1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario bendruomenės kelionė po Lietuvą

         Vykdant Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą „Aukštadvario bendruomenės iniciatyvų skatinimas, organizuojant kartų bendravimą“ siekiant labiau populiarinti bendruomenės kartų bendravimą, Trakų rajono savivaldybės koofinansavimo lėšomis šių metų rugsėjo 16-17 dienomis  organizavome dviejų dienų kelionę po Lietuvą.

   Ankstų rugsėjo 16 dienos rytą Aukštadvario bendruomenėje buvo tikras sujudimas.   Į UAB „Ringis ir Ko“ 42 vietų autobusą iš Ubiškių, Bijūnų ir kitų gyvenviečių bei Aukštadvario miestelio plūdo jauni  ir vyresni, aktyvūs bei žingeidūs mūsų  senjorai.

  Pirmasis kelionės sustojimas -  Raseinių rajono  Šiluvoje.  Tai  – miestelis, įsikūręs didžiųjų pelkių Šiluvos Tyrelio pietvakarių pakraštyje, 19 km į šiaurę nuo Raseinių, šilais apaugusioje vietovėje. Šiluva – Tytuvėnų regioninio parko dalis, šio krašto istorinio ir kultūrinio paveldo perlas, dvasios atgaivos šaltinis, paguodos ir ramybės kampelis. Šiluva vadinama Lietuvos Lurdu. Tai viena iš nedaugelio vietovių Europoje, kur Marijos pasirodymas (apsireiškimas) oficialiai pripažįstamas bažnyčios. Šiluvą 1993 metais savo apsilankymu pagerbė Šventasis Tėvas – Popiežius Jonas Paulius II, o  šiai istorinei datai atminti  Šiluvos bažnyčios fone jam yra pastatytas paminklas.  Aplankę Šiluvos bažnyčią, istorinį muziejų, išklausę malonios vienuolės pasakojimus, leidomės tolyn.

   Sekantis kelionės sustojimas – Kelmės rajono Tytuvėnuose, kur leidome sau pajusti turtingos gamtos ir nūdienos žavesį.

   Kelmės rajonas, būdamas prie istorinio kelio,  traukia lankytojus savo krašto įvairove: nuostabiais Dubysos, Ventos ir kitų upių vingiais, tyrais ežerais, daugybe paveldo objektų.  Per teritoriją teka Dubysa ir Venta su intakais. Tyvuliuoja 53 ežerai.  Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kelmėje 1416 m. įsteigė parapiją ir pastatė bažnyčią. Antroji bažnyčia pastatyta 1484 m.

  Tytuvėnų apylinkės daug kuo traukia keleivį: puikūs šilai ir paežerės, architektūros paminklai ir dailės vertybės. Buvome tiesiog sužavėti XVII a. statytu ir šiuo metu Valstybės saugomu ir po gaisro atstatytu Šv. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansambliu, laikomu vienu gražiausiu baroko paminklų šiaurės rytų Europoje. Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įkurtas ant skardingo, kažkada patvenkto Tytuvos upelio kranto, o vakarinė ansamblio dalis remiasi į centrinę Tytuvėnų aikštę. Gidė pasakojo, kad  Bernardinų kompleksui tinkama statybų vieta buvo renkama net ketverius metus, o apsispręsti padėjo pranašiškas ženklas. Mat, vieną 1618 m. naktį būsimas statybų vadovas Tomas Kasparas su savo pameistriu pamatė ant kalnelio šviesulį, kurio nepajėgė užgesinti tą naktį siautęs vėjas. Regėjimas palaikytas stebuklu ir vienuolynui buvo parinkta kalnelio vieta. Netrukus ten padėtas kertinis bažnyčios akmuo ir pradėta rengtis statyboms.

Atsisveikinę su gide, keliavome į Tytuvėnų bendruomenės svetainę. Bendruomenės pirmininkė Irma Ridikienė pristatė bendruomenės veiklą, džiaugėsi, kad svetainę jie įsikūrė iš vietos veklos grupės projekto lėšų, o dabar čia dažnai renkasi įvairių amžiaus grupių bendruomenė. Vieni švenčia gimtadienius, jubiliejus, čia vyksta ir buvusių mokinių klasių susitikimai, o dar kiti tiesiog vakaroja. Aktyvios  Tytuvėnų bendruomenės veikla  mums buvo kaip pavyzdinė. Apjungus kelių kartų bendruomenės jėgas, daug galima pasiekti.

  Kad suspėti į savo suplanuotą laiką, ilgai neužtrukę, leidomės į Kelmės rajono Budraičių bendruomenę, kurioje yra įkurti trys bendruomenės verslai, atnešantys lėšas bendruomenei. Vienas iš jų – ekologiškų produktų perdirbimo įmonė, kurioje perdirbami ekologiški vaisiai ir daržovės, iš jų gaminamos ekologiškos sultys ir uogienės, daržovių troškiniai ir sūdyti daržovių mišiniai, įvairūs pagardai sriuboms ir padažams. Antras verslas – sulčių spaudykla. Čia spaudžiamos sultys vietos gyventojams iš vaisių ir daržovių tyliaeigiu presu. O „Trijų kartų namų“ kūrybinės dirbtuvės organizuoja keramikos, dekupažo, proginių puokščių komponavimo edukacinius užsiėmimus organizacijoms ir šeimoms bendruomenės namuose ar užsakovo pageidaujamoje vietoje.  Įsitikinome, kad vykdomas verslas ypač naudingas vietos bendruomenei, o uždirbamos lėšos naudojamos būtiniausioms bendruomenės išlaidoms ir veikloms.

Bendruomenė mielai dalijosi patirtimi, todėl pažėrę joms nemažai klausimų, pabandę patys pasigaminti suvenyrų iš molio, apžiūrėję gamybines patalpas, šarvojimo salę, papietavę Linos Barkauskienės kavinėje Tytuvėnuose, leidomės tolyn Telšių link.

Telšiai (žem. Telšē) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių. Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras. Rajonas apima 1439 kv. km., čia gyvena 46 tūkst. gyventojų.

Telšiai – šiuolaikinis Europos miestas – administracinis, ekonominis, religinis ir edukacinis Žemaitijos centras, kurio pažangą lemia aktyvūs, išsilavinę ir iniciatyvūs žmonės. Tai nuostabaus grožio miestas, apsuptas legendomis apipinto Masčiaus ežero, natūralaus kraštovaizdžio, turtingas istorija ir patrauklus jaukiomis, mažomis gatvelėmis, mėgstamas turistų. Telšių senamiestis yra vienas iš septynių Lietuvoje saugomų senamiesčių.

Priminsiu mielam skaitytojui, kad Telšiai - miestas, pastatytas ant septynių kalvų – kaip Roma, turintis didžiausią skaičių meškų simbolių, yra kultūros projekto „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ laimėtojas ir 2016m. oficialiai paskelbtas kaip Lietuvos kultūros sostinė.  Septynias meno kalbas  - skirtingas kultūros ir meno šakas reprezentuoja kultūros ir meno ambasadoriai bei kiti žymūs žmonės, kilę iš Telšių: folkloras – Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas, literatūra – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, profesorė Viktorija Daujotytė, muzika – muzikologas, dirigentas, profesorius Donatas Katkus, šiuo metu turintis sodybą netoli Aukštadvario, sportas – Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos garbės prezidentas, Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto narys Vydas Gentvilas, šokis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjas Nerijus Juška, teatras – kino ir teatro aktorė rašytoja Nijolė Narmontaitė, vizualiniai menai – architektas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius Algirdas Žebrauskas. Kokia paprasta ir kokia puiki projekto idėja, atnešusi Telšiams garbę.

Kelionės dalyviai, lydimi puikios gidės Kristinos, ilgai pasivaikščioję pėsčiomis po gražųjį Telšių miestą, pabuvoję edukacinėje pamokoje „Žemaičių patiekalai“, apsistojo nakvynei UAB „Telšių viešbutis“.

Telšiai nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas. 1793 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų. Neveltui miestas yra vadinamas „Žemaičių sostine“. 2013 m. Telšiai tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtojais ir buvo paskelbti 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove, antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.  O 2016 m. Telšiai paskelbti Lietuvos kultūros sostine.

Sekančią dieną,  aplankę  krašto muziejų „Alka“ , kur buvome sutikti savo kraštietės iš Prienų rajono Stakliškių miestelio ir labai malonios gidės vardu Aida, pasivaikščioję gražiai sutvarkyta ežero pakrante, pasukome tolyn į Skuodo rajoną.

Skuodas (žem. Skouds) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje (75 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos.  Skuodo rajonas – vienas iš mažiausių LR administracinių vienetų, jo teritorija užima 911 kv.km. Tai rami ir pramonės įmonėmis neapstatyta Lietuvos pradžia – vartai į šalies gilumą.

Skuodo rajono žemę gaivina upės ir upeliai. Pro Skuodą teka Bartuva, su intakais Luoba ir Apšė, Šventoji, o pietinį rajono pakraštį siekia Minijos baseinas, prateka upelis Notė.  Skuodo rajonas yra Salantų regioninio parko bei Žemaitijos nacionalinio parko dalis.   Vakariniu pakraščiu eina Kretingos–Priekulės (Latvija) geležinkelis.

Skuodo kraštas garsus ir Lietuvos žymiais žmonėmis – istoriku Simonu Daukantu, botaniku Jurgiu Pabrėža, kompozitoriais Jonu Švedu, Broniumi Jonušu ir kt.

Pirmas sustojimas – garsusis Apuolės piliakalnis. Tai Skuodo rajono pasididžiavimas.

Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.).

Siekiant paminėti metraščiuose užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius jau dešimtus metus iš eilės čia yra rengiamas senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos festivalis Apuolė.  Amatus bei karybą demonstavo, senąsias dainas dainavo bei šokti mokino dalyviai iš viso Pabaltijo bei tolimesnių kampelių.  Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių Baltijos šalyse, sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau lankytojų. Jau tradiciniu tapusiame festivalyje vyksta kuršių – vikingų kariuomenių susirėmimai, kovų turnyrai, senoviniai žaidimai bei rungtys, lankininkų rungtynės, koncertuoja įvairios archajinio folkloro grupės.

Šalia piliakalnio svetingai mus pasitiko Apuolės bendruomenės tarybos narė, vardu  Jadvyga, kuri daug pasakojo apie vietinių žmonių gyvenimą, apie bendruomenės veiklą, diskutavome apie abiejų bendruomenių vykdomus projektus.

Atsisveikinę su Apuolės bendruomenės lydere, skubėjome pietauti į UAB „Skuodiškių užeiga“, kur iš anksto buvome sutarę pietų laiką. Džiaugiuosi, kad visur buvome labai laukiami ir pamaloninti skaniais patiekalais.

 Toliau skubėjome į Skuodo rajono Mosėdžio miestelį.  Mosėdis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomas Žemaitijos miestelis, vadinamas „akmenų sostine“. Tai miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų, Salantų regioniniame parke.  Miestelio pietinėje dalyje stūkso Mosėdžio piliakalnis, aptikti Mosėdžio pilkapiai.

Mosėdyje stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1783 m., vėlyvojo baroko, turi klasicizmo bruožų; kryžminio plano, dvibokštė; mūriniai bokštai pristatyti 1844 m.). Bažnyčią juosia  akmens mūro šventoriaus tvora su barokiniais vartais (1783 m.) ir raudonų plytų mūro 19 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1901 m.).

Akmenų gatvėje (anksčiau – Kapų), šalia bažnyčios, vis dar stovi namas, kuriame 1895 – 1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas – Vaižgantas.

Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus, kurį aplankę, stebėjomės, kad ne tik mūsų Trakų rajono vietovės yra akmenuotos. Akmenų muziejus Mosėdyje pradėtas kurti 1957 m., kai į miestelį dirbti atvyko gydytojas Vaclovas Intas. Kartą, lankydamas pacientus, gretimame kaimelyje jis pamatė apie 50 kg sveriantį akmenį, kurį pats dviračiu parsigabeno į ligoninės kiemą. Nuo tada ir prasidėjo didžioji gydytojo meilė akmenims. Ilgainiui, kai akmenys nebetilpo ligoninės kieme, gydytojas V.Intas pradėjo juos statyti gatvės pakraščiuose. Pamažu meile akmenims užsikrėtė ir patys mosėdiškiai, rieduliais pradėję puošti savo sodybas, nors iš pradžių jie savo gydytoją laikė keistuoliu. Taip Mosėdis ir akmenys tapo neatskiriami. 1979 m. Mosėdyje įsteigtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus. 2005 m. jam suteiktas Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejaus vardas.  Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. įvairaus dydžio akmenų kolekcija – Lietuvoje paplitę Baltijos regiono uolienų rieduliai. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus.  Pasak muziejaus darbuotojų, tik atvykę į Mosėdį, mes pajutome paprasto akmens žavesį, akmens ir augalų harmoniją.

 Pasisėmę žemaitiškos stiprybės, kantrybės ir ryžto, laimingi sugrįžome namo.

 

Aukštadvario seniūnė,

bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja Jadvyga Dzencevičienė

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvaryje literatų sambūris „Piliakalnių aidai“

Spalvingo pavasario paskutinės dienos pavakarę suklego suūžė Aukštadvario Pilaitės piliakalnis. Čia rinkosi maži ir dideli į šventę - Literatų sambūrį „Piliakalnių aidai“, skirtą Aukštadvario miestelio 450-ies metų jubiliejui. Besirenkančius šventės dalyvius ir svečius maloniai nuteikė Ulos Beliukevičiūtės atliekamos dainos. Atskubėję Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės klasės mokiniai dėliojosi molbertus ir ruošėsi pavaizduoti šventės įsimintiniausius įvykius. Ant piliakalnio, drobiniais drabužiais pasipuošę, džiaugsmingai basomis lakstė mažieji aukštadvariečiai pasirengę išdėlioti LIETUVOS dėlionę. Šventės pradžioje dalyvių akys krypo į išdidžiai atžingsniuojantį Kunigaikštį Kęstutį (Kęstutis Vilkauskas), kuris skardžiu balsu pasveikino visus susirinkusius ir perskaitė savos kūrybos eiles. Tautiniais drabužiais pasipuošusios lietuvaitės, Aukštadvario gimnazistės Reda ir Monika, Kunigaikščiui Kęstučiui įteikė 450 jubiliejinę duoną, papuoštą ąžuolo lapų vainiku. Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė, pristatydama piliakalnio istoriją, kalbėjo: ,,Kunigaikštis Kęstutis ant šio piliakalnio pastatė medinę pilį ir telkė kariuomenę, organizavo didelius žygius į priešų užimtas teritorijas. Po Žalgirio mūšio piliakalnio pilis tapo dvaru, kuriame buvo gyventa iki XVII a. vidurio. Po didelio gaisro dvaras buvo atstatytas kitoje Verknės upės pusėje. Piliakalnis - Aukštadvario širdis, nuo jo kūrėsi pirmoji gyvenvietė ir miestelis. Visais istoriniais etapais piliakalnis buvo visuomenės telkimosi vieta. Švenčių tradicija tęsiasi iki mūsų dienų..." Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė susirinkusiems pristatė garbės svečią, atvykusį iš Kauno, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, poetą Leoną Milčių, kuris ne tik skaitė savo kūrybos eiles, bet ir atvežė organizatoriams dovanų – savo kūrybos išleistą knygą, eilėraščių rinkinį ,, Prie Nemuno, Neries, Nevėžio“. Šventės programoje pynėsi praeitis ir dabartis. Savo kūrybos eiles, dedikuotas Aukštadvario jubiliejiniams metams, skaitė Aukštadvario poetai ir Trakų literatų draugijos nariai. Tarp posmų skambėjo dainos, kurias atliko dainuojamosios poezijos mylėtoja, gimnazistė Ula, folkloro puoselėtoja gydytoja Jurga, Aukštadvario asociacijos ,,Žiburiai“ senjorų ansamblis, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Renginio pabaigoje šventės lankytojai apžiūrėjo jaunųjų dailininkų piešinius, kuriuose buvo kūrybiškai užfiksuotos svarbiausios, vaikų akimis, šventės akimirkos (mokytoja Nijolė Meškovskaja). Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Trakų televizijos ,,Aidas“ direktoriui Česlovui Rulevičiui, filmavusiam renginį, Trakų rajono savivaldybės tarybos narei, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotojai Jadvygai Dzencevičienei ir visuomeninikei Verutei Pilipavičienei už visakeriopą paramą ir palaikymą organizuojant renginį. Nuoširdžiai dėkojame aukštadvariečiui Donatui Kacilauskui, sudariusiam galimybę įgarsinti renginį, nuolatinei pagalbininkei Virgai Beliokienei, Raimondui Pilipavičiui ir Juozui Banuškevičiui, vaišinusiems pavasariniu medumi ir ką tik suspaustu šviežutėliu sūriu. Norėtųsi, kad Pilaitės piliakalnis visada būtų gyvas, kad ant piliakalnio, menančio krašto istoriją, vyktų šeimų, jaunimo, vaikų renginiai, kad puoselėtume ir gerbtume savo gimto krašto istoriją be draudimų ir nuogąstavimų.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 10 svečius online

Prisijungti