1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Žmogus – savo gimtojo krašto paukštis

 

  Dažnai visi keliaujame, dairomės svetur, atrasdami įvairių rojaus kampelių. Tačiau pats didžiausias rojus – tai mūsų gimtasis kraštas ir jo žmonės, kurie paveldėjo ir išsaugojo savo tėvų, senelių sodybas bei toliau jas puoselėja. Jaučiu, kad  pamažu sugrįžta senos tradicijos, atgautą ir paveldėtą žemę juk reikia arti, todėl  vienas iš vaikų turėtų ir likti savame ūkyje. O tokių pavyzdžių turime ir jais labai didžiuojamės.

    Kai privažiuoju  Aukštadvario seniūnijoje Didžiarauliškių kaime esančią Vandos ir Juozo Petravičių sodybą, mane visuomet apima džiaugsmo banga. Taip ir norisi sušukti poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Turėtum jausti, kad mylimas esi, Žmogau, pasaulio augale ir paukšti...“

  Juozas ir Vanda Petravičiai  abu gimė ir užaugo čia, Aukštadvario seniūnijoje. Vanda yra kilusi iš Petrašiškių kaimo, o  ištekėjusi už linksmo ir energingo muzikanto Juozo,  kartu apsigyveno vyro tėviškėje. Išauginę dukrą Editą ir sūnų Rolandą, jie neieškojo laimės svetur, o taip ir liko savame krašte.

  Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę, Petravičių šeima atgavo savo tėvų žemę ir su dideliu malonumu ją puoselėjo. O sulaukę pensinio amžiaus,  Vanda ir Juozas pagal Lietuvos žemės ūkio ministerijos finansuojamą programą pasitraukė iš prekinio ūkio, perleisdami jį savo sūnaus Rolando ir Jovitos Petravičių šeimai. Šiandieną ši jauna paveldėtojų šeima turi stiprų ūkį, reikiamą techniką žemei įdirbti, blizgančiais naujais stogais gražiai sutvarkytą sodybą, o po šiuo stogu ir vėl darniai gyvena trys kartos: Juozas ir Vanda, sūnus Rolandas su žmona Jovita ir dvi jau paauglės anūkės.

 Kartais pamąstau,  iš kur tiek energijos turi Vanda ir Juozas Petravičiai?  Gal iš gamtos, nes žmogus ir gamta – neatskiriami. Jie yra energingi, linksmi,  aktyvūs ir visuomet atsakingai laikosi duoto žodžio. Juozas yra Semeliškių parapijos giesmininkas, įvairių vyresnių žmonių susibūrimų muzikantas, Semeliškių kapelos narys, o dažnai pagroja ir su Aukštadvario muzikantais.  Kiekvieną sekmadienį jie abu dalyvauja šv. Mišiose Semeliškių parapijos bažnyčioje, Carito organizacijos renginiuose bei Aukštadvario seniūnijos kultūrinėje veikloje.

  Organizuojant Aukštadvario seniūnijos šeimų šventę, po pamaldų Semeliškių bažnyčioje atskubėjo ir mums puikiai koncertavo visa Petravičių šeima: Juozas grojo savo armonika, žmona Vanda pūtė mėgstamą dūdelę „lakštingalą“  o skambų balsą turinti dukra Edita dainavo lietuvių liaudies dainas. Ir nesvarbu, kad lietinga vasara tą dieną padovanojo žemdirbiams gerą orą, kad tuo metu sūnus Rolandas darbavosi javapjūtėje, jeigu Vanda ir Juozas  tarė žodį, kad dalyvaus  šventėje, mes buvome ramūs, jie tikrai nepaves.

Organizuojant Aukštadvario bendruomenės kelionę po Lietuvą, kartu važiavo ir Ubiškių krašto atstovai – Petravičių šeima. Juozas kaip visada į kelionę įsidėjo armoniką, savo draugui – akordeoną,  Vanda  pasiėmė barškutį, o dukra Edita – dainų sąsiuvinį. Tuomet mūsų bendruomeninė kelionė tapo visiems  dar mielesnė, nes mus visur lydėjo Petravičių šeimos muzikinių instrumentų virpinančios melodijos ir dukros Editos  vedamos lietuvių liaudies dainos, o jiems pritarė ir kiti keliaujantys  bendruomenės nariai.

 Atrodo, reikia tiek nedaug, kad žmonės būtų laimingi – mokėti džiaugtis savimi, jausti šilumą aplinkinių  ir būti reikalingu kitiems. Šitą didelį jausmą turi Aukštadvario seniūnijos Didžiarauliškių kaimo pavyzdinė Petravičių šeima. Linkiu jiems gimtojo krašto paukščio skrydžio aukštumų ir ilgiausių metų.

Nuotraukoje Vanda ir Juozas Petravičiai kelionės metu –  Tytuvėnų vienuolyno ansamblio pokylių salėje ir šeimų šventėje "Gyvenimas kaip sodas".

 

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Festivalis – mugė „Pagal Jurgį ir jurginus“

Saulėtą šių metų balandžio 21d. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos vidiniame kiemelyje vyko 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių etnografinių ansamblių festivalis - mugė "Pagal Jurgį ir jurginus". Į ežerais apvainikuotą Aukštadvario kraštą sugužėjo dainininkai iš Pasvalio rajono savivaldybės Vaškų seniūnijos - Pasvalio kultūros centro Vaškų skyriaus Nairių folkloro ansamblis „Gija“ (vadovė Stasė Jonėnienė) ir folkloro ansamblis „Koris“ (vadovė Renata Kaziliūnienė), Utenos rajono savivaldybės Užpalių seniūnijos – Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus moterų ansamblis „Gija“ (vadovė Nijolė Navikienė), Kazlų rūdos savivaldybės Antanavo bendruomenės moterų ansamblis (vadovė Reda Kneizevičienė), Druskininkų rajono savivaldybės Viečiūnų filialo folkloro ansamblis „Žemynėlė“ (vadovė Lina Balčiūnienė). Atvyko ir mūsų kaimynai - Varėnos rajono savivaldybės Žilinų pagrindinės mokyklos mokytojų folkloro ansamblis (vadovė Aušra Jakimavičienė), kartu dalyvavo puikus Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Visi meniniai kolektyvai savo skambiais balsais bei įdomiais pasakojimais tiesiog stebino Aukštadvario krašto žmones ir svečius. Šventę atidarė ir žemę atrakino "Jurgis" - Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio vyresniųjų liaudies šokių kolektyvo „Nava“ šokėjas Vytautas Zabarauskas, atjojęs į kiemelį ant puikaus žirgo ir žemdirbiams linkėdamas gero 2018 metų derliaus. Festivalio – mugės dalyvių pasveikinti atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič. Festivalį – mugę pradėjo Aukštadvario gimnazijos dūdorėliai (vadovė Aldona Stankevičienė) ir Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ mažieji artistai, kurie tarmiškai „keliavo“ per Lietuvą ir pristatė programą „Tėviškės keliu per Lietuvą“(vadovė Snieguolė Daugirdienė). Renginį vedė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Teresė Mikutavičienė ir meno vadovas Vaidas Lengvinas. Svečius linksmino "Vietinio žinių radijo" diktorės „Zosė ir Antosė“ – Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė ir Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė. Ilgai skambėjo dainos, liejosi melodijos. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos profesijos mokytojai pristatė kalvystės amatus, Trakų krašto kulinarinį paveldą – kibinus, prekybininkai demonstravo namudinius gaminius, sodo, daržo ir namų ūkio gėrybes – kiaušinius, sūrius, lašinius. Čia pat, vidiniame kiemelyje buvo kepami Bijūnų bendruomenės bulviniai blynai, verdama patyrusio virėjo, aukštadvariečio Dmitrijaus Fiodorovo grikių košė, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos virėjų skaniausia dilgėlių sriuba ir naminė gira, o asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ senjorė Veronika Pilipavičienė vaišino skaniausiais keptais naminiais mieliniais pyragais – „šimtalapiais“. Svečiai taip pat atsivežė ir mugėje pristatė savo kulinarinio paveldo gaminius. Čia galima buvo paskanauti sūrių, grikinių pyragų ir pasivaišinti biržietiška gira. Be to, kiekvienas kolektyvas atvežė savo krašto auginamų jurginų, kurie bus pasodinti jurginų mylėtojos ir puoselėtojos aukštadvarietės Veronikos Pilipavičienės sode, o rudenį bus pristatyti į parodą „Jurginų paradas“. Mugėje buvo atrakcijų ir mažiesiems. Jie šokinėjo ant batuto, žaidė pasakų namelyje. Vietiniai gyventojai apžiūrinėjo mugėje pateiktus gaminius, bendravo su svečiais ir klausėsi 2018 m. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių meninių kolektyvų atliekamų skambių lietuvių liaudies dainų. Festivalį – mugę filmavo TV laida „Gimtoji žemė“ ir Trakų rajono vietinė televizija „Aidas“. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje renginį apjungė Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus mokinių darbų paroda „Šokis“. Po iškilmingos programos atvykę svečiai turėjo galimybę aplankyti Aukštadvario gimnazijos mokytojo Kazio Venckaus įkurtą muziejų, aplankyti gražiausius Aukštadvario regioninio parko gamtos paminklus – Velnio duobę, istorinį Pilaitės kalną, gyvybingą Aukštadvario šaltinį. 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių etnografinių ansamblių festivalis „Pagal Jurgį ir jurginus“ paliko neišdildomą įspūdį. Dėkoju 2018m. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių etnografinių ansamblių dalyviams, jų vadovams, kraštiečiams, svečiams ir Aukštadvario seniūnijos gyventojams už dalyvavimą festivalyje – mugėje „Pagal Jurgį ir jurginus. Lai gyvybe ir viltimi alsuojanti pavasario žemė uždega kiekvieno širdyje kūrybines svajones, lai ji tampa gražiausia Jūsų gyvenimo nauja pradžia.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš festivalio – mugės „Pagal Jurgį ir jurginus“.

Skaityti daugiau... »

„GANDRE, GANDRE APSUK RATĄ – GAUSI VARLĄ IN ČEBATĄ!“

Pavasaris šiemet truputėlį vėluoja, tad gandrai dar neskuba aptūpti senų lizdų. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės Mackantiškių kaimo gandrų gerbėjai baltąjį gandrą pastebėjo jau kovo viduryje. Gandralizdis Vaclovo Babaičio kieme buvo nukentėjęs po žiemos, tad gandrai besiblaškydami lizdą ėmė krauti ant elektros stulpo Stanislavos Barkauskienės sodyboje. Aukštadvario seniūnės ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos rūpesčiu gandralizdis Vaclovo Babaičio sodyboje buvo sutaisytas. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinės kultūrinių renginių sklaida apėmė visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą balandžio 14 d. sekmadienio popietę daug Aukštadvario ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių traukė į Mackantiškių kaimo tradicinę Gandrinių šventę. Tai unikali šventė, vienintelė su išlikusiomis tradicijomis šventė Lietuvoje. Šio kaimo senoliai nuo senovės pratę gyventi su gandrais. Kažkada kaimo seniūnas pavasario tarybą šaukdavęs po medžiu su gandralizdžiu. Aptarę einamus reikalus, rinkdavosi po pirkias, vaišindavosi pyragėliais „kaukorais“. Anksti rytą, saulei tekant, motinos keldavo vaikus pasiimti gandro dovanų. Dovanėlės būdavo sudėtos drobiniuose maišeliuose ir pakabintos ant tvoros arba ant obels šakų. Maišelyje dažnai būdavo saldumynai, „ka(u)korai“. Senoliai, gyvendami su gandrais, iš jų elgesio sprendė apie orų permainas, metų derlių. Labai pergyvendavo, jeigu gandrai negrįžta, visaip stengdavosi jiems įtikti. Sakydavo, kad pas blogus žmones jie negyvena, o pas ką apsigyvena, ta sodyba laiminga laikoma, Perkūnas čia netrenkiąs. Pagadintą audros ar laiko lizdą žmonės visad stengėsi pataisyti ir savo sodyboje išsaugoti paukščius. Į prosenovišką Mackantiškių kaimo gandrinių šventę rago balsu visus šaukė baltų kultūros puoselėtojas Rimas Pakeris. Renginio vedančioji pasidžiaugė, kad į šventę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, ypač vaikų. Kiekviena šeimininkė į šventę atsinešė savo pagamintų patiekalų. Seniūnės vardu šiuo statusu ir unikalia švente pasidžiaugė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. Aukštadvario regioninio parko specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Talvydas Špiliauskas pasidžiaugė turtinga krašto gamta. Į šventę atvyko VDU gamtininkas Šarūnas Ašmantas, jau keleri metai stebintis šios šventės tradicijas. Jis pasidžiaugė švaria gamta, ragino lankytojus ir jaunimą niekada nepalikti šiukšlių gamtoje. Irena Stankevičienė iš gretimo Bijūnų kaimo atvyko su vaišėmis, dėkodama už tradicijų tęstinumą šventės organizatoriams padovanojo putpelių kiaušinių bei džiovintų raudonėlių puokštes. Mackantiškių seniūnaitis, puikus ornitologas Marijonas Mackevičius pasidžiaugė, kad tame pačiame medyje, kuriame peri gandras, uokse sau namus įsirengė naminė pelėda, o mažame uokselyje dar ir bukutis apsigyveno. Taigi namų šeimininkas ir šios šventės globėjas Vaclovas Babaitis dabar kartu ir paukščių globėjas. Netrukus po dangų ėmė skraidyti net keturi gandrai, susirinkusieji ėmė džiaugsmingai ploti. Senoviškais armonikos garsais gerą nuotaiką kurstė Juozo Petravičiaus šeimos kapela iš Ūbiškių kaimo. Juozas net natų nepažįsta, o griežia nuo pat vaikystės. Mackantiškietė Veronika Beliūnienė papasakojo legendą apie kaimo pavadinimą. Kaimas šalia Karališkojo vieškelio turėjo smuklę, kurioje žvitri žydaitė puikius macus kepė. Kaimas nuo senovės dar vadinamas Kakorų kaimu. Tas vardas prigijęs nuo Gandrinių šventės. Apie senovinius ir beveik iki šių dienų išlikusius gyvulių gynimo papročius pasakojo gamtos puoselėtojas ir šventės atgaivintojas Vaclovas Plegevičius. Gražiomis dainomis linksmino Aukštadvario senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ moterys. Joms vadovauja buvusi pedagogė Veronika Pilipavičienė. Į šventę ji ryšulėlyje atsivežė iškeptą pyragą – šimtalapį – ir pagal prosenovinį paprotį pakabino ant tvoros. Veronika – tautosakos žinovė, papročių saugotoja, kartu su kitomis senjorėmis ir aktyvi visuomenininkė, Aukštadvario regioninio parko savanorė, be jų gražių dainų nepraeina nė viena šventė. Aukštadvario gimnazijos mokytojos Rasa Žuklienė ir Česlova Pociūnienė suorganizavo, kad moksleiviai būtų atvežti į šventę. Paukščių balsų ir sakmių apie gandrus kompoziciją paruošė ir vaikus mokė Rita Balsevičiūtė. Vaikai erzino gandrą dainelėmis, pamėgdžiojo paukščių balsus. Vyresnieji moksleiviai sekė sakmes apie pragaro paukštį juodą gandrą, Dievo pasiųstą pragaran baltą gandrą, kaip gandrui šalta pasidarė. Pasakorė Ieva Baškevičiūtė paporino, kaip gandro atneštas ryšulėlis vaikeliu pavirto. Aukštadvario bibliotekos vedėja pasakorė Ramunė Jarmalavičiūtė išaiškino, kaip dziedai pagal gandrų orus spėliodavo, kad busilas gali ligų raistuosna išnešt, pas gerų žmogų ciktai lizdų suka. Rimas Pakeris grojo dūda ir dainavo apie visų mylimą paukštį – gervelą. Po programos Trakų rajono savivaldybės ir Aukštadvario seniūnijos prizais moksleivius, kaukorų kepėjas, pranešėjus, renginio globėją Vaclovą Babaitį apdovanojo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. LR Žemės ūkio rūmų Trakų rajone organizatorė Janina Mandeikienė papuošė kiemą ryškiaspalviais balionais, dėkojo organizatoriams, apdalijo vaikus prisiminimo dovanėlėmis, įteikė prizus labiausiai prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Tada visi buvo pakviesti ragauti Vitalijos Barkauskienės, Veronikos Beliūnienės, Irenos Babaitienės, Aldonos Plegevičienės keptais kaukorais, valgyti Astos Mackevičienės ir Angelės Taraškevičienės keptos busilo pautienės su garšvomis, gerti žolalių arbatos. Vaišių stalai su saldėsiais traukė vaikus, o svečiai stebėjosi kaukorų įdarų įvairove: su grybais, žuvimi, morkomis, bulvėmis, kepenimis. Griežiant armonikai, atsirado ir šokančių, visi ilgai linksminosi, girdami gandrą, nes jeigu ne jis, nebūtų čia susirinkę tiek svečių.

Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 32 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti