1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

AUKŠTADVARIO BENDRUOMENĖS TRADICINĖ ŠEIMŲ ŠVENTĖ „GYVENIMAS KAIP SODAS“

    

                   Šeima – tai miniatiūrinė visuomenė,

nuo kurios darnumo priklauso

visos didelės žmonių visuomenės saugumas.

(F. Adleris)

AUKŠTADVARIO BENDRUOMENĖS TRADICINĖ ŠEIMŲ ŠVENTĖ „GYVENIMAS KAIP SODAS“

 

   Vis dažnai sakome, kad nepaprastai greitai skuba laikas, tačiau gyvenimas kupinas atradimų, gėrio, grožio ir vilties. O gyvenimas  kiekvienam iš mūsų - individualus ir savitas. Jis turi būti kasdien kuriamas, klijuojamas, audžiamas, siuvamas ir lopomas meilės siūlais. Iš meilės glėbio ištrūkti neįmanoma, nes apie ją sukasi visų gyvenimai, kur jie bebūtų: Tėvynėje, gimtajame krašte ar svetimoj šaly, gamtoje, tarp žmonių ar šeimos rate. Gyvenimas kaip sodas. Kaip žydintis pavasarį ar rudenį gausiai derlių brandinantis sodas.

     2016-ji metai Lietuvos Respublikoje yra paskelbti Bendruomeniniais metais. O šeima yra vertinama kaip svarbiausia mūsų bendruomenės grandis. Stipri šeima  yra gerovė ir stiprybė ne tik sau pačiai, bet ir  mūsų Valstybei.

   Siekiant stiprinti  Aukštadvario seniūnijos šeimas,  jau nuo 2007-jų metų kasmet tradiciškai  organizuojame  šeimų šventes.  Šį švenčių ciklą   pavadinome „Gyvenimas kaip sodas“.   

   2016 metų tradicinėje šeimų šventėje, laimėjus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos finansuojamą projektą,  didžiausias dėmesys buvo skiriamas daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų.  Šio projekto tikslas – ugdyti, skatinti ir populiarinti Aukštadvario bendruomenės daugiavaikes šeimas, dorai auginančias vaikus  bei apjungti jaunas ir pagyvenusias šeimas į vieną nenutrūkstamą vėrinį.

Pagrindiniai projekto uždaviniai :

  • Ugdyti meilę ir pagarbą šeimai, didžiausią dėmesį skiriant jų saviraiškai ir kūrybiškumui;
  • Skatinti bendruomeniškumo jausmus , propaguojant šeimos santarvės ir dorovės vertybių puoselėjimą;
  • Šeimose populiarinti sveiką gyvenseną, didinant jų užimtumą, susidomėjimą sportu, atitraukiant nuo įvairių pagundą keliančių žalingų įpročių;
  • Formuoti jaunų šeimų socialinius ir finansinius įgūdžius, ugdant socialinių šeimų verslumo gebėjimus, mažinant jų socialinę atskirtį.

 Tik stipri šeima – stipri ir perspektyvi bendruomenė. Tuomet  gyvenimas – kaip žydintis ir gausiai derantis sodas.

 Skaitytojams trumpai pateiksiu statistinius duomenis.  2016 m. liepos 1 d. LR Migracijos departamento duomenimis Aukštadvario seniūnijoje gyvena 2379 gyventojai. Iš jų yra 378 vaikai bei jaunuoliai iki 18 metų, 199 jauni žmonės nuo 18 iki 25 metų, nuo 25  iki 45m. – 591, nuo 45 iki 65 – 724 o virš 65 metų – 487. Džiugina tai, kad daugelis jaunų žmonių sugrįžta į Aukštadvarį, statosi sodybas šalia tėvų, o jų vaikai papildo Aukštadvario mokyklos - darželio „Gandriukas“ gretas.

    Šių metų rugpjūčio 19d. 14,00 val. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje, ypatingai vertinant šeimas, kaip svarbiausias visuomenės ląsteles,  atidarėme 2016 –jų  bendruomeninių metų tradicinių renginių „Gyvenimas kaip sodas“ ciklą.

    Pradžioje  vyko seminaras – diskusija prie arbatos puodelio „Verslumo skrynią pravėrus“. Kartu buvo pristatyta namudininkų rankdarbių, kepinių, sūrių  bei gėlių paroda. Seminare dalyvavo Trakų rajono savivaldybės administracijos kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Evelina Šuscickytė, o kartu su ja -  mums visiems pažįstamas žurnalistas, Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras“ narys, rajoninių  laikraščių „Galvė“ ir „Trakų žemė“ fotokorespondentas Vytautas Žemaitis, kurio meninių nuotraukų paroda Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje jau ištisą mėnesį džiugina aukštadvariečius.

   Diskusijoje daug pamokančių minčių iš savo ilgametės patirties pateikė UAB „Senukai“ steigėjas, profesorius, mūsų kraštietis Mečislovas Randamanskas, Aukštadvario bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Vytautas Zalieckas, kraštietis,  verslininkas Algimantas Ramaneckas,  Ubiškių krašto ilgametė gyventoja,  ūkininkė, pateikusi labai skanių sūrių į parodą Irena Kozelienė, Bijūnų seniūnaitijos Dulkiškių kaimo paukštininkas Saulius Mikulskas ir jo mama Stasė Mikulskienė, į parodą pateikusi ir visus seminaro dalyvius pavaišinusi rankų darbo įvairiaspalviais kepiniais. Parodoje buvo visko – mezginių, suvenyrų, įvairių servetėlių, pintinių, krepšių, duonos, kepinių ir netgi konservuotų daržovių, kurias pagamino ir pateikė socialiai remtina Snieguolės ir Romo Saulėnų šeima.

       Po šiltų verslininkų, ūkininkų, kaimo turizmo sodybų šeimininkų, baidarininkų  diskusijų  Trakų krašto VVG konsultantas Karolis Mikučionis pristatė naujos 2016-2020 metų strategijos galimybes, kurios nepaprastai domina Aukštadvario krašto smulkius verslininkus, ūkininkus, kaimo turizmo sodybų šeimininkus bei kitus bendruomenės narius. Finansines galimybes aiškiai ir nuosekliai pristatė Trakų kredito unijos administratorius Almantas Urbelis.

  Po seminaro žemės ūkio mokyklos kartodrome vyko daugiavaikių šeimų sportinės varžytuvės. Šauniausiai kartingais važiavo ir pirmą vietą užėmė daugiavaikė Monginų šeima, antroji buvo Ramaneckų šeima, o trečioji – Sakalių šeima. Kulkinio šaudymo varžytuvėse  pirmąsias vietas laimėjo  Beliukevičių šeima, o treti buvo Raimonda Ramaneckienė su sūnumi Kristupu. Pasagą mėtyti geriausiai sekėsi daugiavaikei Liucvaikių šeimai, antri buvo Beliukevičiai, o trečią vietą laimėjo Kristupas ir Benediktas Sakaliai. Prizinių vietų nugalėtojai buvo apdovanoti padėkos raštais ir puodeliais su Aukštadvario bendruomenės ir LR žemės ūkio ministerijos logotipais.

 Rugpjūčio 21 d. 10 val. visi sugužėjome į Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčią.  Šv. Mišias už šeimų santarvę aukojo ir prasmingą pamokslą pasakė monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius. Iki ašarų visus čia susirinkusius maloniai jaudino daugiavaikės šeimos, kartu su savo mažais vaikučiais nešančios atnašas prie Altoriaus. Būtent čia, šiose daugiavaikėse šeimose auga ir bręsta mūsų Aukštadvario bendruomenės stiprybė, todėl mes visi jomis labai didžiuojamės, šiame projekte skirdami daugiavaikėms šeimoms didžiausią dėmesį.

  Po Šv. Mišių bendruomenės nariai ir svečiai rinkosi į Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salę, kur vyko projekto apibendrinimas ir šventinis koncertas. Aktų salėje puikavosi namudininkų gamintojų paroda bei mūsų mylimų senjorų,  aukštadvariečių Veronikos ir Raimondo Pilipavičių gausiai auginamų jurginų paradas.  

  Aukštadvario bendruomenę maloniai sveikino  Šv. Mišiose dalyvavusi ir programą stebėjusi  Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč.

   Koncertinėje programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio ansamblis „Verknė“ (vadovė Rita Sinkevičiūtė), nuotaikingos Daivos ir Mariaus Sakalių, daktarės Jurgos Dūdienės, Ubiškių krašto senjorų Vandos ir Juozo Petravičių šeimos bei liaudiškos muzikos kapela „Ratilai“ (Vadovas - Darius Mockevičius). Šventės vedėjai - Aida ir Remigijus Švelniai.

   Programos dalyviai buvo apdovanoti projekto lėšomis pagamintais puodeliais bei ūkininkų Sigitos ir Edmundo Malijauskų auginamų stručių kiaušiniais. Projektą  filmavo Trakų rajono televizija „Aidas“ (Vadovas - Česlovas Rulevičius).

  Džiaugiamės, kad projektas taip sklandžiai pavyko. Sveikinu visus ir dėkoju projekto dalyviams, svečiams bei  parodos organizatoriams.  Tik sujungusi visas jėgas, bendruomenė yra pajėgi vykdyti analogiškus projektus.

  Linkiu visoms Aukštadvario seniūnijos bei Trakų rajono šeimoms stiprybės. Tebūnie šiais bendruomeniniais metais ir visi Lietuvos žmonės laimingi. Kad vaikai būtų didelis mūsų šeimų džiaugsmas. Kad visoms mylimosioms merginoms jas mylintys vaikinai ištartų: „Tekėk už manęs, aš noriu kartu su Tavimi kurti ateitį“. Negalinčioms sulaukti vaikų poroms,  gydytojas pasakytų „Sveikinu, Jūs turėsite mažylį“. O vaikams, augantiems vaikų namuose, auklėtojos pasakytų „Renkis, atėjo tavo mama“. Kad visiems  pagyvenusiems tėvams, paskambinę jų vaikai, pasakytų „ Mes Jūsų labai pasiilgome, tuojau pat  atvažiuojame“.

   Mylėkime savo šeimą, kaip savo Tėvynę. Tuomet gyvenimas bus kaip žydintis ar derlių gausiai brandinantis sodas.

 

Aukštadvario seniūnė,

bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja Jadvyga Dzencevičienė

 

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose – akimirkos iš projekto „Gyvenimas kaip sodas“.

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Skaityti daugiau... »

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 17 svečius online

Prisijungti