sukūręs medinį Vytauto Didžiojo paveikslą, toks žmogus paliko nepaprastai gilų pėdsaką Lietuvos tautodailėje. Stebėjomės kaip iš vieno medžio galima išdrožti visą eilę personažų ir supratome, kad tautodailininkas buvo neatskiriamai susiliejęs su gamta: „Jeigu man būtų leista antrą kartą užgimti, Aš norėčiau užgimti medžiu. Ąžuolu augti, žaliuoti, kelti į dangų galingas šakas, Teikti praeiviui pavėsį, galynėtis su vėtrom…“ (Iš I. Užkurnio „Odės medžiui“) Aplankę švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, pasižvalgę po Kernavės istorinius piliakalnius, leidomės tolyn. Netrukus mus pasitiko Anykščiai, garsėjantys kūrybingais žmonėmis, apsupti šilų ir Šventosios upės vingių. Čia pirmiausiai apsilankėme A. Baranausko klėtelėje ir A. Vienuolio – Žukausko muziejuje. Klausėmės malonaus gidės pasakojimo, muzikinių įrašų, žiūrėjome filmuotą medžiagą apie tautodailininką Stanislovą Petrašką ir lankėme jo akmens tapybos parodą. Mums buvo stebėtina, kad tautodailininkui kilo mintis tapybos instrumentu pasirinkti akmenį ir iš jo pagaminti netgi Lietuvos Respublikos valdovų rūmų paveikslą. Atrodo, kad nėra nieko paprastesnio už akmenį, tačiau paversti akmenį tapyba ir suderinti spalvas, mums atrodė tarytum stebuklas. Toliau važiavome į Anykščių priemiestyje įsikūrusį aukštaitišką etnografinį Niūronių kaimą, kuriame yra gimęs septintasis vaikas šeimoje, rašytojas Jonas Biliūnas. Aplankę čia įsikūrusį Arklio muziejų, kuriame yra ne tik arklio gadynės žemės darbų, senovėje buvusios pagrindinės kaimo ir miesto transporto priemonės, bet ir unikalūs drožinių rinkiniai, arklio istorijos, karybos ekspozicijos. Čia galima pajodinėti, pasivažinėti vežimaičiu ar važiu, pasisupti sūpuoklėmis. Aukštaitiškoje sodyboje maloniai mus pasitiko muziejaus darbuotoja Rita Vasiliauskienė, kuri muziejaus troboje jau buvo iškūrenusi krosnį ir užminkiusi kvepiančią duonelę. Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę savo rankomis suformuoti kepalėlį duonos ir šauti į krosnį. Daugelis čia maloniai prisiminė, kaip vaikystėje mamos kepdavo duoną, ką dėdavo į raugą. Prisipažinome, kad dar ir šiandien pamaloniname savo anūkus namine kepta duonele. Pasivaišinę duona, krosnyje keptomis bulvėmis ir kitais senovės lietuviško stalo gardėsiais, buvome nepaprastai laimingi ir pritariant akordeonui, dainavome lietuvių liaudies dainas. Atsisveikinę ir išsinešę supakuotus savo rankomis keptus duonos kepalėlius, laimingi keliavome tolyn. Po to, aplankę Nykščių namus, kur vyko Anykščių vyno degustacija, Anykščių medžių lajų taką, Puntuko akmenį, laimingi sugrįžome į namus. Kelionė buvo tiesiog įspūdinga, joje dalyvavo 48 Aukštadvario, Bijūnų, Ubiškių, Čižiūnų, Totoriškių seniūnaitijų atstovai, seniūnaičiai ir šių bendruomenių šviesuoliai.

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose – akimirkos iš kelionės po Aukštaitiją.

Aukštadvario seniūnė        Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Iššūkis: kuo mažiau į sąvartynus!

 

 

 

 

 

 

 

 

Galime pasidžiaugti, jog lyginant su kitais šalies rajonais Trakų rajone rūšiuojama iš tiesų nemažai – statistiškai vienam gyventojui per metus tenka per 30 kg išrūšiuotų atliekų, kai vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas surenka beveik per pus mažiau – netoli 17 kg išrūšiuotų atliekų. Tačiau galima ir būtina dar labiau mažinti į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius bei sąvartynus patenkantį atliekų kiekį.

 

„Todėl mes kviečiame kraštiečius sąmoningėti, laikytis DAR! principo, kuris reiškia – „Dabar Aš Rūšiuoju!“ ir taip padaryti ženklų įnašą mūsų krašto išsaugojimui“, – sakė I. Neverovskienė.

 

Pasak jos, tikėtina, kad kai kurie žmonės vis dar nerūšiuoja ne iš piktos valios ar abejingumo, o dėl to, jog tiesiog ne visuomet žino, kokia yra rūšiavimo nauda ir svarba, bei į kokius konteinerius kokias antriniam panaudojimui tinkamas atliekas iš tiesų galima mesti, o kurios turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį. Tad pasitikslinkime, kaip tinkamai rūšiuoti:

 

Atkreipkite dėmesį, kad ir į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerį galima mesti ne viską. Į šiuos konteinerius negalima mesti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias reikia išrūšiuoti, negalima mesti karštų pelenų, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų. Taip pat negalima mesti didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų, juos reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje.

 

Anot specialistės, Trakų rajone kita svarbi kliūtis gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas – nepatraukli ir pasenusi rajono komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūra. Dėl to rajono savivaldybė ėmėsi įgyvendinti svarbų projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone”*, kurio metu iki 2019 metų pabaigos Trakų rajone bus įrengtos bei rekonstruotos 55 konteinerinės aikštelės prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Dalyje šių aikštelių dar šiais metais bus pastatyti ir tekstilės atliekų konteineriai, o tolimesnėje perspektyvoje numatytos vietos ir maisto atliekų konteineriams. „Tikiu, kad gyventojai, žinodami, kaip teisingai rūšiuoti atliekas ir galėdami patogiai tą daryti, lengvai ir su džiaugsmu laikysis DAR! principo“, - optimistiškai nusiteikusi teigė I. Neverovskienė.

 

* Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrostruktūrą suteikė ES parama – pagal 05.2.1-APVA-R-008 priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ vykdomi darbai didžiąja dalimi finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 823529,41 eurus, iš kurių 85 proc. sumos padengs jau minėtas ES Sanglaudos fondas, likusi dalis sumos tenka Trakų rajono savivaldybei.

Skaityti daugiau... »

Skelbiamas konkursas „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019 m.“

Trakų rajono savivaldybė, skatindama gyventojų, bendruomenių, įmonių, įstaigų ir organizacijų tvarkingos bei išpuoselėtos aplinkos kūrimą, saviraišką, eksperimentavimą, originalumą, taip pat siekdama motyvuoti rajono gyventojus aktyviai puoselėti šalia pastatų esančias erdves, norėti nustebinti aplinkinius idėjomis puošiant mus supančią aplinką bei puoselėti estetiškai vertingos aplinkos kūrimo tradicijas, skelbia konkursą „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019″.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 18 svečius online

Prisijungti