1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Etnografines gėles puoselėjanti šeima

  Žmogaus gyvenimas kaip išsiliejanti upės vaga. Tik  metai bėga, skuba kaip upės vandenys.

  Žvelgdama į Aukštadvario miestelį saulėlydžiui iš sostinės persikėlusią Veronikos ir Raimondo Pilipavičių šeimą, jų gyvenimą padalinčiau į keturis laikotarpius – vaikystę, nerūpestingą jaunystę, brandžiausią gyvenimo tarpsnį, atiduotą svarbiems darbams ir laimingą, tobulą brandų amžių, kai ilgametė patirtis dalinama, auginant gėles, puoselėjant paveldėtą tėvų sodybą, prižiūrint sodą, bites ir nuoširdžiai bendraujant su savo kraštiečiais.  Šiandieną pakalbinus bet kurį Aukštadvario seniūnijos gyventoją, jis pasakytų, kad Pilipavičių šeima yra pavyzdinė Aukštadvario krašto šeima.

  Veronika ir Raimondas nuo vaikystės neatskiriami. Raimondas gimė Aukštadvaryje, mokytojų šeimoje, o Veronika – gretimame Čižiūnų kaime, tačiau ji nuo mažens lankė Aukštadvario vidurinę mokyklą, ją mokė mokytojai - Raimondo tėvai ir tas artumas užsimezgė nuo mokyklos laikų. Vėliau Veronika dėstė ekonominius mokslus buvusiame Aukštadvario žemės ūkio technikume, tačiau neužilgo juos abu gyvenimas nubloškė į Vilnių. Sukūrę šeimą,  jie dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijos atskiruose padaliniuose. Veronika buvo mokslo metodikos skyriaus vyriausioji specialistė, atiduodanti visą save, kuruojant žemės ūkio technikumų, o vėliau profesinio mokymo institucijų programas. Ji yra viena iš LEADER programos įkūrėjų ir pirmųjų projektų kuratorių, atskleidžianti bendradarbiavimo idėjas tarp Lietuvos ir kitų respublikų vykdomų projektų.

 Raimondas buvo energetikos srities specialistas, o vėliau iki užtarnauto poilsio dirbo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vyr. specialistu.

  Nors Lietuvos pereinamojo laikotarpio sudėtingas laikmetis jiems davė didžiulę atsakomybę, ugdė gilius patriotinius jausmus, tačiau neatėmė iš jų  didžiulės meilės savo tėviškei, gimtajam Aukštadvario kraštui.

Šiandieną Veronika ir Raimondas Pilipavičiai laimingi jaučiasi, puoselėdami iš Raimondo tėvų paveldėtą gražią sodybą. Jie puikiai prižiūri sodą, augina bites ir  puoselėja didžiulį etnografinį gėlių darželį, kuriame yra virš šimtas jurginų veislių. O kiekviena iš tų veislių yra pavadinta žmonių vardais – Veronika, Marytė, Jadvyga. Stebėtina, kad Veronika auginamų jurginų veisles taip atskiria ir tuos jų vardus taip prisimena, nes kiekviena gėlė jai primena žmones, su kuriais ji mintimis bendrauja  iki šiolei. Proginių švenčių metu jų išaugintų jurginų kompozicijomis  yra puošiama Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, organizuojamas „Jurginų paradas“ Aukštadvario bendruomenėje rugsėjo pirmosios ir  tradicinių švenčių metu.

  Veronika ir Raimondas Pilipavičiai yra didžiuliai savo krašto patriotai. Raimondas kuria eiles, o Veronika gieda bažnytiniame chore, jie abu yra Aukštadvario bendruomenės ir asociacijos „Aukštadvario senjorai“ nariai, o Veronika yra nuolat renkama abiejų asociacijų tarybų nare.  Jie abu yra gerbiami aplinkinių, savo patarimais, pagalba, dėmesiu visiems yra pelnę aukštadvariečių  pagarbą. O norisi pridurti, kad yra ir nuostabūs seneliai, nepaprastai mylintys savo anūkus – Kristupą ir Austėją, kurie ištisas vasaras poilsiauja pas senelius, padeda puoselėti jų sodybą ir visuomet pasitinka svečius.

  Veronikos ir Raimondo Pilipavičių sodyba yra šalia Aukštadvario regioninio parko administracinio pastato. Kadangi tai buvusi mokytojų sodyba, o Veronika  ir Raimondas joje  yra šventai išsaugoję daug senovės relikvijų, įvairių rankraščių, audinių, rankdarbių, Aukštadvario mokyklų nuotraukų, šią mokyklą baigusių  mokinių albumų, dalį jų yra paaukoję Aukštadvario gimnazijos kraštotyros muziejui, o dabar jie svajoja įkurti  savo sodyboje etnografinį muziejų ir šias sukauptas relikvijas išsaugoti  ateities kartoms. Tai yra didžiulis užmojis ir neįkainojama duoklė buvusiems Aukštadvario mokytojams ir mokiniams.

  O gyvenimo ratas vis sukas ir sukas. Šiandieną Raimondas Pilipavičius artėja prie garbingo 70-ties metų jubiliejaus slenksčio. Sakytume - artėja brandusis ruduo, tačiau Raimondo darbštumui, jo charakterio bruožui ir energijai dar toli iki sustojimo. Visada matau juos abu bėgančius, skubančius, turinčius daug užmojų ir svajonių.

 Mielieji Veronika ir Raimondai, tokio didelio jubiliejaus  proga sveikiname Jus abu, išsaugojusius tokį puikų šeimyninį židinį, prie kurio visuomet yra labai malonu sušilti.

P.S. Nuotraukose Veronika ir Raimondas Pilipavičiai savo etnografiniame gėlių darželyje.

Aukštadvario seniūnė  Jadvyga Dzencevičienė

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 8 svečius online

Prisijungti