1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Joninės Skrebės ežero pakrantėje

Birželio mėnesį aukštadvariečiai laukia saulėgrąžos šventės – Joninių. Juk tai tradicinė miestelio šventė. Rasojantys žolynai jau 29-ąjį kartą į Aukštadvarį sukvietė švęsti pačią archajiškiausią Saulės grąžos šventę. Šiais metais po trumpos pertraukos Joninės sugrįžo į vieną Aukštadvario gražiausių kampelių – Skrebės ežero pakrantę. Čia rinkosi miestelio gyventojai, svečiai, poilsiautojai uždegti Joninių laužo. Šiais metais šventę aukštadvariečiai organizavo kartu su Trakų kultūros rūmais. Skambant fanfaroms tautiniais rūbais pasipuošusi šventę pradėjo Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė. Ji praėjo pro Rasų vartus ir lyg ugnies dievybė Gabija atnešė ugnį, skleidžiančią šviesą ir šilumą, simbolizuojančią nenutrūkstamą šeimos ir giminės ryšį bei gyvybę. Ją atlydėjo Ragutis, nešantis ąsotyje surinktas žolynų rasas, bei Žemyna, kuri nešė devynių žolynų puokštę - Kupolę. Prieš uždegant aukurą vedėjai skaitė : -,, Senoliai tikėjo , kad geriausia maldos tarpininkė yra aukuro ugnis. Per ugnį malda keliauja Dievams ir protėviams. Ugnis yra pamaitinama druska , sakant Gabija būk pasotinta. Ugnelė nuprausiama švariu vandeniu . Ugnelė – žmogaus geradėja, bet su ja reikia itin atsargiai bei pagarbiai elgtis....“ Seniūnė uždegė aukurą ir pasveikinusi visus šventės dalyvius, pristatė visada laukiamus svečius – Lietuvos Respublikos Seimo narį Jaroslav Narkevič ir Trakų tarybos narius Aliną Jankovskają ir Kęstutį Blaževičių, Trakų kultūros rūmų direktorių Edvard Keizik.

 

 

 

Šventės koncertinėje programoje dalyvavo daug meninių kolektyvų: Dusmenų etnografinis ansamblis ,,Dusmena“ (vad. Elena Bubelevičienė), Vilniaus rajono Pagirių vokalinis moterų ansamblis ,,Vaivorykštė“, Onuškio liaudiškos muzikos kapela (vad. Gražina Kulbickienė), YMAHA Aukštavario klasė (vad. Asta Mačėnė), Trakų kultūros Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,,Verknė“ (vad. Rita Sinkevičiūtė), vyresniųjų liaudies šokių grupė ,,Nava“ (vad. Rimutė Blikertienė), Alytaus sportinių šokių klubo ,,Alemana“ šokėjai Gustė ir Vytis, Saulės šokių studija bei POP grupė ,,Vyšnios“. Ypatingai šventės lankytojų dėmesį prikaustė sportinių programų pasirodymai. Ypač visus sužavėjo Motoklubo mažieji ,,Voriukai “ (vad. Laurynas Baltrūnas). Neliko abejingų ir Bijūnų gatvės gimnastų grupei ,, Street Workout“ (vad. L.Blaževičius). Didelio šventės dalyvių susidomėjimo susilaukė ir Aukštadvario žemės ūkio mokyklos šaudyklos programa. Šaudyklos vadovas Viktoras Stukas mokė norinčius šaudyti iš lanko, o ištvermę ant skersinio siūlė išbandyti nuotykių parko – sodybos ,,Ąžuolynė“ vadovas Vytautas Skirka. Vakarėjant renginio vedėjai Viktorija ir Kęstutis kvietė uždegti Joninių laužą, ragino ieškoti paparčio žiedo. Mūsų protėviai tikėjo, jog tas, kas žiedą suras, virs tikru aiškiaregiu, galės išgirsti kitų žmonių mintis ir bus laimingas ištisus metus. Lietučiui lyjant ansamblio ,,Verknė‘‘ dainininkės plukdė Skrebės ežere įvairiaspalvių žolynų vainikėlius, dainavo lietuvių liaudies dainas. Vainikėlių plukdymas ir dainos nuteikė rimčiai ir pamąstymams apie Rasos šventės tradicijų prasmingumą. Džiugu, kad šiais metais šventę visokeriopai organizuoti padėjo Trakų kultūros rūmai. Pastatyta kilnojama profesionali scena, puikus įgarsinimas leido saugiai jaustis meniniams kolektyvams - lietus jau nebuvo kliūtis pasirodymams. Šaunūs aštrialiežuviai vedėjai – Trakų rūmų kultūrinių renginių organizatorė Viktorija Šamatovič ir Trakų seniūnijos seniūnas Kęstutis Vilkauskas – visus įsuko į šventės šurmulį ir skleidė gerą nuotaiką. Organizatoriai dėkoja Trakų kultūros rūmų direktoriui Edvard Keizik ir jo kūrybinei bei techninei komandai už didelę paramą ir pagalbą rengiant Joninių šventę. Nuoširdus ačiū aukštadvariečiui Jonui Beliokui už spalvingų fejerverkų fiestą, nušvietusią dangų. Tikimės, kad Joninių ir Rasų šventė Skrebės ežero pakrantėje nepaliko abejingų, o liko tik malonūs prisiminimai.

 

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė      Lina Teresė Mikutavičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 5 svečius online

Prisijungti