1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Pro Memoria

JONUI ULEVIČIUI

1942.09.29 – 2017.06.13

Mielieji, mums visiems yra labai skaudu, kad atsveikiname su ilgamečiu Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriumi Jonu Ulevičiumi. Netektis, o gal žvaigždė išsivedė iš mūsų tarpo brangų žmogų? Lemtis, palikusi begalinį skausmą mūsų širdyse. O Dieve, jeigu Tu esi, kodėl Tu atėmi iš mūsų pačius geriausius? Vaikai neteko brangaus tėvo, žmona - rūpestingo vyro, o mes - Aukštadvario seniūnijos lyderio, ilgamečio vadovo. Kiekvienas iš mūsų, kuris su gėlių puokšte rankose atėjome prie kapo duobės, - ir aš ir Jūs, apgalvoję šį kartu žemėje praleistą laiko tarpą, turime už ką jam padėkoti. Savo visą gyvenimą paskyręs Aukštadvario kraštui, darbštus, kuklus ir niekada neieškojęs lengvesnio duonos kąsnio, Jonas išeina iš mūsų tarpo. O juk čia, šalia mūsų daugelį metų gyventa, dirbta, skubėta, mylėtas kiekvienas Aukštadvario žemės grumstas. Man prieš akis jo prasmingo gyvenimo knyga. Jonas Ulevičius gimė 1942 m. rugsėjo 29 d. Aukštadvario seniūnijoje. Baigęs Aukštadvario žemės ūkio technikumą ir įgyjęs agronomo specialybę, 1964m. įsidarbino Balceriškių tarybiniame ūkyje agronomo pareigose ir dirbo iki pašaukimo į tarybinę armiją. Grįžęs po armijos , 1967 m. jis tapo Aukštadvario vidurinės mokyklos buities darbų mokytoju. 1968 metais Jonas įstojo į tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir 1977 metais jam buvo suteikta vidurinės mokyklos istorijos ir visuomenės mokslų mokytojo kvalifikacija. 1973 m. Jonas Ulevičius perkeltas į Trakų rajono Onuškio kolūkį pirmininko pavaduotojo pareigoms, o 1976m. į Aukštadvario tarybinį ūkį - technikumą direktoriaus pavaduotoju ideologiniam darbui. Panaikinus technikumą, 1980 m. Jonas Ulevičius perkeliamas į Aukštadvario žemės ūkio mokyklą direktoriaus pavaduotoju mokomajam ir auklėjamajam darbui. O 1983 metais jis tampa Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriumi ir dirba iki užtarnauto poilsio, net 21 – rius metus. Išėjus į užtarnautą poilsį, Jonas kartu su žmona Gražina ir sūnumi įkūrė kaimo turizmo verslą ir visa šeima sėkmingai darbavosi savo rankomis gražiai įrengtoje sodyboje. Jono Ulevičiaus gyvenimas kupinas veiklos. Būdamas mokyklos vadovu, jis kartu su mokytojais kūrė kabinetus, tobulino mokymo programas, ieškojo papildomo ugdymo iniciatyvų. Jam vadovaujant, buvo pastatytas 400 vietų žemės ūkio mokyklos bendrabutis, praktinio mokymo dirbtuvės, įrengtas traktodromas, geriausi kartingų takai, kurie sėkmingai veikia iki šiolei, pastatyti du daugiaaukščiai namai su ūkiniais pastatais ir 24 –ioms mokytojų šeimoms pagerintos gyenimo sąlygos. Artimų draugų tarpe vadinome savo Direktorių darboholiku. Ir nesvarbu kokios buvo jo pareigos, jis viską atlikdavo labai atsakingai. Tai buvo Mokytojas iš didžiosios raidės. Jis su didele meile ugdė mokinių žmogiškąsias savybes, ramiai jiems dėstė elgesio taisykles, kaip pavyzdį mėgo parodyti savo darbščias rankas. Jonas - tikras statybinių bei techninių darbų konsultantas. Jis niekada negailėjo patarimų nei seniūnui, nei kaimynui, visuomet stengėsi padėti, patarti, visuomet būti su šypsena. Sukūręs darnią šeimą, Jonas nepaprastai mylėjo savo žmoną Gražiną, dukrelę Dainą ir sūnų Marių. Jis labai nuoširdžiai bendravo su vaikais, labai džiaugėsi žentu ir gimusiu vaikaičiu Jonuku – Herkumi. Net ir palaužtas ligos, jis dar planavo naujas statybas, sakydamas, kad viskas bus gerai. Mielieji, reiškiu Jums nuoširdžią užuojautą – žmonai Gražinai, dukrai Dainutei ir jos šeimai, sūnui Mariui, giminėms ir visai Aukštadvario bendruomenei. Mes šiandieną labai daug netekome. Nebeišgirs vaikai pamokančio tėvelio balso, tik ilgam atmintyje paliks Jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos ir pasiliko vien tik sielvartas širdy. Mielas Jonai, Jūs nugyvenote labai gražų gyvenimą, mylėjote Aukštadvarį ir jo žmones. Lydimas jus mylinčių žmonių čia atneštos gėlių jūros, Jūs išeinate į kitą – į amžiną gyvenimą. Mes dėkojame, kad puoselėjote Aukštadvario kraštą, buvote lyderiu ir atidavėte mums viską, ką gali duoti auksinę širdį turintis žmogus. Kaip ilgametis aukštadvarietis, Jūs pasiliekate sau tik kapų pušų ošimą, gimtųjų namų ilgesį, o prieš akis - melsvas Aukštadvario ežero bangas. Su širdgėla tariame Sudie ir linkime Jums ramaus amžino pomirtinio gyvenimo.

Aukštadvario seniūnė              Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

Kelionė per 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepaprastai šiltą ir saulėtą šių metų spalio 12- ją asociacija „Aukštadvario žiburiai“, pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendino projektą Trakų rajono savivaldybėje „Asociacijos ir kitų bendruomenių bendravimo ir bendradarbiavimo bei partnerystės skatinimas“. Projekto tikslas - propaguoti patirties sklaidą tarp mažų miestelių kultūros sostinių, didinti asociacijos „Aukštadvario žiburiai" ir kitų Aukštadvario seniūnijos bendruomenių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo projektu asociacija pakvietė visų Aukštadvario seniūnijoje esančių visuomeninių organizacijų, seniūnijos įstaigų atstovus į pažintinę kelionę po 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines. UAB „Trakų autobusai“ 55 vietų autobusu bendruomenių nariai leidosi į kelionę. Važiuojant per Lietuvą, gerėjomės rudenėjančios gamtos spalvomis, mus pasitiko nuostabūs ir svetingi bendruomenių atstovai, įsitikinome kaip Lietuvos seniūnijų seniūnai kūrybingai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Pirmiausiai aplankėme Raseinių rajono Šiluvą. Šiluva – tai Dievo motinos šventovė, šiuolaikiškas Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, traukiantis tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Įvažiuojant į ją, 18 km. kelyje, jungiančiame Raseinius ir Šiluvą, yra pastatyti 42 kryžiai ir koplytstulpiai, kviečiantys stabtelėti susikaupimui ir rimčiai, apmąstyti Kristaus kryžiaus kelią ir jo kančią susieti su Lietuvos istorijoje patirtomis kančiomis, pasiaukojimu ir didvyriškumu. Stebėdami šios mažos sakralinės architektūros darbų įamžintas džiaugsmo, šviesos, kančios bei garbės rožinio slėpinių stoteles, atvykome į Šiluvos miestelio centrą. Čia susipažinome su Šiluvos – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės kultūrine, bendruomenine veikla, stebėjome Šiluvos senjorų mums paruoštą koncertinę programą, aplankėme Šiluvos bažnyčią, turinčią Bazilikos titulą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Mus maloniai pasitiko seniūnas Juozas Šlepas, Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ tarybos pirmininkė Judita Stoškienė, bendruomenės ir kultūros atstovės. Bendruomenės centre buvome maloniai pavaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais. Svarbi bendruomenės „Aušrinė“ veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus, bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą. Bendruomenės pirmininkės Juditos žodžiais tariant, savęs dovanojimas kitiems praturtina mus pačius. Atsisveikinę su šiluviškiais, pasileidome į kitą 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinę - Rietavo savivaldybės Tverus, menančius Lietuvos karalių Mindaugą ir Žemaitijos kunigaikštį Vykintą. Dabartiniai Tverai – tai seniūnijos centras, įsikūręs žemaičių aukštumos pažemėjime. Čia subėga keliai iš kitų Žemaitijos miestų ir miestelių: Laukuvos, Rietavo, Varnių ir Žarėnų. Tverai apsupti nuostabios gamtos – miškų, kalvelių ir daubų. Miestelio centre švyti medinė švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Džiugu, kad Tveruose gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Mus pasitiko Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zelapūgas, Tverų bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir aktyvus bendruomenės narys Kazys Praeras. Bendruomenės aktyvistai nuotaikingai pristatė Tverų – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės veiklą. Pačiame miestelio centre švyti Tverų gimnazijos rūmai, o gimnazistų žinios, sportiniai, meniniai pasiekimai yra žinomi beveik visoje Lietuvoje. Vykdomo projekto lėšomis turėjome galimybę papietauti Gimnazijos valgykloje ir kelionę tęsti toliau, kuri mums buvo nepaprastai smagi. Keliaujant per Lietuvą, visų bendruomenių atstovai bendravo tarpusavyje, aptarinėjo kelionės įspūdžius. Jau yra patvirtintos 2019 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės, tačiau projekto metu užsimezgė 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių tolimesnis bendradarbiavimo gijos. Svetingus šeimininkus pakvietėme sekančiais metais aplankyti Aukštadvarį. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už galimybę puikiai įgyvendinti šį minėtą projektą. Ačiū visiems, kurie keliavo po Lietuvą su asociacija "Aukštadvario žiburiai".

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvario seniūnė, asociacijos tarybos pirmininkė

Jadvyga Dzencevičienė

Gabrielės Dzencevičiūtės nuotraukos

Skaityti daugiau... »

Aukštadvaryje nuskambėjo Šimtmečio rudens jomarkas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose tęsiasi rudens šventės. Spalio 6-ąją, šeštadienį, Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės centrinė miestelio aikštė taip pat buvo kupina šurmulio.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 28 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti