1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Pro Memoria

JONUI ULEVIČIUI

1942.09.29 – 2017.06.13

Mielieji, mums visiems yra labai skaudu, kad atsveikiname su ilgamečiu Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriumi Jonu Ulevičiumi. Netektis, o gal žvaigždė išsivedė iš mūsų tarpo brangų žmogų? Lemtis, palikusi begalinį skausmą mūsų širdyse. O Dieve, jeigu Tu esi, kodėl Tu atėmi iš mūsų pačius geriausius? Vaikai neteko brangaus tėvo, žmona - rūpestingo vyro, o mes - Aukštadvario seniūnijos lyderio, ilgamečio vadovo. Kiekvienas iš mūsų, kuris su gėlių puokšte rankose atėjome prie kapo duobės, - ir aš ir Jūs, apgalvoję šį kartu žemėje praleistą laiko tarpą, turime už ką jam padėkoti. Savo visą gyvenimą paskyręs Aukštadvario kraštui, darbštus, kuklus ir niekada neieškojęs lengvesnio duonos kąsnio, Jonas išeina iš mūsų tarpo. O juk čia, šalia mūsų daugelį metų gyventa, dirbta, skubėta, mylėtas kiekvienas Aukštadvario žemės grumstas. Man prieš akis jo prasmingo gyvenimo knyga. Jonas Ulevičius gimė 1942 m. rugsėjo 29 d. Aukštadvario seniūnijoje. Baigęs Aukštadvario žemės ūkio technikumą ir įgyjęs agronomo specialybę, 1964m. įsidarbino Balceriškių tarybiniame ūkyje agronomo pareigose ir dirbo iki pašaukimo į tarybinę armiją. Grįžęs po armijos , 1967 m. jis tapo Aukštadvario vidurinės mokyklos buities darbų mokytoju. 1968 metais Jonas įstojo į tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir 1977 metais jam buvo suteikta vidurinės mokyklos istorijos ir visuomenės mokslų mokytojo kvalifikacija. 1973 m. Jonas Ulevičius perkeltas į Trakų rajono Onuškio kolūkį pirmininko pavaduotojo pareigoms, o 1976m. į Aukštadvario tarybinį ūkį - technikumą direktoriaus pavaduotoju ideologiniam darbui. Panaikinus technikumą, 1980 m. Jonas Ulevičius perkeliamas į Aukštadvario žemės ūkio mokyklą direktoriaus pavaduotoju mokomajam ir auklėjamajam darbui. O 1983 metais jis tampa Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriumi ir dirba iki užtarnauto poilsio, net 21 – rius metus. Išėjus į užtarnautą poilsį, Jonas kartu su žmona Gražina ir sūnumi įkūrė kaimo turizmo verslą ir visa šeima sėkmingai darbavosi savo rankomis gražiai įrengtoje sodyboje. Jono Ulevičiaus gyvenimas kupinas veiklos. Būdamas mokyklos vadovu, jis kartu su mokytojais kūrė kabinetus, tobulino mokymo programas, ieškojo papildomo ugdymo iniciatyvų. Jam vadovaujant, buvo pastatytas 400 vietų žemės ūkio mokyklos bendrabutis, praktinio mokymo dirbtuvės, įrengtas traktodromas, geriausi kartingų takai, kurie sėkmingai veikia iki šiolei, pastatyti du daugiaaukščiai namai su ūkiniais pastatais ir 24 –ioms mokytojų šeimoms pagerintos gyenimo sąlygos. Artimų draugų tarpe vadinome savo Direktorių darboholiku. Ir nesvarbu kokios buvo jo pareigos, jis viską atlikdavo labai atsakingai. Tai buvo Mokytojas iš didžiosios raidės. Jis su didele meile ugdė mokinių žmogiškąsias savybes, ramiai jiems dėstė elgesio taisykles, kaip pavyzdį mėgo parodyti savo darbščias rankas. Jonas - tikras statybinių bei techninių darbų konsultantas. Jis niekada negailėjo patarimų nei seniūnui, nei kaimynui, visuomet stengėsi padėti, patarti, visuomet būti su šypsena. Sukūręs darnią šeimą, Jonas nepaprastai mylėjo savo žmoną Gražiną, dukrelę Dainą ir sūnų Marių. Jis labai nuoširdžiai bendravo su vaikais, labai džiaugėsi žentu ir gimusiu vaikaičiu Jonuku – Herkumi. Net ir palaužtas ligos, jis dar planavo naujas statybas, sakydamas, kad viskas bus gerai. Mielieji, reiškiu Jums nuoširdžią užuojautą – žmonai Gražinai, dukrai Dainutei ir jos šeimai, sūnui Mariui, giminėms ir visai Aukštadvario bendruomenei. Mes šiandieną labai daug netekome. Nebeišgirs vaikai pamokančio tėvelio balso, tik ilgam atmintyje paliks Jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos ir pasiliko vien tik sielvartas širdy. Mielas Jonai, Jūs nugyvenote labai gražų gyvenimą, mylėjote Aukštadvarį ir jo žmones. Lydimas jus mylinčių žmonių čia atneštos gėlių jūros, Jūs išeinate į kitą – į amžiną gyvenimą. Mes dėkojame, kad puoselėjote Aukštadvario kraštą, buvote lyderiu ir atidavėte mums viską, ką gali duoti auksinę širdį turintis žmogus. Kaip ilgametis aukštadvarietis, Jūs pasiliekate sau tik kapų pušų ošimą, gimtųjų namų ilgesį, o prieš akis - melsvas Aukštadvario ežero bangas. Su širdgėla tariame Sudie ir linkime Jums ramaus amžino pomirtinio gyvenimo.

Aukštadvario seniūnė              Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Kviečiame

Aukštadvario seniūnijoje nuskambėjo gamtos šventė - Sekminės

Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida paplito po visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą šių metų gegužės 20 d. sekmadienį Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų seniūnaitijoje, Lietuvos edukologijos universiteto mokymo bazės „Tamašiava“ sporto stadione vyko puiki Sekminių šventė – kraštiečių susitikimas „Švęskime Sekmines drauge“. Sekminės - tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Juk dar taip neseniai, kai mūsų Lietuva garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir nebuvo sunykę Sekminių senosios tradicijos, po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto ir giros rinkdavosi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių, dainuojant ir šokant ratelius linksmai praleisti popietę. O apdainuoti rugiai visuomet augdavo geriau. Mūsų proseneliai senovės kultūroje Sekmines siejo su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Kai piemenys pargindavo namo vainikuotus gyvulius iš laukų juos šeimininkai vaišindavo naminiais produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir sausomis šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius „lumzdelius“, o kerdžius - „ožragį“. Aukštadvaris – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė nusprendė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Sekminių šventę pradėjome šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias, o kartu meldėmės už Čižiūnų seniūnaitijos gyventojus. Po šv. Mišių atvykome į ežerais apsuptą Aukštadvario seniūnijos Tamašiavos kaimą, kuris nuo seno garsėjo pokaryje įkurtais Vaikų globos namais. Šiuo metu čia sėkmingai veikia Lietuvos edukologijos universiteto praktinio mokymo bazė, kurią kruopščiai prižiūri mūsų kraštietis Vytautas Sindaravičius ir jo darbuotojai. Ragų gaudesiu šventės pradžią paskelbė populiariausia Lietuvos tradicinės muzikos tautiška kapela „SUTARAS“ (vadovas Antanas Fokas). Visus susirinkusius sveikino Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas). Šio laikmečio „piemenėliai“ – Aukštadvario seniūnijos Bijūnų seniūnaitijos gimnastų grupė „Street workout Bijūnai“ visus maloniai nustebino savo įspūdinga gimnastų programa. Labai džiaugiamės šiai šventei gavę Naisių vasaros teatro dovaną. Į Tamašiavos kaimą atvažiavo didžiulis automobilis - kilnojama scena su visa įgarsinimo aparatūra. Tokioje puikiai įgarsintoje scenoje programą pateikė tautiška kapela „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas). Muzikantai taip sugebėjo įtraukti susirinkusius kraštiečius į lietuvių liaudies žaidimus, šokius, kad stadionas, kapelos vadovo Antano Foko žodžiais tariant „nuo šokių tapo asfaltu“. Prisimindami senąsias lietuvių liaudies tradicijas, į organizuojamą Sekminių šventę gausiai rinkosi vietiniai seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai. Jie džiaugėsi švente, bendravo tarpusavyje, dalyvavo Aukštadvario sporto klubo (vadovas Gediminas Pociūnas, šaudymo būrelio vadovas Viktoras Stukas) organizuojamose sportinėse varžytuvėse, turėdami galimybę pasivaržyti, šaudant iš lanko, mėtant smigį, pasagą. Nugalėtojai buvo apdovanoti pintais krepšiais bei kitais suvenyrais. Šventės dalyviai vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene, vietinių verslininkų ir namudininkų keptais kibinais, gira, įvairiais saldumynais ir kitokiais skanėstais. Stadionas tiesiog mirgėjo vasaros spalvomis, skambėjo nuo žmonių klegesio, o Tamašiavos kaimo kelio pakraštyje tiesiog neliko laisvos vietos nuo didelio automobilių srauto. Į šventę rinkosi giminės, kaimynai, kraštiečiai, svečiai. Gausiausiai susirinkusi Buividavičių giminė buvo apdovanota seniūnės prizu – mediniu laikrodžiu. Šventės organizatoriai pažėrė ir keletą liaudies išminties perliukų: tik po Sekminių galima pradėti maudynių sezoną, mat, tik tada laumės savo vandenis užleidžiančios, tik tuomet ir ant žolės sėstis ar voliotis galima. Mielieji, šią puikią lietuvių liaudies tradicijas gaivinančią šventę 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė skyrė kiekvienam Aukštadvario seniūnijos gyventojui, kraštiečiui, svečiui. Šventės organizatoriai - Aukštadvario seniūnija ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys. Mes labai džiaugiamės, kad saulėta Sekminių diena ir 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida buvo tokia puiki ir maloni kiekvienam čia atvykusiam. Šokiais, žaidimais, sportinėmis varžytuvėmis ir dainomis mums pavyko sukurti labai gerą nuotaiką žmonėms. O dabar, gerai pasilinksminus, kviečiame visus naujomis jėgomis kibti į sekančius vasaros darbus.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš Sekminių šventės.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 14 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti