1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Pro Memoria

JONUI ULEVIČIUI

1942.09.29 – 2017.06.13

Mielieji, mums visiems yra labai skaudu, kad atsveikiname su ilgamečiu Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriumi Jonu Ulevičiumi. Netektis, o gal žvaigždė išsivedė iš mūsų tarpo brangų žmogų? Lemtis, palikusi begalinį skausmą mūsų širdyse. O Dieve, jeigu Tu esi, kodėl Tu atėmi iš mūsų pačius geriausius? Vaikai neteko brangaus tėvo, žmona - rūpestingo vyro, o mes - Aukštadvario seniūnijos lyderio, ilgamečio vadovo. Kiekvienas iš mūsų, kuris su gėlių puokšte rankose atėjome prie kapo duobės, - ir aš ir Jūs, apgalvoję šį kartu žemėje praleistą laiko tarpą, turime už ką jam padėkoti. Savo visą gyvenimą paskyręs Aukštadvario kraštui, darbštus, kuklus ir niekada neieškojęs lengvesnio duonos kąsnio, Jonas išeina iš mūsų tarpo. O juk čia, šalia mūsų daugelį metų gyventa, dirbta, skubėta, mylėtas kiekvienas Aukštadvario žemės grumstas. Man prieš akis jo prasmingo gyvenimo knyga. Jonas Ulevičius gimė 1942 m. rugsėjo 29 d. Aukštadvario seniūnijoje. Baigęs Aukštadvario žemės ūkio technikumą ir įgyjęs agronomo specialybę, 1964m. įsidarbino Balceriškių tarybiniame ūkyje agronomo pareigose ir dirbo iki pašaukimo į tarybinę armiją. Grįžęs po armijos , 1967 m. jis tapo Aukštadvario vidurinės mokyklos buities darbų mokytoju. 1968 metais Jonas įstojo į tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir 1977 metais jam buvo suteikta vidurinės mokyklos istorijos ir visuomenės mokslų mokytojo kvalifikacija. 1973 m. Jonas Ulevičius perkeltas į Trakų rajono Onuškio kolūkį pirmininko pavaduotojo pareigoms, o 1976m. į Aukštadvario tarybinį ūkį - technikumą direktoriaus pavaduotoju ideologiniam darbui. Panaikinus technikumą, 1980 m. Jonas Ulevičius perkeliamas į Aukštadvario žemės ūkio mokyklą direktoriaus pavaduotoju mokomajam ir auklėjamajam darbui. O 1983 metais jis tampa Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriumi ir dirba iki užtarnauto poilsio, net 21 – rius metus. Išėjus į užtarnautą poilsį, Jonas kartu su žmona Gražina ir sūnumi įkūrė kaimo turizmo verslą ir visa šeima sėkmingai darbavosi savo rankomis gražiai įrengtoje sodyboje. Jono Ulevičiaus gyvenimas kupinas veiklos. Būdamas mokyklos vadovu, jis kartu su mokytojais kūrė kabinetus, tobulino mokymo programas, ieškojo papildomo ugdymo iniciatyvų. Jam vadovaujant, buvo pastatytas 400 vietų žemės ūkio mokyklos bendrabutis, praktinio mokymo dirbtuvės, įrengtas traktodromas, geriausi kartingų takai, kurie sėkmingai veikia iki šiolei, pastatyti du daugiaaukščiai namai su ūkiniais pastatais ir 24 –ioms mokytojų šeimoms pagerintos gyenimo sąlygos. Artimų draugų tarpe vadinome savo Direktorių darboholiku. Ir nesvarbu kokios buvo jo pareigos, jis viską atlikdavo labai atsakingai. Tai buvo Mokytojas iš didžiosios raidės. Jis su didele meile ugdė mokinių žmogiškąsias savybes, ramiai jiems dėstė elgesio taisykles, kaip pavyzdį mėgo parodyti savo darbščias rankas. Jonas - tikras statybinių bei techninių darbų konsultantas. Jis niekada negailėjo patarimų nei seniūnui, nei kaimynui, visuomet stengėsi padėti, patarti, visuomet būti su šypsena. Sukūręs darnią šeimą, Jonas nepaprastai mylėjo savo žmoną Gražiną, dukrelę Dainą ir sūnų Marių. Jis labai nuoširdžiai bendravo su vaikais, labai džiaugėsi žentu ir gimusiu vaikaičiu Jonuku – Herkumi. Net ir palaužtas ligos, jis dar planavo naujas statybas, sakydamas, kad viskas bus gerai. Mielieji, reiškiu Jums nuoširdžią užuojautą – žmonai Gražinai, dukrai Dainutei ir jos šeimai, sūnui Mariui, giminėms ir visai Aukštadvario bendruomenei. Mes šiandieną labai daug netekome. Nebeišgirs vaikai pamokančio tėvelio balso, tik ilgam atmintyje paliks Jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos ir pasiliko vien tik sielvartas širdy. Mielas Jonai, Jūs nugyvenote labai gražų gyvenimą, mylėjote Aukštadvarį ir jo žmones. Lydimas jus mylinčių žmonių čia atneštos gėlių jūros, Jūs išeinate į kitą – į amžiną gyvenimą. Mes dėkojame, kad puoselėjote Aukštadvario kraštą, buvote lyderiu ir atidavėte mums viską, ką gali duoti auksinę širdį turintis žmogus. Kaip ilgametis aukštadvarietis, Jūs pasiliekate sau tik kapų pušų ošimą, gimtųjų namų ilgesį, o prieš akis - melsvas Aukštadvario ežero bangas. Su širdgėla tariame Sudie ir linkime Jums ramaus amžino pomirtinio gyvenimo.

Aukštadvario seniūnė              Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 6 svečius online

Prisijungti