1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

ŠITAIP MANO PARAŠYTA

„Mano giesmė – skambiausia, Ji skirta Tau, Tėvyne, Tau mano meilė tyriausia, Ji tik viena, išskirtinė...“

(Algirdas Almantas)

ŠITAIP MANO PARAŠYTA

Nauja, dažais kvepianti poeto, aukštadvariečio Algirdo Almanto išleista poezijos knygelė „Šitaip mano parašyta“, kurioje poetas, artėdamas prie savo garbingo 70-ties metų jubiliejaus slenksčio, rikiuoja prasmingas eiles, skirtas Tėvynei ir žmonėms. Brandžiausias Algirdo Almanto gyvenimo tarpsnis prabėgo čia, šalia mūsų, Aukštadvaryje. Gimė Algirdas 1947 m. birželio 7 dieną, po dvynio ženklu, didelėje mokytojų šeimoje. Jis dažnai dalijasi savo prisiminimais apie vaikystę. Almantų šeima augino septynis vaikus – penkis brolius ir dvi seseris, tėčio dėka visi jie buvo pavadinti Lietuvos Kunigaikščių vardais – Kęstutis, Gediminas, Algirdas, Vytautas, Mindaugas, Gražina ir Birutė. Algirdas prisimena, kaip sakydavo tėtis: „Tegul, vaikeli, Tavo vardas bus pats gražiausias iš visų...“ Pirmieji Algirdo prisiminimai, eilėraščiuose skirti gretimam Semeliškių miesteliui, kur tėvas dirbo Semeliškių vidurinės mokyklos direktoriumi. Ten ir Algirdas pradėjo lankyti mokyklą. Po to, tėvui gavus paskyrimą į Marijampolės rajoną, ten išsikėlė visa šeima. Algirdas baigė Vinco Mykolaičio – Putino vidurinę mokyklą, nuostabūs mokytojai įkviepė jam meilę lietuvių kalbai ir literatūrai. 1976 m., baigęs Vilniaus universitetą, įgyjęs lituanisto dėstytojo specialybę, dirbo Kazokiškių, Karapolio aštuonmetėse, Aukštadvario tuometinėje vidurinėje mokykloje, vėliau Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Algirdas Almantas – tai mokytojas iš didžiosios raidės, sukaupęs savyje didelį lietuvių kalbos ir literatūros bagažą, jis skatino mokinius gerai žinoti lietuvių kalbos gramatiką, taisyklingai dėstyti mintis. Eilėraštyje „Amžinai gyva“ poetas labai gražiai apibudina gimtąją lietuvių kalbą: „Bet užtat amžinai gyvas Didysis lietuvių kalbos ŽODYNAS Ir nuolat puoselėjama, Su meile ugdoma Graži skambioji LIETUVIŲ KALBA gimtoji.“ Nuo 1968 metų Algirdas su šeima gyvena Aukštadvaryje. Čia susuko gūžtą, su žmona Anastazija – taip pat mokytoja išaugino du sūnus, džiaugiasi vaikaičiais, pastatė namą, pasodino sodą. Atrodo, tiek daug dirbta, daug sukaupta patirties, nevengta ir fizinio darbo, statant namus patirta ir nelaimių ir fizinių traumų. Likimas buvo negailėstingas ir jo sūnui Gintarui, kuris jaunas išėjo anapilin nuo nepagydomos ligos. Artėjant garbingam jubiliejui, rodos, belieka tik džiaugtis tekančia saule ir romantiškai skaičiuoti Aukštadvarį supančių ežerų bangas. Tačiau šiame amžiaus tarpsnyje lituanisto mintys ėmė lietis eilėmis. 2002 m. poetas išleido eilėraščių knygelę „Išeinu grįžti namolio“, šiuo metu išleistas eilėraščių rinkinys „Šitaip mano parašyta“. Brandžiame amžiuje parašyti eilėraščiai ir proza pasižymi giliu apmąstymu apie meilę, gyvenimo grožį, jo prasmę ir žmogaus nueitą kelią. Šeimos nariams gražiomis eilėmis romantiškai padėkota už meilę, širdžių artumą, bendradarbiams ir draugams už bendravimą ir tarpusavio supratimą, o likimui - už ilgainiui įleistas šaknis į Tėviškės žemę. „ Jei eita per gyvenimą prasmingai, lieka įspausta brydė“ - knygelės pabaigoje prasmingai išsireiškia poetas Algirdas Almantas. Mielas Algirdai, jubiliejaus proga Jums linkime ir toliau prasmingai eiti per gyvenimą, kaip ėjote iki šiolei. Eikite, nesustokite rašyti.

P.S. Nuotraukoje: Algirdas Almantas skaito savo eiles poezijos šventėje ant Aukštadvario piliakalnio.

Seniūnė                                                                                                                              Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Kviečiame

Aukštadvario seniūnijoje nuskambėjo gamtos šventė - Sekminės

Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida paplito po visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą šių metų gegužės 20 d. sekmadienį Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų seniūnaitijoje, Lietuvos edukologijos universiteto mokymo bazės „Tamašiava“ sporto stadione vyko puiki Sekminių šventė – kraštiečių susitikimas „Švęskime Sekmines drauge“. Sekminės - tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Juk dar taip neseniai, kai mūsų Lietuva garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir nebuvo sunykę Sekminių senosios tradicijos, po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto ir giros rinkdavosi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių, dainuojant ir šokant ratelius linksmai praleisti popietę. O apdainuoti rugiai visuomet augdavo geriau. Mūsų proseneliai senovės kultūroje Sekmines siejo su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Kai piemenys pargindavo namo vainikuotus gyvulius iš laukų juos šeimininkai vaišindavo naminiais produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir sausomis šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius „lumzdelius“, o kerdžius - „ožragį“. Aukštadvaris – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė nusprendė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Sekminių šventę pradėjome šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias, o kartu meldėmės už Čižiūnų seniūnaitijos gyventojus. Po šv. Mišių atvykome į ežerais apsuptą Aukštadvario seniūnijos Tamašiavos kaimą, kuris nuo seno garsėjo pokaryje įkurtais Vaikų globos namais. Šiuo metu čia sėkmingai veikia Lietuvos edukologijos universiteto praktinio mokymo bazė, kurią kruopščiai prižiūri mūsų kraštietis Vytautas Sindaravičius ir jo darbuotojai. Ragų gaudesiu šventės pradžią paskelbė populiariausia Lietuvos tradicinės muzikos tautiška kapela „SUTARAS“ (vadovas Antanas Fokas). Visus susirinkusius sveikino Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas). Šio laikmečio „piemenėliai“ – Aukštadvario seniūnijos Bijūnų seniūnaitijos gimnastų grupė „Street workout Bijūnai“ visus maloniai nustebino savo įspūdinga gimnastų programa. Labai džiaugiamės šiai šventei gavę Naisių vasaros teatro dovaną. Į Tamašiavos kaimą atvažiavo didžiulis automobilis - kilnojama scena su visa įgarsinimo aparatūra. Tokioje puikiai įgarsintoje scenoje programą pateikė tautiška kapela „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas). Muzikantai taip sugebėjo įtraukti susirinkusius kraštiečius į lietuvių liaudies žaidimus, šokius, kad stadionas, kapelos vadovo Antano Foko žodžiais tariant „nuo šokių tapo asfaltu“. Prisimindami senąsias lietuvių liaudies tradicijas, į organizuojamą Sekminių šventę gausiai rinkosi vietiniai seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai. Jie džiaugėsi švente, bendravo tarpusavyje, dalyvavo Aukštadvario sporto klubo (vadovas Gediminas Pociūnas, šaudymo būrelio vadovas Viktoras Stukas) organizuojamose sportinėse varžytuvėse, turėdami galimybę pasivaržyti, šaudant iš lanko, mėtant smigį, pasagą. Nugalėtojai buvo apdovanoti pintais krepšiais bei kitais suvenyrais. Šventės dalyviai vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene, vietinių verslininkų ir namudininkų keptais kibinais, gira, įvairiais saldumynais ir kitokiais skanėstais. Stadionas tiesiog mirgėjo vasaros spalvomis, skambėjo nuo žmonių klegesio, o Tamašiavos kaimo kelio pakraštyje tiesiog neliko laisvos vietos nuo didelio automobilių srauto. Į šventę rinkosi giminės, kaimynai, kraštiečiai, svečiai. Gausiausiai susirinkusi Buividavičių giminė buvo apdovanota seniūnės prizu – mediniu laikrodžiu. Šventės organizatoriai pažėrė ir keletą liaudies išminties perliukų: tik po Sekminių galima pradėti maudynių sezoną, mat, tik tada laumės savo vandenis užleidžiančios, tik tuomet ir ant žolės sėstis ar voliotis galima. Mielieji, šią puikią lietuvių liaudies tradicijas gaivinančią šventę 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė skyrė kiekvienam Aukštadvario seniūnijos gyventojui, kraštiečiui, svečiui. Šventės organizatoriai - Aukštadvario seniūnija ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys. Mes labai džiaugiamės, kad saulėta Sekminių diena ir 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida buvo tokia puiki ir maloni kiekvienam čia atvykusiam. Šokiais, žaidimais, sportinėmis varžytuvėmis ir dainomis mums pavyko sukurti labai gerą nuotaiką žmonėms. O dabar, gerai pasilinksminus, kviečiame visus naujomis jėgomis kibti į sekančius vasaros darbus.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš Sekminių šventės.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 55 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti