1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Etnografines gėles puoselėjanti šeima

  Žmogaus gyvenimas kaip išsiliejanti upės vaga. Tik  metai bėga, skuba kaip upės vandenys.

  Žvelgdama į Aukštadvario miestelį saulėlydžiui iš sostinės persikėlusią Veronikos ir Raimondo Pilipavičių šeimą, jų gyvenimą padalinčiau į keturis laikotarpius – vaikystę, nerūpestingą jaunystę, brandžiausią gyvenimo tarpsnį, atiduotą svarbiems darbams ir laimingą, tobulą brandų amžių, kai ilgametė patirtis dalinama, auginant gėles, puoselėjant paveldėtą tėvų sodybą, prižiūrint sodą, bites ir nuoširdžiai bendraujant su savo kraštiečiais.  Šiandieną pakalbinus bet kurį Aukštadvario seniūnijos gyventoją, jis pasakytų, kad Pilipavičių šeima yra pavyzdinė Aukštadvario krašto šeima.

  Veronika ir Raimondas nuo vaikystės neatskiriami. Raimondas gimė Aukštadvaryje, mokytojų šeimoje, o Veronika – gretimame Čižiūnų kaime, tačiau ji nuo mažens lankė Aukštadvario vidurinę mokyklą, ją mokė mokytojai - Raimondo tėvai ir tas artumas užsimezgė nuo mokyklos laikų. Vėliau Veronika dėstė ekonominius mokslus buvusiame Aukštadvario žemės ūkio technikume, tačiau neužilgo juos abu gyvenimas nubloškė į Vilnių. Sukūrę šeimą,  jie dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijos atskiruose padaliniuose. Veronika buvo mokslo metodikos skyriaus vyriausioji specialistė, atiduodanti visą save, kuruojant žemės ūkio technikumų, o vėliau profesinio mokymo institucijų programas. Ji yra viena iš LEADER programos įkūrėjų ir pirmųjų projektų kuratorių, atskleidžianti bendradarbiavimo idėjas tarp Lietuvos ir kitų respublikų vykdomų projektų.

 Raimondas buvo energetikos srities specialistas, o vėliau iki užtarnauto poilsio dirbo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vyr. specialistu.

  Nors Lietuvos pereinamojo laikotarpio sudėtingas laikmetis jiems davė didžiulę atsakomybę, ugdė gilius patriotinius jausmus, tačiau neatėmė iš jų  didžiulės meilės savo tėviškei, gimtajam Aukštadvario kraštui.

Šiandieną Veronika ir Raimondas Pilipavičiai laimingi jaučiasi, puoselėdami iš Raimondo tėvų paveldėtą gražią sodybą. Jie puikiai prižiūri sodą, augina bites ir  puoselėja didžiulį etnografinį gėlių darželį, kuriame yra virš šimtas jurginų veislių. O kiekviena iš tų veislių yra pavadinta žmonių vardais – Veronika, Marytė, Jadvyga. Stebėtina, kad Veronika auginamų jurginų veisles taip atskiria ir tuos jų vardus taip prisimena, nes kiekviena gėlė jai primena žmones, su kuriais ji mintimis bendrauja  iki šiolei. Proginių švenčių metu jų išaugintų jurginų kompozicijomis  yra puošiama Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, organizuojamas „Jurginų paradas“ Aukštadvario bendruomenėje rugsėjo pirmosios ir  tradicinių švenčių metu.

  Veronika ir Raimondas Pilipavičiai yra didžiuliai savo krašto patriotai. Raimondas kuria eiles, o Veronika gieda bažnytiniame chore, jie abu yra Aukštadvario bendruomenės ir asociacijos „Aukštadvario senjorai“ nariai, o Veronika yra nuolat renkama abiejų asociacijų tarybų nare.  Jie abu yra gerbiami aplinkinių, savo patarimais, pagalba, dėmesiu visiems yra pelnę aukštadvariečių  pagarbą. O norisi pridurti, kad yra ir nuostabūs seneliai, nepaprastai mylintys savo anūkus – Kristupą ir Austėją, kurie ištisas vasaras poilsiauja pas senelius, padeda puoselėti jų sodybą ir visuomet pasitinka svečius.

  Veronikos ir Raimondo Pilipavičių sodyba yra šalia Aukštadvario regioninio parko administracinio pastato. Kadangi tai buvusi mokytojų sodyba, o Veronika  ir Raimondas joje  yra šventai išsaugoję daug senovės relikvijų, įvairių rankraščių, audinių, rankdarbių, Aukštadvario mokyklų nuotraukų, šią mokyklą baigusių  mokinių albumų, dalį jų yra paaukoję Aukštadvario gimnazijos kraštotyros muziejui, o dabar jie svajoja įkurti  savo sodyboje etnografinį muziejų ir šias sukauptas relikvijas išsaugoti  ateities kartoms. Tai yra didžiulis užmojis ir neįkainojama duoklė buvusiems Aukštadvario mokytojams ir mokiniams.

  O gyvenimo ratas vis sukas ir sukas. Šiandieną Raimondas Pilipavičius artėja prie garbingo 70-ties metų jubiliejaus slenksčio. Sakytume - artėja brandusis ruduo, tačiau Raimondo darbštumui, jo charakterio bruožui ir energijai dar toli iki sustojimo. Visada matau juos abu bėgančius, skubančius, turinčius daug užmojų ir svajonių.

 Mielieji Veronika ir Raimondai, tokio didelio jubiliejaus  proga sveikiname Jus abu, išsaugojusius tokį puikų šeimyninį židinį, prie kurio visuomet yra labai malonu sušilti.

P.S. Nuotraukose Veronika ir Raimondas Pilipavičiai savo etnografiniame gėlių darželyje.

Aukštadvario seniūnė  Jadvyga Dzencevičienė

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

KVIEČIAME

AUKŠTADVARIO KRAŠTO ŠVIESUOLIAI

2018-ji - Lietuvos Valstybės šimtmečio metai Aukštadvario seniūnijos bendruomenei yra ypatingi. Per Lietuvos Valstybės 100 metų čia, Aukštadvaryje, išaugo ar savo gyvenimo didžiąją dalį praleido daug žymių žmonių: poetų, dailininkų, rankų darbo meistrų, mokslininkų, lakūnų, kunigų ir kitų šį kraštą garsinančių šviesuolių. Juos sudėjome į tik ką iš spaustuvės išėjusią 176 psl. knygą "Aukštadvario krašto šviesuoliai". Kitus palikome ateities knygoms. Dėkoju Trakų rajono savivaldybei už biudžeto lėšas, skirtas šios knygos leidybai. Ačiū Aukštadvario gimnazijos matematikos mokytojui metodininkui, kraštotyros muziejaus įkūrėjui Kaziui Venckui, poetui Algirdui Almantui, Aukštadvario krašto šviesuolių vaikams, anūkams ir visiems, pateikusiems reikiamą informaciją ir nuotraukas knygos leidybai. Kviečiu visus Aukštadvario seniūnijos gyventojus, kraštiečius ir svečius atvykti į knygos „Aukštadvario krašto šviesuoliai“ pristatymą Padėkos šventės metu, kuri vyks 2018m. gruodžio 26 d. 12,00 val. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje.

Pagarbiai Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Autorės nuotraukose: Knyga „Aukštadvario krašto šviesuoliai“

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 17 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti