1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

ŠITAIP MANO PARAŠYTA

„Mano giesmė – skambiausia, Ji skirta Tau, Tėvyne, Tau mano meilė tyriausia, Ji tik viena, išskirtinė...“

(Algirdas Almantas)

ŠITAIP MANO PARAŠYTA

Nauja, dažais kvepianti poeto, aukštadvariečio Algirdo Almanto išleista poezijos knygelė „Šitaip mano parašyta“, kurioje poetas, artėdamas prie savo garbingo 70-ties metų jubiliejaus slenksčio, rikiuoja prasmingas eiles, skirtas Tėvynei ir žmonėms. Brandžiausias Algirdo Almanto gyvenimo tarpsnis prabėgo čia, šalia mūsų, Aukštadvaryje. Gimė Algirdas 1947 m. birželio 7 dieną, po dvynio ženklu, didelėje mokytojų šeimoje. Jis dažnai dalijasi savo prisiminimais apie vaikystę. Almantų šeima augino septynis vaikus – penkis brolius ir dvi seseris, tėčio dėka visi jie buvo pavadinti Lietuvos Kunigaikščių vardais – Kęstutis, Gediminas, Algirdas, Vytautas, Mindaugas, Gražina ir Birutė. Algirdas prisimena, kaip sakydavo tėtis: „Tegul, vaikeli, Tavo vardas bus pats gražiausias iš visų...“ Pirmieji Algirdo prisiminimai, eilėraščiuose skirti gretimam Semeliškių miesteliui, kur tėvas dirbo Semeliškių vidurinės mokyklos direktoriumi. Ten ir Algirdas pradėjo lankyti mokyklą. Po to, tėvui gavus paskyrimą į Marijampolės rajoną, ten išsikėlė visa šeima. Algirdas baigė Vinco Mykolaičio – Putino vidurinę mokyklą, nuostabūs mokytojai įkviepė jam meilę lietuvių kalbai ir literatūrai. 1976 m., baigęs Vilniaus universitetą, įgyjęs lituanisto dėstytojo specialybę, dirbo Kazokiškių, Karapolio aštuonmetėse, Aukštadvario tuometinėje vidurinėje mokykloje, vėliau Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Algirdas Almantas – tai mokytojas iš didžiosios raidės, sukaupęs savyje didelį lietuvių kalbos ir literatūros bagažą, jis skatino mokinius gerai žinoti lietuvių kalbos gramatiką, taisyklingai dėstyti mintis. Eilėraštyje „Amžinai gyva“ poetas labai gražiai apibudina gimtąją lietuvių kalbą: „Bet užtat amžinai gyvas Didysis lietuvių kalbos ŽODYNAS Ir nuolat puoselėjama, Su meile ugdoma Graži skambioji LIETUVIŲ KALBA gimtoji.“ Nuo 1968 metų Algirdas su šeima gyvena Aukštadvaryje. Čia susuko gūžtą, su žmona Anastazija – taip pat mokytoja išaugino du sūnus, džiaugiasi vaikaičiais, pastatė namą, pasodino sodą. Atrodo, tiek daug dirbta, daug sukaupta patirties, nevengta ir fizinio darbo, statant namus patirta ir nelaimių ir fizinių traumų. Likimas buvo negailėstingas ir jo sūnui Gintarui, kuris jaunas išėjo anapilin nuo nepagydomos ligos. Artėjant garbingam jubiliejui, rodos, belieka tik džiaugtis tekančia saule ir romantiškai skaičiuoti Aukštadvarį supančių ežerų bangas. Tačiau šiame amžiaus tarpsnyje lituanisto mintys ėmė lietis eilėmis. 2002 m. poetas išleido eilėraščių knygelę „Išeinu grįžti namolio“, šiuo metu išleistas eilėraščių rinkinys „Šitaip mano parašyta“. Brandžiame amžiuje parašyti eilėraščiai ir proza pasižymi giliu apmąstymu apie meilę, gyvenimo grožį, jo prasmę ir žmogaus nueitą kelią. Šeimos nariams gražiomis eilėmis romantiškai padėkota už meilę, širdžių artumą, bendradarbiams ir draugams už bendravimą ir tarpusavio supratimą, o likimui - už ilgainiui įleistas šaknis į Tėviškės žemę. „ Jei eita per gyvenimą prasmingai, lieka įspausta brydė“ - knygelės pabaigoje prasmingai išsireiškia poetas Algirdas Almantas. Mielas Algirdai, jubiliejaus proga Jums linkime ir toliau prasmingai eiti per gyvenimą, kaip ėjote iki šiolei. Eikite, nesustokite rašyti.

P.S. Nuotraukoje: Algirdas Almantas skaito savo eiles poezijos šventėje ant Aukštadvario piliakalnio.

Seniūnė                                                                                                                              Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

Kelionė per 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepaprastai šiltą ir saulėtą šių metų spalio 12- ją asociacija „Aukštadvario žiburiai“, pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendino projektą Trakų rajono savivaldybėje „Asociacijos ir kitų bendruomenių bendravimo ir bendradarbiavimo bei partnerystės skatinimas“. Projekto tikslas - propaguoti patirties sklaidą tarp mažų miestelių kultūros sostinių, didinti asociacijos „Aukštadvario žiburiai" ir kitų Aukštadvario seniūnijos bendruomenių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo projektu asociacija pakvietė visų Aukštadvario seniūnijoje esančių visuomeninių organizacijų, seniūnijos įstaigų atstovus į pažintinę kelionę po 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines. UAB „Trakų autobusai“ 55 vietų autobusu bendruomenių nariai leidosi į kelionę. Važiuojant per Lietuvą, gerėjomės rudenėjančios gamtos spalvomis, mus pasitiko nuostabūs ir svetingi bendruomenių atstovai, įsitikinome kaip Lietuvos seniūnijų seniūnai kūrybingai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Pirmiausiai aplankėme Raseinių rajono Šiluvą. Šiluva – tai Dievo motinos šventovė, šiuolaikiškas Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, traukiantis tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Įvažiuojant į ją, 18 km. kelyje, jungiančiame Raseinius ir Šiluvą, yra pastatyti 42 kryžiai ir koplytstulpiai, kviečiantys stabtelėti susikaupimui ir rimčiai, apmąstyti Kristaus kryžiaus kelią ir jo kančią susieti su Lietuvos istorijoje patirtomis kančiomis, pasiaukojimu ir didvyriškumu. Stebėdami šios mažos sakralinės architektūros darbų įamžintas džiaugsmo, šviesos, kančios bei garbės rožinio slėpinių stoteles, atvykome į Šiluvos miestelio centrą. Čia susipažinome su Šiluvos – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės kultūrine, bendruomenine veikla, stebėjome Šiluvos senjorų mums paruoštą koncertinę programą, aplankėme Šiluvos bažnyčią, turinčią Bazilikos titulą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Mus maloniai pasitiko seniūnas Juozas Šlepas, Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ tarybos pirmininkė Judita Stoškienė, bendruomenės ir kultūros atstovės. Bendruomenės centre buvome maloniai pavaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais. Svarbi bendruomenės „Aušrinė“ veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus, bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą. Bendruomenės pirmininkės Juditos žodžiais tariant, savęs dovanojimas kitiems praturtina mus pačius. Atsisveikinę su šiluviškiais, pasileidome į kitą 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinę - Rietavo savivaldybės Tverus, menančius Lietuvos karalių Mindaugą ir Žemaitijos kunigaikštį Vykintą. Dabartiniai Tverai – tai seniūnijos centras, įsikūręs žemaičių aukštumos pažemėjime. Čia subėga keliai iš kitų Žemaitijos miestų ir miestelių: Laukuvos, Rietavo, Varnių ir Žarėnų. Tverai apsupti nuostabios gamtos – miškų, kalvelių ir daubų. Miestelio centre švyti medinė švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Džiugu, kad Tveruose gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Mus pasitiko Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zelapūgas, Tverų bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir aktyvus bendruomenės narys Kazys Praeras. Bendruomenės aktyvistai nuotaikingai pristatė Tverų – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės veiklą. Pačiame miestelio centre švyti Tverų gimnazijos rūmai, o gimnazistų žinios, sportiniai, meniniai pasiekimai yra žinomi beveik visoje Lietuvoje. Vykdomo projekto lėšomis turėjome galimybę papietauti Gimnazijos valgykloje ir kelionę tęsti toliau, kuri mums buvo nepaprastai smagi. Keliaujant per Lietuvą, visų bendruomenių atstovai bendravo tarpusavyje, aptarinėjo kelionės įspūdžius. Jau yra patvirtintos 2019 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės, tačiau projekto metu užsimezgė 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių tolimesnis bendradarbiavimo gijos. Svetingus šeimininkus pakvietėme sekančiais metais aplankyti Aukštadvarį. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už galimybę puikiai įgyvendinti šį minėtą projektą. Ačiū visiems, kurie keliavo po Lietuvą su asociacija "Aukštadvario žiburiai".

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvario seniūnė, asociacijos tarybos pirmininkė

Jadvyga Dzencevičienė

Gabrielės Dzencevičiūtės nuotraukos

Skaityti daugiau... »

Aukštadvaryje nuskambėjo Šimtmečio rudens jomarkas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose tęsiasi rudens šventės. Spalio 6-ąją, šeštadienį, Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės centrinė miestelio aikštė taip pat buvo kupina šurmulio.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 18 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti