1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

ŠITAIP MANO PARAŠYTA

„Mano giesmė – skambiausia, Ji skirta Tau, Tėvyne, Tau mano meilė tyriausia, Ji tik viena, išskirtinė...“

(Algirdas Almantas)

ŠITAIP MANO PARAŠYTA

Nauja, dažais kvepianti poeto, aukštadvariečio Algirdo Almanto išleista poezijos knygelė „Šitaip mano parašyta“, kurioje poetas, artėdamas prie savo garbingo 70-ties metų jubiliejaus slenksčio, rikiuoja prasmingas eiles, skirtas Tėvynei ir žmonėms. Brandžiausias Algirdo Almanto gyvenimo tarpsnis prabėgo čia, šalia mūsų, Aukštadvaryje. Gimė Algirdas 1947 m. birželio 7 dieną, po dvynio ženklu, didelėje mokytojų šeimoje. Jis dažnai dalijasi savo prisiminimais apie vaikystę. Almantų šeima augino septynis vaikus – penkis brolius ir dvi seseris, tėčio dėka visi jie buvo pavadinti Lietuvos Kunigaikščių vardais – Kęstutis, Gediminas, Algirdas, Vytautas, Mindaugas, Gražina ir Birutė. Algirdas prisimena, kaip sakydavo tėtis: „Tegul, vaikeli, Tavo vardas bus pats gražiausias iš visų...“ Pirmieji Algirdo prisiminimai, eilėraščiuose skirti gretimam Semeliškių miesteliui, kur tėvas dirbo Semeliškių vidurinės mokyklos direktoriumi. Ten ir Algirdas pradėjo lankyti mokyklą. Po to, tėvui gavus paskyrimą į Marijampolės rajoną, ten išsikėlė visa šeima. Algirdas baigė Vinco Mykolaičio – Putino vidurinę mokyklą, nuostabūs mokytojai įkviepė jam meilę lietuvių kalbai ir literatūrai. 1976 m., baigęs Vilniaus universitetą, įgyjęs lituanisto dėstytojo specialybę, dirbo Kazokiškių, Karapolio aštuonmetėse, Aukštadvario tuometinėje vidurinėje mokykloje, vėliau Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Algirdas Almantas – tai mokytojas iš didžiosios raidės, sukaupęs savyje didelį lietuvių kalbos ir literatūros bagažą, jis skatino mokinius gerai žinoti lietuvių kalbos gramatiką, taisyklingai dėstyti mintis. Eilėraštyje „Amžinai gyva“ poetas labai gražiai apibudina gimtąją lietuvių kalbą: „Bet užtat amžinai gyvas Didysis lietuvių kalbos ŽODYNAS Ir nuolat puoselėjama, Su meile ugdoma Graži skambioji LIETUVIŲ KALBA gimtoji.“ Nuo 1968 metų Algirdas su šeima gyvena Aukštadvaryje. Čia susuko gūžtą, su žmona Anastazija – taip pat mokytoja išaugino du sūnus, džiaugiasi vaikaičiais, pastatė namą, pasodino sodą. Atrodo, tiek daug dirbta, daug sukaupta patirties, nevengta ir fizinio darbo, statant namus patirta ir nelaimių ir fizinių traumų. Likimas buvo negailėstingas ir jo sūnui Gintarui, kuris jaunas išėjo anapilin nuo nepagydomos ligos. Artėjant garbingam jubiliejui, rodos, belieka tik džiaugtis tekančia saule ir romantiškai skaičiuoti Aukštadvarį supančių ežerų bangas. Tačiau šiame amžiaus tarpsnyje lituanisto mintys ėmė lietis eilėmis. 2002 m. poetas išleido eilėraščių knygelę „Išeinu grįžti namolio“, šiuo metu išleistas eilėraščių rinkinys „Šitaip mano parašyta“. Brandžiame amžiuje parašyti eilėraščiai ir proza pasižymi giliu apmąstymu apie meilę, gyvenimo grožį, jo prasmę ir žmogaus nueitą kelią. Šeimos nariams gražiomis eilėmis romantiškai padėkota už meilę, širdžių artumą, bendradarbiams ir draugams už bendravimą ir tarpusavio supratimą, o likimui - už ilgainiui įleistas šaknis į Tėviškės žemę. „ Jei eita per gyvenimą prasmingai, lieka įspausta brydė“ - knygelės pabaigoje prasmingai išsireiškia poetas Algirdas Almantas. Mielas Algirdai, jubiliejaus proga Jums linkime ir toliau prasmingai eiti per gyvenimą, kaip ėjote iki šiolei. Eikite, nesustokite rašyti.

P.S. Nuotraukoje: Algirdas Almantas skaito savo eiles poezijos šventėje ant Aukštadvario piliakalnio.

Seniūnė                                                                                                                              Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

KVIEČIAME

Aukštadvaryje - pavasarinė mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“

Ankstų, bet šviesų ir saulėtą šeštadienio rytą į Aukštadvario centrinę aikštę gausiai rinkosi sodininkai, daržininkai, gėlininkai, ūkininkai su savo pagaminta produkcija į pavasarinę mugę ,,Pagal Jurgį ir jurginas“. Tuo pat metu aikštėje kūrėsi ir statė palapines bei stendus VšĮ Tautos patriotai, jie organizavo „Velnio žygį 2019 “. Taip jau sutapo, kad Aukštadvaryje vyko du renginiai, bet vietos aikštėje užteko visiems – žygeiviams ir mugės lankytojams. Žygeiviai nukeliavo savo maršrutais, o aikštėje šurmuliavo Jurginės. Jurginės – tai pavasario žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė. Tad neatsitiktinai ant bėro žirgo atjojęs Jurgis vis sukinėjosi ir žvalgėsi į susirinkusius aikštėje. Šventės vedėja (Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė) pakvietė Jurgį - „ Jurgi, tavo rankose visos galios, net dangus... Liaudies išmintis byloja, kad Jurgis saugo vasaros raktus. Tad atrakinki dangų – tegul lyja šiltas pavasario lietutis, tegul sodriai žaliuoja žolė, pagirdyk ištroškusią žemelę...“ Jurgis atrakino žemę, bet visiems priminė, kad sekmadieniais eitų bažnytėlėn pasimelsti, kad paglobotų dangus Motiną žemelę.( Jurgis – ūkininkas, bitininkas Vytautas Zabarauskas). Šventės dalyvius ir lankytojus sveikino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė, Trakų savivaldybės tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, LR Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Janė Mandeikienė , Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Juozas Juknevičius. Visiems ūkininkams linkėjo sėkmingų, gerų ir derlingų metų. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis VERKNĖ (vadovas Vaidas Lengvinas) ir Garliavos sporto klubo centro folkloro ansamblis GEGUTALA (vadovė Nijolė Grivačiauskienė). Visus maloniai nustebino Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės, šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės atlikta lietuvių liaudies daina ,,In lauką, verbą rasi šakoja...“. Aukštadvario bendruomenės aktyvi tarybos narė Veronika Pilipavičienė pakvietė mugės lankytojus apsilankyti kiemelyje ,,Pasivaikščiojimas jurginų labirintais“. Čia ji ne tik patarė, kaip auginti jurginus, bet ir dosniai dovanojo šių gėlių šakniagumbių bei vaišino savo keptu pyragu, iškeptu pagal senovinį receptą. Vaismedžių sodinimo, priežiūros, formavimo ypatumais, skiepijimo ir kitais klausimais konsultavo medelyno „Derlingi metai“ šeimos ūkio šeimininkas Mindaugas Stoškus. Visus susirinkusius bulviniais blynais vaišino Bijūnų bendruomenės atstovės Milė Blaževičienė,Vida Matkevičienė ir Jadvyga Šareikienė. Pavasarinės dilgėlių sriubos ir kaimiškos kiaušinienės užteko visiems. Už šį vaišių kiemelį buvo atsakingos Virginija Beliokienė, Asta Matkevičienė ir Aukštadvario gimnazijos jaunųjų miško bičiulių vadovė Česlova Pociūnienė, pasitelkusi savo būrelio „Verkniukai“ nares – Rusnę ir Redą Palionytes, Moniką Gustevičiūtę ir Gabrielę Mozolevskytę. Mugės lankytojų išreikšta nuomone, neįsivaizduojama pavasarinės mugės jaukumas bei smagumas be kepamų bulvinių blynų sklindančio malonaus kvapo, čirškinamos kiaušinienės ir dilgėlių sriubos. Mugėje netrūko nei ūkininkų pagamintos produkcijos, nei tautodailininkų sukurtų rankdarbių, nei skanių vaišių bei skambių dainų ir trankios muzikos. Visi turėjo galimybę įsigyti norimų prekių, pasidžiaugti gražiu pavasariu, pabūti draugėje. Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja: Aukštadvario žemės ūkio mokyklai už parengtą kiemelį, kuriame prekiavo savo gamybos kibinais ir užkandžiais Virėjų mokymo programos mokinė Eglė Leščinskytė (mokytoja Violeta Nairanauskienė) bei už ūkinę pagalbą. Visuomenininkei, Aukštadvario asociacijos „Žiburiai“ narei Veronikai Pilipavičienei, lydėjusiai folkloro kolektyvą „Gegutala“ – po Aukštadvario regioninio parko lankytinas vietas. Veronikos dėka kolektyvas išsivežė gražiausius atsiminimus apie Aukštadvario apylinkes ir pažadėjo grįžti į Rudens jomarko šventę . Tad, iki malonių susitikimų Rudens jomarke prie derliaus pabaigtuvių stalo!

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė

P.s nuotraukose akimirkos iš mugės "Pagal Jurgį ir jurginas"

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 42 svečius online

Prisijungti