1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

Trečiadienis, 05 Spalis 2016

SpausdintiEl. paštas

AUKŠTADVARYJE SMAGI BUVO „VEISEILIJA“

Šių metų spalio pirmosios šeštadienio rytas Aukštadvario miestelio aikštėje tapo neeiliniu sujudimu.  Nuo pat sutemų ūkininkai, daržininkai, smulkieji verslininkai krovė  pardavimui  žemės ūkio gėrybes, vištų ar putpelių kiaušinius, šeimininkės – keptus gardėsius, įstaigos puošė savo kiemelius,  amatininkai  dėliojo  vilnos, keramikos gaminius, senjorai - nėrinius ir mezginius, o sodininkai rikiavo vaismedžių sodinukus, dekoratyvinius medelius. Nuo pat ryto sklido Bijūnų seniūnaitijos gyventojų Irenos ir Petro Stankevičių bei jų pagalbininkių kepamų bulvinių blynų bei aukštadvariečių žvejų verdamos žuvienės kvapai. Seniūnijos darbuotojų  kiemelyje puikavosi įvairių daržovių  mišrainės, sumuštiniai, kiekvieną čia praeinantį viliojo elegantiškas vynuogėmis puoštas tortas ir gaivinanti gira.  Bijūnų seniūnaitijoje gyvenanti ūkininkė Stasė Mikulskienė atvežė tiesiog įspūdingų  rankų darbo  pyragėlių – grybukų, ežiukų, boružėlių, o jos sūnus Saulius Mikulskas reklamavo savo auginamus paukščius. Aikštėje, kaip niekad,  buvo toks sujudimas, tarytum bičių avily.  Deja, atsirado ir  gudraujančių - atvažiuoti į mugę su gaidžiu pintinėje, pasidairyti po kiemelius ir nemokamai pavalgyti iki soties.

Šventės programos vedėjai Teresė Mikutavičienė ir Aleksandras Vasiliauskas pakiliai sveikino susirinkusius: „ Lašiniais ir kumpiais šiandien stalai dekoruoti, kas atėjo pirkti o kas ir parduoti. Linkime, kad šventė Jus linksmai įsuktų, kad ant Jūsų stalo duonos nepritruktų!”. Jie pakvietė šių eilučių autorę - Aukštadvario seniūnę Jadvygą Dzencevičienę atidaryti “ Rudens mugę – 2016” su daržovių “veseilija” ir įteikė šiame regione esančios seniausios žemdirbių mokymo bazės - Aukštadvario žemės ūkio mokyklos  keptos naminės duonos kepalą.

Kartu su Aukštadvario bendruomenės pirmininku Vytautu Zaliecku pakvietėme į sceną  gausiai susirinkusius svečius: Trakų rajono merę p. Editą Rudelienę, vicemerę p. Mariją Puč, LR Seimo narius p. Dangutę Mikutienę, p. Vidą Mikalauską, p. Gediminą Jakavonį, LR SADM neįgaliųjų departamento direktorę p. Astą Kandratavičienę, o su savo meniniais kolektyvais atvykusius seniūnus  Zitą Aniulienę ir Kęstutį Vilkauską apdovanojome dekoratyviais krūmais ir medeliais, kuriuos šeimininkams atvežė į mugę sugužėję sodininkai.

Po garbingų svečių sveikinimų šventės vedėjai pristatė  kompetentingą komisiją –  Aukštadvario žemės ūkio mokyklos  profesijos mokytoją Jolitą Daunoravičienę, gimnazijos mokytoją Onutę Lemežienę ir Aukštadvario bendruomenės pirmininką Vytautą Zaliecką  kurie gavo užduotį išrinkti  ,, buiniausią daržovę “.  Konkurso nugalėtojams buvo įteikti prizai.

 Ir taip prasidėjo negirdėta,  nematyta ir dar niekur nebandyta  daržovių „veseilija“ . Pirmoji daili pora buvo Aukštadvario mokyklos - darželio     ,, Gandriukas“   prašmatnūs  moliūgiukai. Po jų į sceną pabiro Aukštadvario gimnazijos obuoliukai su rudens gėrybių  turtinga kraitele .  Iš Aukštadvario žemės ūkio mokyklos ,,Vitaminų baro“  solidžiai  atskubėjo gaspadinė su kopūstu ir  morka. Morka eiliavo: „...jei brolio kopūsto didžiulė galva,  tai žemėje morka užauga stora. Smėlinga žemelė nudažė man kūną raudona spalva, uždėjo kepurę. Ar aš ne dama? Juk sakoma : valgysi morkas – matysi geriau. O zuikio akiniuoto aš dar nemačiau. Tad valgykit, žmonės, Jūs morkas visi ir būsite stiprūs, ir būsit linksmi. Juk čia karotino toks kiekis gausus, todėl manimi džiaugiasi  kiekvienas žmogus.“ 

Ypatingai visus susirinkusius  sužavėjo  kūrybingų  Čižiūnų socialinių paslaugų centro darbuotojų, vadovaujamų direktorės Irenos Kalkienės  kiemelis. Labai gražiai čia puikavosi padabintas personažas „Cibulis“ (Vytautas Mačiulis).  Senjorė Liongina Šovienė buvo „daržovienė“, todėl ji   scenoje ne tik eiles skaitė, bet,  pasitelkusi savo balsingas senjoritas sudainavo pačių sukurtą linksmą dainą . Neapsėjo daržovių vestuvės be muzikantų. Skambų vestuvinį maršą trenkė Ubiškių seniūnaitijos muzikantas Juozas Petravičius, jam padėjo būgnininkas Stasys Gaidulis.

Šventinę nuotaiką kūrė vietiniai meniniai kolektyvai ir  mūsų svečiai: Trakų kultūros rūmų  Onuškio padalinio linksmoji kapela  (vadovė Gražina  Kulbickienė) ,   Aukštadvario   padalinio  folkloro ansamblis  ,, Verknė” (vadovė Rita Sinkevičiūtė), Aukštadvario gimnazijos gatvės šokių grupė ,,Dežavu” (vadovė Akvilė Prakapienė), Lentvario kultūros rūmų ,, Lendvarė” šokėjai ( vadovė Rimutė Blikerienė), Semeliškių kultūros klubo instrumentinis vokalinis ansamblis ,, Svaja” (Vadovė Gražina Barzdaitienė) . Tiesiog liejosi dainos,  smagios melodijos, pristatomos įvairiausios šiandieninio  verslumo idėjos,  buvo ilgai bendraujama ir bendradarbiaujama.
 Aukštadvario seniūnijos vardu noriu  padėkoti visiems visiems, kurie prisidėjo, kad šis rudens jomarkas su daržovių “veseilija” būtų toks įspūdingas.

 

Aukštadvario seniūnė   Jadvyga Dzencevičienė

P.S. J. Dzencevičienės nuotraukose: akimirkos iš daržovių “veseilijos”.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Skaityti daugiau... »

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Skaityti daugiau... »

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 10 svečius online

Prisijungti