1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Bendruomenių metais – naujos draugystės pradžia Aukštadvario seniūnijos bendruomenėms

Kaip žinome, 2016–ji metai yra paskelbti bendruomeniniais metais. Aukštadvario seniūnija turi daug iniciatyvų, mes ieškome naujų kontaktų  su Lietuvos Respublikos bendruomenėmis.

Šių metų birželio 9 d. buvo ypatinga Aukštadvario seniūnijos bendruomenei, mus aplankė Kėdainių rajono neįgaliųjų draugija. Susitikimo iniciatorės buvo Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos amatų būrelio vadovė Regina Rylienė ir Aukštadvario seniūnijos vyr. specialistė Aida Švelnienė, kuri pasitiko svečius ir juos lydėjo ekskursijos metu.  

 Pasistiprinę skaniais ir sočiais pusryčiais Aukštadvario žemės ūkio mokyklos valgykloje, svečiai aplankė Aukštadvario regioninio parko lankytojų centrą. Lankytojų centro specialistė Ema Stanulionienė pristatė ekspoziciją ,,Karališkasis vieškelis", įdomiai papasakojo apie parką, lankomus gamtos ir kultūros paveldo objektus, pažintines trasas, poilsio vietas, pasiūlė įsigyti leidinių, suvenyrų.

    Susipažinę su Aukštadvario regioninio parko lankytojų centru, svečiai patraukė į mūsų gražiąją gamtą. Jie aplankė Velnio duobę, Aukštadvario piliakalnį, visi ragavo Aukštadvario gyvybės  šaltinio vandens.

  Po iškylos į gamtą, skaniai papietavę Aukštadvario žemės ūkio mokyklos valgykloje, svečiai pasiskirstė į dvi dalis. Vieni rinkosi amatų centro specialistės Aidos Švelnienės  organizuojamą edukacinę kibinų kepimo pamoką  Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centre ir patys noriai gamino kibinus. Vieni maišė tešlą, kiti pjaustė  mėsą, po to, kiekvienas dalyvis pabandė suformuoti po du kibinus. Svečiai iškepė labai skanius kibinus, todėl visiems edukacinės pamokos dalyviams buvo įteikti pažymėjimai. Tuo tarpu kita dalis ekskursijos narių buvo pakviesta į Aukštadvario gimnazijos kraštotyros muziejų, vadovaujamą nuostabaus mokytojo - entuziasto K. Venckaus. Čia svečiai buvo supažindinti su Aukštadvario krašto istorija, apžiūrėjo eksponatus, bylojančius apie dzūkų krašto gyvenimą.

Ekskursiją vainikavo susitikimas Aukštadvario bendruomenės namuose. Svečius pasitiko Aukštadvario bendruomenės ir asociacijos „Aukštadvario senjorai“ nariai bei mūsų nuotaikingi Ubiškių krašto bendruomenės muzikantai Vanda ir Juozas Petravičiai. Aukštadvario senjorai vaidino pasakėčią „Apie bobulę ir dziedulį“, dainavo Aukštadvario senjorų ansambliukas, Aukštadvario krašto amatininkai organizavo rankdarbių parodą – pardavimą.

 Savo programą mums pateikė ir svečiai. Kadangi į susitikimą atvyko 3 Kėdainių neįgaliųjų draugijos būreliai: literatų, amatų ir etnografinis ansamblis „Gija“ (vadovas Ričardas Gečas), todėl buvo nepaprastai įdomiai pateikta jų programa. Literatų būrelis skaitė savo kūrybos eiles, pateikė naujai išleistas savo kūrybos  eilėraščių knygeles, amatininkai pristatė vytelių pynimo ir odos gaminius, aišku, nepamiršo atvežti ir Kėdainių krašto agurkų,  o etnografinis ansamblis dainavo nepaprastai gražias Aukštaitijos krašto dainas. Abiejų bendruomenių muzikantai grojo, o  bendruomenių nariai kartu šoko ir dainavo. Svečius vaišinome naminiais pyragais, skania Aukštadvario krašto gira. Buvo taip linksma ir nuoširdu, kad Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos literatė Selestina Rimavičienė atsisveikinimui staiga sukūrė ir mums padovanojo šį eilėraštį:

Centran Aukštadvario bendruomenės mes atvažiavom,

Pasitiko mus su maršu jie prie durų savo.

Pažiūrėjome teatrą,

Kaip bobutė dziedą krato.

Ir ansamblis Jūsų nuostabus,

Sumažėjęs nors per pus.

 Mūsų daug čia atvažiavo,

Kas dainavo, nedainavo.

 Mūs poetai rašo nuostabiai

Ir dainuoja gan gražiai.

 Jau abudu kolektyvai

Vis dainuoja, tai ne dyvas.

 Jūsų žmonės taip malonūs,

Mus sutiko tarsi ponus.

 Atsisveikinti bus gaila,

Bet suteikit mums palaimą.

Atsisveikindami svečiams padovanojome ūkininkų Sigitos ir Edmundo Malijauskų auginamų stručių kiaušinį – mūsų naujos draugystės pradžios simbolį. Labai džiaugiamės, kad bendruomeniniai metai mums padovanojo šią draugystę, sieksime, kad šie dviejų bendruomenių  ryšiai ir toliau išliktų.

 Aukštadvario seniūnė,

bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja   Jadvyga Dzencevičienė

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

„GANDRE, GANDRE APSUK RATĄ – GAUSI VARLĄ IN ČEBATĄ!“

Pavasaris šiemet truputėlį vėluoja, tad gandrai dar neskuba aptūpti senų lizdų. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės Mackantiškių kaimo gandrų gerbėjai baltąjį gandrą pastebėjo jau kovo viduryje. Gandralizdis Vaclovo Babaičio kieme buvo nukentėjęs po žiemos, tad gandrai besiblaškydami lizdą ėmė krauti ant elektros stulpo Stanislavos Barkauskienės sodyboje. Aukštadvario seniūnės ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos rūpesčiu gandralizdis Vaclovo Babaičio sodyboje buvo sutaisytas. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinės kultūrinių renginių sklaida apėmė visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą balandžio 14 d. sekmadienio popietę daug Aukštadvario ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių traukė į Mackantiškių kaimo tradicinę Gandrinių šventę. Tai unikali šventė, vienintelė su išlikusiomis tradicijomis šventė Lietuvoje. Šio kaimo senoliai nuo senovės pratę gyventi su gandrais. Kažkada kaimo seniūnas pavasario tarybą šaukdavęs po medžiu su gandralizdžiu. Aptarę einamus reikalus, rinkdavosi po pirkias, vaišindavosi pyragėliais „kaukorais“. Anksti rytą, saulei tekant, motinos keldavo vaikus pasiimti gandro dovanų. Dovanėlės būdavo sudėtos drobiniuose maišeliuose ir pakabintos ant tvoros arba ant obels šakų. Maišelyje dažnai būdavo saldumynai, „ka(u)korai“. Senoliai, gyvendami su gandrais, iš jų elgesio sprendė apie orų permainas, metų derlių. Labai pergyvendavo, jeigu gandrai negrįžta, visaip stengdavosi jiems įtikti. Sakydavo, kad pas blogus žmones jie negyvena, o pas ką apsigyvena, ta sodyba laiminga laikoma, Perkūnas čia netrenkiąs. Pagadintą audros ar laiko lizdą žmonės visad stengėsi pataisyti ir savo sodyboje išsaugoti paukščius. Į prosenovišką Mackantiškių kaimo gandrinių šventę rago balsu visus šaukė baltų kultūros puoselėtojas Rimas Pakeris. Renginio vedančioji pasidžiaugė, kad į šventę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, ypač vaikų. Kiekviena šeimininkė į šventę atsinešė savo pagamintų patiekalų. Seniūnės vardu šiuo statusu ir unikalia švente pasidžiaugė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. Aukštadvario regioninio parko specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Talvydas Špiliauskas pasidžiaugė turtinga krašto gamta. Į šventę atvyko VDU gamtininkas Šarūnas Ašmantas, jau keleri metai stebintis šios šventės tradicijas. Jis pasidžiaugė švaria gamta, ragino lankytojus ir jaunimą niekada nepalikti šiukšlių gamtoje. Irena Stankevičienė iš gretimo Bijūnų kaimo atvyko su vaišėmis, dėkodama už tradicijų tęstinumą šventės organizatoriams padovanojo putpelių kiaušinių bei džiovintų raudonėlių puokštes. Mackantiškių seniūnaitis, puikus ornitologas Marijonas Mackevičius pasidžiaugė, kad tame pačiame medyje, kuriame peri gandras, uokse sau namus įsirengė naminė pelėda, o mažame uokselyje dar ir bukutis apsigyveno. Taigi namų šeimininkas ir šios šventės globėjas Vaclovas Babaitis dabar kartu ir paukščių globėjas. Netrukus po dangų ėmė skraidyti net keturi gandrai, susirinkusieji ėmė džiaugsmingai ploti. Senoviškais armonikos garsais gerą nuotaiką kurstė Juozo Petravičiaus šeimos kapela iš Ūbiškių kaimo. Juozas net natų nepažįsta, o griežia nuo pat vaikystės. Mackantiškietė Veronika Beliūnienė papasakojo legendą apie kaimo pavadinimą. Kaimas šalia Karališkojo vieškelio turėjo smuklę, kurioje žvitri žydaitė puikius macus kepė. Kaimas nuo senovės dar vadinamas Kakorų kaimu. Tas vardas prigijęs nuo Gandrinių šventės. Apie senovinius ir beveik iki šių dienų išlikusius gyvulių gynimo papročius pasakojo gamtos puoselėtojas ir šventės atgaivintojas Vaclovas Plegevičius. Gražiomis dainomis linksmino Aukštadvario senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ moterys. Joms vadovauja buvusi pedagogė Veronika Pilipavičienė. Į šventę ji ryšulėlyje atsivežė iškeptą pyragą – šimtalapį – ir pagal prosenovinį paprotį pakabino ant tvoros. Veronika – tautosakos žinovė, papročių saugotoja, kartu su kitomis senjorėmis ir aktyvi visuomenininkė, Aukštadvario regioninio parko savanorė, be jų gražių dainų nepraeina nė viena šventė. Aukštadvario gimnazijos mokytojos Rasa Žuklienė ir Česlova Pociūnienė suorganizavo, kad moksleiviai būtų atvežti į šventę. Paukščių balsų ir sakmių apie gandrus kompoziciją paruošė ir vaikus mokė Rita Balsevičiūtė. Vaikai erzino gandrą dainelėmis, pamėgdžiojo paukščių balsus. Vyresnieji moksleiviai sekė sakmes apie pragaro paukštį juodą gandrą, Dievo pasiųstą pragaran baltą gandrą, kaip gandrui šalta pasidarė. Pasakorė Ieva Baškevičiūtė paporino, kaip gandro atneštas ryšulėlis vaikeliu pavirto. Aukštadvario bibliotekos vedėja pasakorė Ramunė Jarmalavičiūtė išaiškino, kaip dziedai pagal gandrų orus spėliodavo, kad busilas gali ligų raistuosna išnešt, pas gerų žmogų ciktai lizdų suka. Rimas Pakeris grojo dūda ir dainavo apie visų mylimą paukštį – gervelą. Po programos Trakų rajono savivaldybės ir Aukštadvario seniūnijos prizais moksleivius, kaukorų kepėjas, pranešėjus, renginio globėją Vaclovą Babaitį apdovanojo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. LR Žemės ūkio rūmų Trakų rajone organizatorė Janina Mandeikienė papuošė kiemą ryškiaspalviais balionais, dėkojo organizatoriams, apdalijo vaikus prisiminimo dovanėlėmis, įteikė prizus labiausiai prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Tada visi buvo pakviesti ragauti Vitalijos Barkauskienės, Veronikos Beliūnienės, Irenos Babaitienės, Aldonos Plegevičienės keptais kaukorais, valgyti Astos Mackevičienės ir Angelės Taraškevičienės keptos busilo pautienės su garšvomis, gerti žolalių arbatos. Vaišių stalai su saldėsiais traukė vaikus, o svečiai stebėjosi kaukorų įdarų įvairove: su grybais, žuvimi, morkomis, bulvėmis, kepenimis. Griežiant armonikai, atsirado ir šokančių, visi ilgai linksminosi, girdami gandrą, nes jeigu ne jis, nebūtų čia susirinkę tiek svečių.

Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvariečiai dalyvavo Pasaulio margučių ridenimo čempionate

Balandžio 8 d. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės atstovai buvome pakviesti į Utenos rajono Užpalių miestelį, kur vyko Pasaulio margučių ridenimo čempionatas. Pasiėmę pintinėlę gražiai išmargintų margučių, Aukštadvario kraštą garsinantį skaniausią pyragą „Šimtalapis“, ankstų sekmadienio rytą išvykome į Užpalius. Pirmiausiai mus maloniai nuteikė švari ir tvarkinga aplinka, vietinių gyventojų nuoširdumas ir svetingumas. Tik stabtelėjus prie bažnyčios, mus užkalbino pro šalį praeidamas Užpalių senjoras, paklausdamas, gal kuo nors galėtų mums padėti. Gražiame Šventosios upės slėnyje įsikūrę Užpaliai mena savo garbingą istoriją, turi nepaprastai gražią neogotikinio stiliaus bažnyčią, o šalia bažnyčios vyko margučių ridenimo čempionatas ir gražiausio margučio konkursas, kurį organizavo Užpalių „Lions“ paramos ir labdaros klubas, Užpalių bendruomenė. Labai smagu, kad gražiausio konkurso titulą laimėjo aukštadvarietės Petronėlės Kavaliauskienės ir Bijūnų bendruomenės tarybos narės Irenos Stankevičienės margučiai. Šventė buvo tiesiog įspūdinga. Dalyvavome margučių ridenimo ir stipriausio margučio varžybose, įvairiuose žaidimuose, pasisėmėme patirties, sulaukėme labai daug šventės organizatorių, Užpalių seniūno Eugenijaus, bendruomenės pirmininkės Vidos ir kitų vietinių gyventojų dėmesio. Visus susirinkusius linksmino tautiška kapelija „Sutaras“.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 29 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti