1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvariečiai vis tęsia bendruomenines keliones

Kiekvienais metais Aukštadvario seniūnijos bendruomenėje tapo tradicija keliauti po mūsų gražiąją Tėvynę Lietuvą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laimėtų projektų lėšomis kasmet aplankome pačius nuostabiausius Lietuvos kampelius. Prieš dvejus metus važiavome jubiliejiniais M. K. Oginskio takais po pasakišką Žemaitiją. Praėjusiais metais aplankėme Šiluvą, Tytuvėnus, Telšius, grožėjomės Skuodo rajono Mosėdžio akmenų muziejumi. Šiais metais, nusprendę apsilankyti Aukštaitijoje, saulėtą rugsėjo 22 dieną 50 vietų UAB "Ringis ir Ko" autobusu vėl leidomės į kelionę. Pirmasis mūsų sustojimas buvo Kernavėje. Čia mus maloniai pasitiko Kernavės seniūnijos vyr. specialistė Zita Svetlikauskienė. Nepaprastai buvome sužavėti tautodailininko, rašytojo Ipolito Užkurnio medžių skulptūrų muziejumi, kurį aplankyti tikrai buvo verta. Šimtais savo skulptūrų įamžinęs lietuvių tautos atminimą, netgi pavaizdavęs A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ personažus, sukūręs medinį Vytauto Didžiojo paveikslą, toks žmogus paliko nepaprastai gilų pėdsaką Lietuvos tautodailėje. Stebėjomės kaip iš vieno medžio galima išdrožti visą eilę personažų ir supratome, kad tautodailininkas buvo neatskiriamai susiliejęs su gamta: „Jeigu man būtų leista antrą kartą užgimti, Aš norėčiau užgimti medžiu. Ąžuolu augti, žaliuoti, kelti į dangų galingas šakas, Teikti praeiviui pavėsį, galynėtis su vėtrom…“ (Iš I. Užkurnio „Odės medžiui“) Aplankę švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, pasižvalgę po Kernavės istorinius piliakalnius, leidomės tolyn. Netrukus mus pasitiko Anykščiai, garsėjantys kūrybingais žmonėmis, apsupti šilų ir Šventosios upės vingių. Čia pirmiausiai apsilankėme A. Baranausko klėtelėje ir A. Vienuolio – Žukausko muziejuje. Klausėmės malonaus gidės pasakojimo, muzikinių įrašų, žiūrėjome filmuotą medžiagą apie tautodailininką Stanislovą Petrašką ir lankėme jo akmens tapybos parodą. Mums buvo stebėtina, kad tautodailininkui kilo mintis tapybos instrumentu pasirinkti akmenį ir iš jo pagaminti netgi Lietuvos Respublikos valdovų rūmų paveikslą. Atrodo, kad nėra nieko paprastesnio už akmenį, tačiau paversti akmenį tapyba ir suderinti spalvas, mums atrodė tarytum stebuklas. Toliau važiavome į Anykščių priemiestyje įsikūrusį aukštaitišką etnografinį Niūronių kaimą, kuriame yra gimęs septintasis vaikas šeimoje, rašytojas Jonas Biliūnas. Aplankę čia įsikūrusį Arklio muziejų, kuriame yra ne tik arklio gadynės žemės darbų, senovėje buvusios pagrindinės kaimo ir miesto transporto priemonės, bet ir unikalūs drožinių rinkiniai, arklio istorijos, karybos ekspozicijos. Čia galima pajodinėti, pasivažinėti vežimaičiu ar važiu, pasisupti sūpuoklėmis. Aukštaitiškoje sodyboje maloniai mus pasitiko muziejaus darbuotoja Rita Vasiliauskienė, kuri muziejaus troboje jau buvo iškūrenusi krosnį ir užminkiusi kvepiančią duonelę. Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę savo rankomis suformuoti kepalėlį duonos ir šauti į krosnį. Daugelis čia maloniai prisiminė, kaip vaikystėje mamos kepdavo duoną, ką dėdavo į raugą. Prisipažinome, kad dar ir šiandien pamaloniname savo anūkus namine kepta duonele. Pasivaišinę duona, krosnyje keptomis bulvėmis ir kitais senovės lietuviško stalo gardėsiais, buvome nepaprastai laimingi ir pritariant akordeonui, dainavome lietuvių liaudies dainas. Atsisveikinę ir išsinešę supakuotus savo rankomis keptus duonos kepalėlius, laimingi keliavome tolyn. Po to, aplankę Nykščių namus, kur vyko Anykščių vyno degustacija, Anykščių medžių lajų taką, Puntuko akmenį, laimingi sugrįžome į namus. Kelionė buvo tiesiog įspūdinga, joje dalyvavo 48 Aukštadvario, Bijūnų, Ubiškių, Čižiūnų, Totoriškių seniūnaitijų atstovai, seniūnaičiai ir šių bendruomenių šviesuoliai.

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose – akimirkos iš kelionės po Aukštaitiją.

Aukštadvario seniūnė        Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Tautinė giesmė sujungė tarytum į Baltijos kelią

 

Liepos 6-ji Aukštadvario seniūnijos bendruomenei buvo ypatinga diena. Prieš 765 metus pirmojo suvienytos Lietuvos Valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo šventę – Valstybės dieną pradėjome ankstų Liepos 6-sios rytą Šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Iškilmingai buvo pašventinta 100 metrų trispalvė vėliava, skirta Lietuvos Valstybės šimtmečiui, kurią mums pasiuvo aukštadvarietė, buvusi technologijų mokytoja Galina Mindžiulienė. Monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius, pašventinęs ir pabučiavęs vėliavą, jaudinančiai tarė, kad jam pirmą kartą tenka garbė pašventinti tokią iškilmingą Lietuvos vėliavą.

Skaityti daugiau

 

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvario seniūnija nuolat prižiūri kapines

Seniūnijos kapinės - tai šventoji vieta, kuri yra nuolat prižiūrima. Aukštadvario seniūnijoje yra 17 kapinių, iš jų trys yra neveikiančios. Seniūnija nuolat tvarko šias amžino poilsio vietas, kasmet yra aptveriamos po vieną ar keletą kapinių. Čižiūnų kaimo gyventojai ir šiandieną dėkoja už sutvarkytas ir aptvertas Čižiūnų kaimo kapines su jų praplėtimu. O šiais metais seniūnijos kapinių priežiūros darbininkai ir atliekantys darbus pagal Trakų rajono savivaldybės užimtumo didinimo 2018 m. programą jau baigė tverti Krasnapolio kaimo kapines. Prieš keletą metų Raipolio kaimo kapinėms kaimo gyventojai patys nupirko paprastą tvoros tinklą, tačiau tai nebuvo labai stipru. Todėl likusiais tvoros segmentais mes jau pradėjome tvėrimo darbus Raipolio kaimo kapinėse. Seniūnijos gyventojų vardu tariu ačiū Trakų rajono savivaldybei už skirtas lėšas tvoros segmentų ir kitų reikiamų medžiagų įsigijimui, o aptvėrimo darbus seniūnija atlieka ūkio būdu.

Seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Jadvygos Dzencevičienės nuotraukose akimirkos iš Krasnapolio ir Raipolio kapinių aptvėrimo.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 31 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti