1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Klubas „Vorai MC Nomads“

Klubas „Vorai MC Nomads“ pristatė projektą „Aukštadvario apylinkių motociklininkų rengimas“

Vienas garsiausių Lietuvoje klubų „Vorai MC“ tęsia nusistovėjusias tradicijas ir su motociklais pažindina jaunuolius visoje Lietuvoje. Šį kartą motociklininkai, drauge su Lietuvos Motociklų Sporto Federacija, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario bendruomene, o taip pat Beižionių miestelio bendruomene bei Beižionių vaikų globos namais, motociklų sportą ir laisvalaikį pristatyti nusprendė socialinės rizikos grupėse augantiems jaunuoliams. Jiems surengtas mokymų ciklas, kurių metu, jaunuoliai mokėsi saugiai valdyti dvirates motorines transporto priemones. Džiugu, jog šį projektą dalinai finansavo Trakų r. savivaldybė, o prie projekto organizavimo aktyviai prisidėjo ir Beižionių vaikų globos namų direktorius p. Vilmandas Palčiauskas.

„Šalyje klesti santykinai didelis alkoholizmas, narkomanija, bedarbystė, skurdas, nuolat didėja  infliacija ir emigracija. Šiuo metu beveik visi sporto, techninės kūrybos,  laisvalaikio praleidimo ir užimtumo būreliai yra mokami. Daugybės šeimų tėvai  neišgali leisti savo vaikų į tokius užsiėmimus. Kiti tuo tarpu, nuolat būdami užsiėmę savo darbais fiziškai negali užtikrinti prasmingo savo  atžalų laisvalaikio. Tėvai daugiausia laiko paauglių priežiūrai gali skirti ne darbo metu, tai yra -  savo laisvalaikio metu. Tačiau, dabartinėmis sąlygomis, kaip rodo tyrimų duomenys, ryški  orientacija teikti prioritetą ne paauglių auklėjimui, o savo pajamų didinimui laisvalaikio sąskaita. Mokyklose daug moksleivių yra bandę, nuolat arba kartais vartoja  įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholį. Gatvėje šie paaugliai neretai patiria  įvairias traumas, kadangi pažeidinėja KET nustatytas pėsčiųjų, bei vairuotojų pareigas, vairuoja  transporto priemones be vairuotojų pažymėjimų ar apsvaigę. Dėl lėšų stokos užklasinė veikla  praktiškai nebevykdoma ir mokiniai po pamokų paliekami be priežiūros. Tuomet paaugliai iš  socialiai remtinų ar asocialių šeimų, našlaičiai, beglobiai, narkomanų ir alkoholikų, kartais ir neprobleminių šeimų atžalos yra priversti leisti laisvalaikį kiemuose, gatvėse be suaugusiųjų  priežiūros, tai didina traumų, susižalojimų tikimybę, visuotinai priimtų elgesio normų (tame tarpe  ir KET) nesilaikymą bei laužymą. Pastebėta, kad žalingus įpročius išsiugdo, traumas keliuose bei  gatvėse patiria, bei į nusikalstamą veiklą įtraukiami vis jaunesnio amžiaus vaikai ir paaugliai,  kurių pasaulėžiūra, moraliniai principai, ideologija dar nesusiformavę. Rizikos grupės paaugliams reikalinga nuolatinė priežiūra“,- įžvalgomis ir patirtimi dalinosi projekto sumanytojai, kurie šias priežastis įvardija, kaip pagrindinę priežastį vykdyti šią veiklą. 

Projekto sumanytojai ir vykdytojai įsitikinę, kad motociklizmas puiki alternatyva žalingiems įpročiams ir tinkamas būdas užpildyti jaunuolių laisvalaikį. Kad įgyvendinti išsikeltus tikslus, projekto organizatoriai sudarė detalų planą ir į projektą pakvietė 15 jaunuolių iš Aukštadvario ir šio miestelio apylinkių. Projekto dalyviai, dar gegužės mėnesį išklausė 12-os valandų KET ir saugaus eismo teorijos kursą, kurio metu buvo supažindinti su KET ir saugaus eismo taisyklėmis, o liepos mėn. 18 - 20 dienomis, projekto dalyviai buvo pakviesti į šalia Aukštadvario įsikūrusį motokempingą „Škilietai“, kur įgytas teorines žinias išbandė praktiškai. Praktinius užsiėmimus moksleivių grupei, kurią sudarė paaugliai iš Aukštadvario apylinkių socialinės rizikos grupės sąrašo bei jaunuoliai iš neprobleminių šeimų, vedė, kvalifikuoti projekto vykdytojai. Specialiai šiam tikslui surengtos stovyklos metu, jaunuoliai turėjo galimybę išbandyti motociklus Aukštadvario kartodromo bei Dailyduko motokroso trasose. Finaliniu stovyklos aspektu tapo orientavimosi varžybos Mergiškių kalvų miško keliukais, kurių metu stovyklos dalyviai turėjo atrasti tam tikrus objektus pagal žemėlapius. Objektuose jaunuolių laukė saldainiai, kurie ir tapo geriausiai besiorientuojančių jaunuolių apdovanojimu.

Renginio organizatoriai neabejoja, kad jau ne vienerius metus vystomas projektas nenutrūks ir plėsis: „Šiu metu nėra priežasčių, kodėl šis projektas turėtų nutrūkti. Turime ne tik didelį jaunuolių susidomėjimą projektu bet ir stabilia finansinę bazę, reikalingą jam įgyvendinti, taigi Aukštadvario ir apylinkių jaunuoliai, pagrįstai gali tikėtis galimybės įsilieti į motociklininkų gretas“,- teigia projekto organizatoriai.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 6 svečius online

Prisijungti