1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

AUKŠTADVARIO BENDRUOMENĖS TRADICINĖ ŠEIMŲ ŠVENTĖ „GYVENIMAS KAIP SODAS“

    

                   Šeima – tai miniatiūrinė visuomenė,

nuo kurios darnumo priklauso

visos didelės žmonių visuomenės saugumas.

(F. Adleris)

AUKŠTADVARIO BENDRUOMENĖS TRADICINĖ ŠEIMŲ ŠVENTĖ „GYVENIMAS KAIP SODAS“

 

   Vis dažnai sakome, kad nepaprastai greitai skuba laikas, tačiau gyvenimas kupinas atradimų, gėrio, grožio ir vilties. O gyvenimas  kiekvienam iš mūsų - individualus ir savitas. Jis turi būti kasdien kuriamas, klijuojamas, audžiamas, siuvamas ir lopomas meilės siūlais. Iš meilės glėbio ištrūkti neįmanoma, nes apie ją sukasi visų gyvenimai, kur jie bebūtų: Tėvynėje, gimtajame krašte ar svetimoj šaly, gamtoje, tarp žmonių ar šeimos rate. Gyvenimas kaip sodas. Kaip žydintis pavasarį ar rudenį gausiai derlių brandinantis sodas.

     2016-ji metai Lietuvos Respublikoje yra paskelbti Bendruomeniniais metais. O šeima yra vertinama kaip svarbiausia mūsų bendruomenės grandis. Stipri šeima  yra gerovė ir stiprybė ne tik sau pačiai, bet ir  mūsų Valstybei.

   Siekiant stiprinti  Aukštadvario seniūnijos šeimas,  jau nuo 2007-jų metų kasmet tradiciškai  organizuojame  šeimų šventes.  Šį švenčių ciklą   pavadinome „Gyvenimas kaip sodas“.   

   2016 metų tradicinėje šeimų šventėje, laimėjus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos finansuojamą projektą,  didžiausias dėmesys buvo skiriamas daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų.  Šio projekto tikslas – ugdyti, skatinti ir populiarinti Aukštadvario bendruomenės daugiavaikes šeimas, dorai auginančias vaikus  bei apjungti jaunas ir pagyvenusias šeimas į vieną nenutrūkstamą vėrinį.

Pagrindiniai projekto uždaviniai :

  • Ugdyti meilę ir pagarbą šeimai, didžiausią dėmesį skiriant jų saviraiškai ir kūrybiškumui;
  • Skatinti bendruomeniškumo jausmus , propaguojant šeimos santarvės ir dorovės vertybių puoselėjimą;
  • Šeimose populiarinti sveiką gyvenseną, didinant jų užimtumą, susidomėjimą sportu, atitraukiant nuo įvairių pagundą keliančių žalingų įpročių;
  • Formuoti jaunų šeimų socialinius ir finansinius įgūdžius, ugdant socialinių šeimų verslumo gebėjimus, mažinant jų socialinę atskirtį.

 Tik stipri šeima – stipri ir perspektyvi bendruomenė. Tuomet  gyvenimas – kaip žydintis ir gausiai derantis sodas.

 Skaitytojams trumpai pateiksiu statistinius duomenis.  2016 m. liepos 1 d. LR Migracijos departamento duomenimis Aukštadvario seniūnijoje gyvena 2379 gyventojai. Iš jų yra 378 vaikai bei jaunuoliai iki 18 metų, 199 jauni žmonės nuo 18 iki 25 metų, nuo 25  iki 45m. – 591, nuo 45 iki 65 – 724 o virš 65 metų – 487. Džiugina tai, kad daugelis jaunų žmonių sugrįžta į Aukštadvarį, statosi sodybas šalia tėvų, o jų vaikai papildo Aukštadvario mokyklos - darželio „Gandriukas“ gretas.

    Šių metų rugpjūčio 19d. 14,00 val. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje, ypatingai vertinant šeimas, kaip svarbiausias visuomenės ląsteles,  atidarėme 2016 –jų  bendruomeninių metų tradicinių renginių „Gyvenimas kaip sodas“ ciklą.

    Pradžioje  vyko seminaras – diskusija prie arbatos puodelio „Verslumo skrynią pravėrus“. Kartu buvo pristatyta namudininkų rankdarbių, kepinių, sūrių  bei gėlių paroda. Seminare dalyvavo Trakų rajono savivaldybės administracijos kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Evelina Šuscickytė, o kartu su ja -  mums visiems pažįstamas žurnalistas, Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras“ narys, rajoninių  laikraščių „Galvė“ ir „Trakų žemė“ fotokorespondentas Vytautas Žemaitis, kurio meninių nuotraukų paroda Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje jau ištisą mėnesį džiugina aukštadvariečius.

   Diskusijoje daug pamokančių minčių iš savo ilgametės patirties pateikė UAB „Senukai“ steigėjas, profesorius, mūsų kraštietis Mečislovas Randamanskas, Aukštadvario bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Vytautas Zalieckas, kraštietis,  verslininkas Algimantas Ramaneckas,  Ubiškių krašto ilgametė gyventoja,  ūkininkė, pateikusi labai skanių sūrių į parodą Irena Kozelienė, Bijūnų seniūnaitijos Dulkiškių kaimo paukštininkas Saulius Mikulskas ir jo mama Stasė Mikulskienė, į parodą pateikusi ir visus seminaro dalyvius pavaišinusi rankų darbo įvairiaspalviais kepiniais. Parodoje buvo visko – mezginių, suvenyrų, įvairių servetėlių, pintinių, krepšių, duonos, kepinių ir netgi konservuotų daržovių, kurias pagamino ir pateikė socialiai remtina Snieguolės ir Romo Saulėnų šeima.

       Po šiltų verslininkų, ūkininkų, kaimo turizmo sodybų šeimininkų, baidarininkų  diskusijų  Trakų krašto VVG konsultantas Karolis Mikučionis pristatė naujos 2016-2020 metų strategijos galimybes, kurios nepaprastai domina Aukštadvario krašto smulkius verslininkus, ūkininkus, kaimo turizmo sodybų šeimininkus bei kitus bendruomenės narius. Finansines galimybes aiškiai ir nuosekliai pristatė Trakų kredito unijos administratorius Almantas Urbelis.

  Po seminaro žemės ūkio mokyklos kartodrome vyko daugiavaikių šeimų sportinės varžytuvės. Šauniausiai kartingais važiavo ir pirmą vietą užėmė daugiavaikė Monginų šeima, antroji buvo Ramaneckų šeima, o trečioji – Sakalių šeima. Kulkinio šaudymo varžytuvėse  pirmąsias vietas laimėjo  Beliukevičių šeima, o treti buvo Raimonda Ramaneckienė su sūnumi Kristupu. Pasagą mėtyti geriausiai sekėsi daugiavaikei Liucvaikių šeimai, antri buvo Beliukevičiai, o trečią vietą laimėjo Kristupas ir Benediktas Sakaliai. Prizinių vietų nugalėtojai buvo apdovanoti padėkos raštais ir puodeliais su Aukštadvario bendruomenės ir LR žemės ūkio ministerijos logotipais.

 Rugpjūčio 21 d. 10 val. visi sugužėjome į Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčią.  Šv. Mišias už šeimų santarvę aukojo ir prasmingą pamokslą pasakė monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius. Iki ašarų visus čia susirinkusius maloniai jaudino daugiavaikės šeimos, kartu su savo mažais vaikučiais nešančios atnašas prie Altoriaus. Būtent čia, šiose daugiavaikėse šeimose auga ir bręsta mūsų Aukštadvario bendruomenės stiprybė, todėl mes visi jomis labai didžiuojamės, šiame projekte skirdami daugiavaikėms šeimoms didžiausią dėmesį.

  Po Šv. Mišių bendruomenės nariai ir svečiai rinkosi į Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salę, kur vyko projekto apibendrinimas ir šventinis koncertas. Aktų salėje puikavosi namudininkų gamintojų paroda bei mūsų mylimų senjorų,  aukštadvariečių Veronikos ir Raimondo Pilipavičių gausiai auginamų jurginų paradas.  

  Aukštadvario bendruomenę maloniai sveikino  Šv. Mišiose dalyvavusi ir programą stebėjusi  Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč.

   Koncertinėje programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio ansamblis „Verknė“ (vadovė Rita Sinkevičiūtė), nuotaikingos Daivos ir Mariaus Sakalių, daktarės Jurgos Dūdienės, Ubiškių krašto senjorų Vandos ir Juozo Petravičių šeimos bei liaudiškos muzikos kapela „Ratilai“ (Vadovas - Darius Mockevičius). Šventės vedėjai - Aida ir Remigijus Švelniai.

   Programos dalyviai buvo apdovanoti projekto lėšomis pagamintais puodeliais bei ūkininkų Sigitos ir Edmundo Malijauskų auginamų stručių kiaušiniais. Projektą  filmavo Trakų rajono televizija „Aidas“ (Vadovas - Česlovas Rulevičius).

  Džiaugiamės, kad projektas taip sklandžiai pavyko. Sveikinu visus ir dėkoju projekto dalyviams, svečiams bei  parodos organizatoriams.  Tik sujungusi visas jėgas, bendruomenė yra pajėgi vykdyti analogiškus projektus.

  Linkiu visoms Aukštadvario seniūnijos bei Trakų rajono šeimoms stiprybės. Tebūnie šiais bendruomeniniais metais ir visi Lietuvos žmonės laimingi. Kad vaikai būtų didelis mūsų šeimų džiaugsmas. Kad visoms mylimosioms merginoms jas mylintys vaikinai ištartų: „Tekėk už manęs, aš noriu kartu su Tavimi kurti ateitį“. Negalinčioms sulaukti vaikų poroms,  gydytojas pasakytų „Sveikinu, Jūs turėsite mažylį“. O vaikams, augantiems vaikų namuose, auklėtojos pasakytų „Renkis, atėjo tavo mama“. Kad visiems  pagyvenusiems tėvams, paskambinę jų vaikai, pasakytų „ Mes Jūsų labai pasiilgome, tuojau pat  atvažiuojame“.

   Mylėkime savo šeimą, kaip savo Tėvynę. Tuomet gyvenimas bus kaip žydintis ar derlių gausiai brandinantis sodas.

 

Aukštadvario seniūnė,

bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja Jadvyga Dzencevičienė

 

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose – akimirkos iš projekto „Gyvenimas kaip sodas“.

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 8 svečius online

Prisijungti