1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Meno paroda ir žmogus keliauja po Trakų rajoną

Važiuojant pro Trakus, turbūt daugelis iš mūsų pastebime pėsčiomis su fotoaparatu keliaujantį žmogų. Ar šviečiant saulei, ar vėjui barstant rudeninius lapus, jis visuomet neskuba, monotoniškai fiksuodamas saulėje blizgančių ežerų ir žemės sąlyčio  taškus, besidairant į vis atsiveriančius naujus gamtos peizažus, tarytum skaitydamas Vytauto Didžiojo testamentą, pamažu keliauja tolyn.

Kas jis?  Tai - Vytautas Žemaitis,  žurnalistas, ilgametis Trakų rajono laikraščių „Galvė“ ir „Trakų žemė“ bei laikraščio „Voruta“ , „Bičiulystė“  korespondentas, Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras“ narys, poetas, gyvenantis Vytauto Didžiojo gimtinėje – Senuose Trakuose. Galėčiau išvardinti dar daugelio visuomeninių organizacijų pavadinimų, kuriose nuolat dalyvauja Vytautas ir tuo jis visuomet labai didžiuojasi.

Vytautą pažįstu nuo pat jaunystės. Kažkada abu lankėme jaunųjų korespondentų mokyklą prie buvusio Trakų rajono laikraščio „Spartuolis“. Abu svajojome tapti žurnalistais. Deja, likimas mane nukreipė į ekonominius mokslus, o Vytautas taip ir liko ištikimas savo svajonei. Jis nesukaupę turtų, brangių automobilių, nuolat vaikšto pėsčiomis, tačiau visuomet jaučiasi labai turtingas savimi. Tai žmogus, kuris moka džiaugtis gyvenimu, nes visas jo gyvenimas yra pašvęstas žurnalistikai ir fotografijai.

 Aukštadvario žemės ūkio mokyklos  aktų salėje, kur nuolat vyksta įvairūs renginiai, bendruomeninės šventės, seminarai visą vasarą puikavosi Vytauto Žemaičio meninių fotografijų paroda. Joje atsispindi nuostabūs Trakų rajono gamtos peizažai, žmogaus sąlytis su  gamta.

Meninę parodą aplankė  kraštietis profesorius Mečislovas Randamanskas, Aukštadvario seniūnijos kaimo turizmo sodybų šeimininkai,  verslininkai, bendruomenės nariai, svečiai. Bendruomeninio projekto „Gyvenimas kaip sodas“ vykdymo metu  Vytautui Žemaičiui buvo įteikta Aukštadvario seniūnijos ir bendruomenės padėka už tai, kad meninėse fotografijose atsispindi ir Aukštadvario krašto peizažai. Esame nuoširdžiai dėkingi fotokorespondentui už jo sukauptą didžiulę ir neįkainojamą gamtos peizažų kolekciją.

Fotografijų paroda, kaip ir pats autorius nuolat keliauja po Trakų rajoną. Šiuo metu ji pradžiugins Dusmenų bendruomenę ir  naujai renovuoto daugiafunkcinio centro lankytojus.

 

Aukštadvario seniūnė                  Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Kviečiame

Aukštadvario seniūnijoje nuskambėjo gamtos šventė - Sekminės

Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida paplito po visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą šių metų gegužės 20 d. sekmadienį Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų seniūnaitijoje, Lietuvos edukologijos universiteto mokymo bazės „Tamašiava“ sporto stadione vyko puiki Sekminių šventė – kraštiečių susitikimas „Švęskime Sekmines drauge“. Sekminės - tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Juk dar taip neseniai, kai mūsų Lietuva garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir nebuvo sunykę Sekminių senosios tradicijos, po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto ir giros rinkdavosi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių, dainuojant ir šokant ratelius linksmai praleisti popietę. O apdainuoti rugiai visuomet augdavo geriau. Mūsų proseneliai senovės kultūroje Sekmines siejo su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Kai piemenys pargindavo namo vainikuotus gyvulius iš laukų juos šeimininkai vaišindavo naminiais produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir sausomis šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius „lumzdelius“, o kerdžius - „ožragį“. Aukštadvaris – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė nusprendė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Sekminių šventę pradėjome šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias, o kartu meldėmės už Čižiūnų seniūnaitijos gyventojus. Po šv. Mišių atvykome į ežerais apsuptą Aukštadvario seniūnijos Tamašiavos kaimą, kuris nuo seno garsėjo pokaryje įkurtais Vaikų globos namais. Šiuo metu čia sėkmingai veikia Lietuvos edukologijos universiteto praktinio mokymo bazė, kurią kruopščiai prižiūri mūsų kraštietis Vytautas Sindaravičius ir jo darbuotojai. Ragų gaudesiu šventės pradžią paskelbė populiariausia Lietuvos tradicinės muzikos tautiška kapela „SUTARAS“ (vadovas Antanas Fokas). Visus susirinkusius sveikino Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas). Šio laikmečio „piemenėliai“ – Aukštadvario seniūnijos Bijūnų seniūnaitijos gimnastų grupė „Street workout Bijūnai“ visus maloniai nustebino savo įspūdinga gimnastų programa. Labai džiaugiamės šiai šventei gavę Naisių vasaros teatro dovaną. Į Tamašiavos kaimą atvažiavo didžiulis automobilis - kilnojama scena su visa įgarsinimo aparatūra. Tokioje puikiai įgarsintoje scenoje programą pateikė tautiška kapela „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas). Muzikantai taip sugebėjo įtraukti susirinkusius kraštiečius į lietuvių liaudies žaidimus, šokius, kad stadionas, kapelos vadovo Antano Foko žodžiais tariant „nuo šokių tapo asfaltu“. Prisimindami senąsias lietuvių liaudies tradicijas, į organizuojamą Sekminių šventę gausiai rinkosi vietiniai seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai. Jie džiaugėsi švente, bendravo tarpusavyje, dalyvavo Aukštadvario sporto klubo (vadovas Gediminas Pociūnas, šaudymo būrelio vadovas Viktoras Stukas) organizuojamose sportinėse varžytuvėse, turėdami galimybę pasivaržyti, šaudant iš lanko, mėtant smigį, pasagą. Nugalėtojai buvo apdovanoti pintais krepšiais bei kitais suvenyrais. Šventės dalyviai vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene, vietinių verslininkų ir namudininkų keptais kibinais, gira, įvairiais saldumynais ir kitokiais skanėstais. Stadionas tiesiog mirgėjo vasaros spalvomis, skambėjo nuo žmonių klegesio, o Tamašiavos kaimo kelio pakraštyje tiesiog neliko laisvos vietos nuo didelio automobilių srauto. Į šventę rinkosi giminės, kaimynai, kraštiečiai, svečiai. Gausiausiai susirinkusi Buividavičių giminė buvo apdovanota seniūnės prizu – mediniu laikrodžiu. Šventės organizatoriai pažėrė ir keletą liaudies išminties perliukų: tik po Sekminių galima pradėti maudynių sezoną, mat, tik tada laumės savo vandenis užleidžiančios, tik tuomet ir ant žolės sėstis ar voliotis galima. Mielieji, šią puikią lietuvių liaudies tradicijas gaivinančią šventę 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė skyrė kiekvienam Aukštadvario seniūnijos gyventojui, kraštiečiui, svečiui. Šventės organizatoriai - Aukštadvario seniūnija ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys. Mes labai džiaugiamės, kad saulėta Sekminių diena ir 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida buvo tokia puiki ir maloni kiekvienam čia atvykusiam. Šokiais, žaidimais, sportinėmis varžytuvėmis ir dainomis mums pavyko sukurti labai gerą nuotaiką žmonėms. O dabar, gerai pasilinksminus, kviečiame visus naujomis jėgomis kibti į sekančius vasaros darbus.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš Sekminių šventės.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 75 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti