1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvariečiai vis tęsia bendruomenines keliones

Kiekvienais metais Aukštadvario seniūnijos bendruomenėje tapo tradicija keliauti po mūsų gražiąją Tėvynę Lietuvą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laimėtų projektų lėšomis kasmet aplankome pačius nuostabiausius Lietuvos kampelius. Prieš dvejus metus važiavome jubiliejiniais M. K. Oginskio takais po pasakišką Žemaitiją. Praėjusiais metais aplankėme Šiluvą, Tytuvėnus, Telšius, grožėjomės Skuodo rajono Mosėdžio akmenų muziejumi. Šiais metais, nusprendę apsilankyti Aukštaitijoje, saulėtą rugsėjo 22 dieną 50 vietų UAB "Ringis ir Ko" autobusu vėl leidomės į kelionę. Pirmasis mūsų sustojimas buvo Kernavėje. Čia mus maloniai pasitiko Kernavės seniūnijos vyr. specialistė Zita Svetlikauskienė. Nepaprastai buvome sužavėti tautodailininko, rašytojo Ipolito Užkurnio medžių skulptūrų muziejumi, kurį aplankyti tikrai buvo verta. Šimtais savo skulptūrų įamžinęs lietuvių tautos atminimą, netgi pavaizdavęs A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ personažus, sukūręs medinį Vytauto Didžiojo paveikslą, toks žmogus paliko nepaprastai gilų pėdsaką Lietuvos tautodailėje. Stebėjomės kaip iš vieno medžio galima išdrožti visą eilę personažų ir supratome, kad tautodailininkas buvo neatskiriamai susiliejęs su gamta: „Jeigu man būtų leista antrą kartą užgimti, Aš norėčiau užgimti medžiu. Ąžuolu augti, žaliuoti, kelti į dangų galingas šakas, Teikti praeiviui pavėsį, galynėtis su vėtrom…“ (Iš I. Užkurnio „Odės medžiui“) Aplankę švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, pasižvalgę po Kernavės istorinius piliakalnius, leidomės tolyn. Netrukus mus pasitiko Anykščiai, garsėjantys kūrybingais žmonėmis, apsupti šilų ir Šventosios upės vingių. Čia pirmiausiai apsilankėme A. Baranausko klėtelėje ir A. Vienuolio – Žukausko muziejuje. Klausėmės malonaus gidės pasakojimo, muzikinių įrašų, žiūrėjome filmuotą medžiagą apie tautodailininką Stanislovą Petrašką ir lankėme jo akmens tapybos parodą. Mums buvo stebėtina, kad tautodailininkui kilo mintis tapybos instrumentu pasirinkti akmenį ir iš jo pagaminti netgi Lietuvos Respublikos valdovų rūmų paveikslą. Atrodo, kad nėra nieko paprastesnio už akmenį, tačiau paversti akmenį tapyba ir suderinti spalvas, mums atrodė tarytum stebuklas. Toliau važiavome į Anykščių priemiestyje įsikūrusį aukštaitišką etnografinį Niūronių kaimą, kuriame yra gimęs septintasis vaikas šeimoje, rašytojas Jonas Biliūnas. Aplankę čia įsikūrusį Arklio muziejų, kuriame yra ne tik arklio gadynės žemės darbų, senovėje buvusios pagrindinės kaimo ir miesto transporto priemonės, bet ir unikalūs drožinių rinkiniai, arklio istorijos, karybos ekspozicijos. Čia galima pajodinėti, pasivažinėti vežimaičiu ar važiu, pasisupti sūpuoklėmis. Aukštaitiškoje sodyboje maloniai mus pasitiko muziejaus darbuotoja Rita Vasiliauskienė, kuri muziejaus troboje jau buvo iškūrenusi krosnį ir užminkiusi kvepiančią duonelę. Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę savo rankomis suformuoti kepalėlį duonos ir šauti į krosnį. Daugelis čia maloniai prisiminė, kaip vaikystėje mamos kepdavo duoną, ką dėdavo į raugą. Prisipažinome, kad dar ir šiandien pamaloniname savo anūkus namine kepta duonele. Pasivaišinę duona, krosnyje keptomis bulvėmis ir kitais senovės lietuviško stalo gardėsiais, buvome nepaprastai laimingi ir pritariant akordeonui, dainavome lietuvių liaudies dainas. Atsisveikinę ir išsinešę supakuotus savo rankomis keptus duonos kepalėlius, laimingi keliavome tolyn. Po to, aplankę Nykščių namus, kur vyko Anykščių vyno degustacija, Anykščių medžių lajų taką, Puntuko akmenį, laimingi sugrįžome į namus. Kelionė buvo tiesiog įspūdinga, joje dalyvavo 48 Aukštadvario, Bijūnų, Ubiškių, Čižiūnų, Totoriškių seniūnaitijų atstovai, seniūnaičiai ir šių bendruomenių šviesuoliai.

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose – akimirkos iš kelionės po Aukštaitiją.

Aukštadvario seniūnė        Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Aukštadvaryje literatų sambūris „Piliakalnių aidai“

Spalvingo pavasario paskutinės dienos pavakarę suklego suūžė Aukštadvario Pilaitės piliakalnis. Čia rinkosi maži ir dideli į šventę - Literatų sambūrį „Piliakalnių aidai“, skirtą Aukštadvario miestelio 450-ies metų jubiliejui. Besirenkančius šventės dalyvius ir svečius maloniai nuteikė Ulos Beliukevičiūtės atliekamos dainos. Atskubėję Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės klasės mokiniai dėliojosi molbertus ir ruošėsi pavaizduoti šventės įsimintiniausius įvykius. Ant piliakalnio, drobiniais drabužiais pasipuošę, džiaugsmingai basomis lakstė mažieji aukštadvariečiai pasirengę išdėlioti LIETUVOS dėlionę. Šventės pradžioje dalyvių akys krypo į išdidžiai atžingsniuojantį Kunigaikštį Kęstutį (Kęstutis Vilkauskas), kuris skardžiu balsu pasveikino visus susirinkusius ir perskaitė savos kūrybos eiles. Tautiniais drabužiais pasipuošusios lietuvaitės, Aukštadvario gimnazistės Reda ir Monika, Kunigaikščiui Kęstučiui įteikė 450 jubiliejinę duoną, papuoštą ąžuolo lapų vainiku. Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė, pristatydama piliakalnio istoriją, kalbėjo: ,,Kunigaikštis Kęstutis ant šio piliakalnio pastatė medinę pilį ir telkė kariuomenę, organizavo didelius žygius į priešų užimtas teritorijas. Po Žalgirio mūšio piliakalnio pilis tapo dvaru, kuriame buvo gyventa iki XVII a. vidurio. Po didelio gaisro dvaras buvo atstatytas kitoje Verknės upės pusėje. Piliakalnis - Aukštadvario širdis, nuo jo kūrėsi pirmoji gyvenvietė ir miestelis. Visais istoriniais etapais piliakalnis buvo visuomenės telkimosi vieta. Švenčių tradicija tęsiasi iki mūsų dienų..." Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė susirinkusiems pristatė garbės svečią, atvykusį iš Kauno, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, poetą Leoną Milčių, kuris ne tik skaitė savo kūrybos eiles, bet ir atvežė organizatoriams dovanų – savo kūrybos išleistą knygą, eilėraščių rinkinį ,, Prie Nemuno, Neries, Nevėžio“. Šventės programoje pynėsi praeitis ir dabartis. Savo kūrybos eiles, dedikuotas Aukštadvario jubiliejiniams metams, skaitė Aukštadvario poetai ir Trakų literatų draugijos nariai. Tarp posmų skambėjo dainos, kurias atliko dainuojamosios poezijos mylėtoja, gimnazistė Ula, folkloro puoselėtoja gydytoja Jurga, Aukštadvario asociacijos ,,Žiburiai“ senjorų ansamblis, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Renginio pabaigoje šventės lankytojai apžiūrėjo jaunųjų dailininkų piešinius, kuriuose buvo kūrybiškai užfiksuotos svarbiausios, vaikų akimis, šventės akimirkos (mokytoja Nijolė Meškovskaja). Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Trakų televizijos ,,Aidas“ direktoriui Česlovui Rulevičiui, filmavusiam renginį, Trakų rajono savivaldybės tarybos narei, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotojai Jadvygai Dzencevičienei ir visuomeninikei Verutei Pilipavičienei už visakeriopą paramą ir palaikymą organizuojant renginį. Nuoširdžiai dėkojame aukštadvariečiui Donatui Kacilauskui, sudariusiam galimybę įgarsinti renginį, nuolatinei pagalbininkei Virgai Beliokienei, Raimondui Pilipavičiui ir Juozui Banuškevičiui, vaišinusiems pavasariniu medumi ir ką tik suspaustu šviežutėliu sūriu. Norėtųsi, kad Pilaitės piliakalnis visada būtų gyvas, kad ant piliakalnio, menančio krašto istoriją, vyktų šeimų, jaunimo, vaikų renginiai, kad puoselėtume ir gerbtume savo gimto krašto istoriją be draudimų ir nuogąstavimų.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 13 svečius online

Prisijungti