1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Etnografines gėles puoselėjanti šeima

  Žmogaus gyvenimas kaip išsiliejanti upės vaga. Tik  metai bėga, skuba kaip upės vandenys.

  Žvelgdama į Aukštadvario miestelį saulėlydžiui iš sostinės persikėlusią Veronikos ir Raimondo Pilipavičių šeimą, jų gyvenimą padalinčiau į keturis laikotarpius – vaikystę, nerūpestingą jaunystę, brandžiausią gyvenimo tarpsnį, atiduotą svarbiems darbams ir laimingą, tobulą brandų amžių, kai ilgametė patirtis dalinama, auginant gėles, puoselėjant paveldėtą tėvų sodybą, prižiūrint sodą, bites ir nuoširdžiai bendraujant su savo kraštiečiais.  Šiandieną pakalbinus bet kurį Aukštadvario seniūnijos gyventoją, jis pasakytų, kad Pilipavičių šeima yra pavyzdinė Aukštadvario krašto šeima.

  Veronika ir Raimondas nuo vaikystės neatskiriami. Raimondas gimė Aukštadvaryje, mokytojų šeimoje, o Veronika – gretimame Čižiūnų kaime, tačiau ji nuo mažens lankė Aukštadvario vidurinę mokyklą, ją mokė mokytojai - Raimondo tėvai ir tas artumas užsimezgė nuo mokyklos laikų. Vėliau Veronika dėstė ekonominius mokslus buvusiame Aukštadvario žemės ūkio technikume, tačiau neužilgo juos abu gyvenimas nubloškė į Vilnių. Sukūrę šeimą,  jie dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijos atskiruose padaliniuose. Veronika buvo mokslo metodikos skyriaus vyriausioji specialistė, atiduodanti visą save, kuruojant žemės ūkio technikumų, o vėliau profesinio mokymo institucijų programas. Ji yra viena iš LEADER programos įkūrėjų ir pirmųjų projektų kuratorių, atskleidžianti bendradarbiavimo idėjas tarp Lietuvos ir kitų respublikų vykdomų projektų.

 Raimondas buvo energetikos srities specialistas, o vėliau iki užtarnauto poilsio dirbo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vyr. specialistu.

  Nors Lietuvos pereinamojo laikotarpio sudėtingas laikmetis jiems davė didžiulę atsakomybę, ugdė gilius patriotinius jausmus, tačiau neatėmė iš jų  didžiulės meilės savo tėviškei, gimtajam Aukštadvario kraštui.

Šiandieną Veronika ir Raimondas Pilipavičiai laimingi jaučiasi, puoselėdami iš Raimondo tėvų paveldėtą gražią sodybą. Jie puikiai prižiūri sodą, augina bites ir  puoselėja didžiulį etnografinį gėlių darželį, kuriame yra virš šimtas jurginų veislių. O kiekviena iš tų veislių yra pavadinta žmonių vardais – Veronika, Marytė, Jadvyga. Stebėtina, kad Veronika auginamų jurginų veisles taip atskiria ir tuos jų vardus taip prisimena, nes kiekviena gėlė jai primena žmones, su kuriais ji mintimis bendrauja  iki šiolei. Proginių švenčių metu jų išaugintų jurginų kompozicijomis  yra puošiama Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, organizuojamas „Jurginų paradas“ Aukštadvario bendruomenėje rugsėjo pirmosios ir  tradicinių švenčių metu.

  Veronika ir Raimondas Pilipavičiai yra didžiuliai savo krašto patriotai. Raimondas kuria eiles, o Veronika gieda bažnytiniame chore, jie abu yra Aukštadvario bendruomenės ir asociacijos „Aukštadvario senjorai“ nariai, o Veronika yra nuolat renkama abiejų asociacijų tarybų nare.  Jie abu yra gerbiami aplinkinių, savo patarimais, pagalba, dėmesiu visiems yra pelnę aukštadvariečių  pagarbą. O norisi pridurti, kad yra ir nuostabūs seneliai, nepaprastai mylintys savo anūkus – Kristupą ir Austėją, kurie ištisas vasaras poilsiauja pas senelius, padeda puoselėti jų sodybą ir visuomet pasitinka svečius.

  Veronikos ir Raimondo Pilipavičių sodyba yra šalia Aukštadvario regioninio parko administracinio pastato. Kadangi tai buvusi mokytojų sodyba, o Veronika  ir Raimondas joje  yra šventai išsaugoję daug senovės relikvijų, įvairių rankraščių, audinių, rankdarbių, Aukštadvario mokyklų nuotraukų, šią mokyklą baigusių  mokinių albumų, dalį jų yra paaukoję Aukštadvario gimnazijos kraštotyros muziejui, o dabar jie svajoja įkurti  savo sodyboje etnografinį muziejų ir šias sukauptas relikvijas išsaugoti  ateities kartoms. Tai yra didžiulis užmojis ir neįkainojama duoklė buvusiems Aukštadvario mokytojams ir mokiniams.

  O gyvenimo ratas vis sukas ir sukas. Šiandieną Raimondas Pilipavičius artėja prie garbingo 70-ties metų jubiliejaus slenksčio. Sakytume - artėja brandusis ruduo, tačiau Raimondo darbštumui, jo charakterio bruožui ir energijai dar toli iki sustojimo. Visada matau juos abu bėgančius, skubančius, turinčius daug užmojų ir svajonių.

 Mielieji Veronika ir Raimondai, tokio didelio jubiliejaus  proga sveikiname Jus abu, išsaugojusius tokį puikų šeimyninį židinį, prie kurio visuomet yra labai malonu sušilti.

P.S. Nuotraukose Veronika ir Raimondas Pilipavičiai savo etnografiniame gėlių darželyje.

Aukštadvario seniūnė  Jadvyga Dzencevičienė

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

Kelionė per 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepaprastai šiltą ir saulėtą šių metų spalio 12- ją asociacija „Aukštadvario žiburiai“, pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendino projektą Trakų rajono savivaldybėje „Asociacijos ir kitų bendruomenių bendravimo ir bendradarbiavimo bei partnerystės skatinimas“. Projekto tikslas - propaguoti patirties sklaidą tarp mažų miestelių kultūros sostinių, didinti asociacijos „Aukštadvario žiburiai" ir kitų Aukštadvario seniūnijos bendruomenių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo projektu asociacija pakvietė visų Aukštadvario seniūnijoje esančių visuomeninių organizacijų, seniūnijos įstaigų atstovus į pažintinę kelionę po 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines. UAB „Trakų autobusai“ 55 vietų autobusu bendruomenių nariai leidosi į kelionę. Važiuojant per Lietuvą, gerėjomės rudenėjančios gamtos spalvomis, mus pasitiko nuostabūs ir svetingi bendruomenių atstovai, įsitikinome kaip Lietuvos seniūnijų seniūnai kūrybingai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Pirmiausiai aplankėme Raseinių rajono Šiluvą. Šiluva – tai Dievo motinos šventovė, šiuolaikiškas Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, traukiantis tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Įvažiuojant į ją, 18 km. kelyje, jungiančiame Raseinius ir Šiluvą, yra pastatyti 42 kryžiai ir koplytstulpiai, kviečiantys stabtelėti susikaupimui ir rimčiai, apmąstyti Kristaus kryžiaus kelią ir jo kančią susieti su Lietuvos istorijoje patirtomis kančiomis, pasiaukojimu ir didvyriškumu. Stebėdami šios mažos sakralinės architektūros darbų įamžintas džiaugsmo, šviesos, kančios bei garbės rožinio slėpinių stoteles, atvykome į Šiluvos miestelio centrą. Čia susipažinome su Šiluvos – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės kultūrine, bendruomenine veikla, stebėjome Šiluvos senjorų mums paruoštą koncertinę programą, aplankėme Šiluvos bažnyčią, turinčią Bazilikos titulą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Mus maloniai pasitiko seniūnas Juozas Šlepas, Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ tarybos pirmininkė Judita Stoškienė, bendruomenės ir kultūros atstovės. Bendruomenės centre buvome maloniai pavaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais. Svarbi bendruomenės „Aušrinė“ veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus, bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą. Bendruomenės pirmininkės Juditos žodžiais tariant, savęs dovanojimas kitiems praturtina mus pačius. Atsisveikinę su šiluviškiais, pasileidome į kitą 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinę - Rietavo savivaldybės Tverus, menančius Lietuvos karalių Mindaugą ir Žemaitijos kunigaikštį Vykintą. Dabartiniai Tverai – tai seniūnijos centras, įsikūręs žemaičių aukštumos pažemėjime. Čia subėga keliai iš kitų Žemaitijos miestų ir miestelių: Laukuvos, Rietavo, Varnių ir Žarėnų. Tverai apsupti nuostabios gamtos – miškų, kalvelių ir daubų. Miestelio centre švyti medinė švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Džiugu, kad Tveruose gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Mus pasitiko Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zelapūgas, Tverų bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir aktyvus bendruomenės narys Kazys Praeras. Bendruomenės aktyvistai nuotaikingai pristatė Tverų – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės veiklą. Pačiame miestelio centre švyti Tverų gimnazijos rūmai, o gimnazistų žinios, sportiniai, meniniai pasiekimai yra žinomi beveik visoje Lietuvoje. Vykdomo projekto lėšomis turėjome galimybę papietauti Gimnazijos valgykloje ir kelionę tęsti toliau, kuri mums buvo nepaprastai smagi. Keliaujant per Lietuvą, visų bendruomenių atstovai bendravo tarpusavyje, aptarinėjo kelionės įspūdžius. Jau yra patvirtintos 2019 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės, tačiau projekto metu užsimezgė 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių tolimesnis bendradarbiavimo gijos. Svetingus šeimininkus pakvietėme sekančiais metais aplankyti Aukštadvarį. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už galimybę puikiai įgyvendinti šį minėtą projektą. Ačiū visiems, kurie keliavo po Lietuvą su asociacija "Aukštadvario žiburiai".

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvario seniūnė, asociacijos tarybos pirmininkė

Jadvyga Dzencevičienė

Gabrielės Dzencevičiūtės nuotraukos

Skaityti daugiau... »

Aukštadvaryje nuskambėjo Šimtmečio rudens jomarkas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose tęsiasi rudens šventės. Spalio 6-ąją, šeštadienį, Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės centrinė miestelio aikštė taip pat buvo kupina šurmulio.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 17 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti