1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Žmogaus metai - kaip upės vandenys

   Žemė jau bunda ryto skambėjime, teka pavasario saulė. O metai veja metus. Ir tegul. Tegul jie skuba, bėga, o juose - neišsekančios žmogaus mintys, pastangos ir  darbai. Kartu  ir didelės svajonės, susitikimai su draugais ir bendraamžiais.  Toks jau žmogaus gyvenimas, tačiau kiekvienam jis – individualus ir savitas. Vieni paskęsta dejonių jūroje, o kitiems - ne trumpėjantys metai, o svajonių ir nerimo liepsnos širdy.

  Seniūnijos pakraštyje, prie nedidelio ežerėlio  yra įsidėstęs  Jurežerio kaimas, priklausantis Aukštadvario seniūnijai, tačiau  Semeliškių parapijai, turintis vos tris sodybas. Dvi iš jų jau yra nupirktos naujakurių iš didmiesčių, kaip poilsio vietos, kad pasislėpti  nuo  miesto triukšmo. O trečioje iš jų gyvena 80-ties metų jubiliejų švenčianti Marijona  Jančiauskienė.  Gerai pažįstu šią jubiliatę, nuo vaikystės  ji buvo vadinama Malašauskų Marytė. Tai mano  krašto senbuvė, atitekėjusi į marčias  iš gretimo Krunio kaimo. Dar būdama vaikas, prisimenu,  kartu su tėvais dalyvavau Marytės ir Albino Jančiauskų vestuvėse.   Čia savas kampelis – čia ir visas Marytės gyvenimas.

 Tačiau gražus gyvenimas neatsiranda iš niekur, kasdien jis buvo  kuriamas, klijuojamas, audžiamas, siuvamas ir lopomas meilės siūlais, su dideliu pasiaukojimu ir meile. Užaugusi trijų vaikų šeimoje, dar vaikystėje patyrusi antrojo pasaulinio karo baisumus, šeimos nepriteklius, Marytė nuo jaunystės buvo nuoširdi ir protinga, tokia ji ir išliko, todėl yra mėgiama draugų ir  kaimynų.

  Išauginusi sūnų Vytautą ir dukrą Ireną, Marytė anksti liko našlė. Tačiau ji nepabūgo vienatvės  sunkumų,  liko gyventi šiame kaimelyje, šiuo metu ją dažnai lanko vaikai ir anūkai.

Ne kartą teko ir man apsilankyti Marytės sodyboje. Švara ir tvarka dvelkiantys namai, ant sienų Marytės  artimųjų portretai,  šventųjų paveikslai, o Marytės rankose – dažnai laikoma maldaknygė. Turinti sodrų balsą, Marytė yra  ilgametė Semeliškių bažnyčios choro giesmininkė ir laiduotuvių giesmių giedorė,  parapijos organizacijos „Caritas“ narė. Jubiliatė priklauso Semeliškių bažnyčios  rožinio draugijai, šv. Mišių metu procesijoje neša bažnytines vėliavas. 

  Turint tokį užimtumą, visiems yra aišku, kad  mūsų Marytė – nesenstančios širdies žmogus. Ji visuomet linksma, besišypsanti, amžinai jauna ir energinga.  O juk žmogaus metai – kaip upės vandenys, kuo toliau, tuo plačiau išsilieja. Ir štai atėjo darbais brandintas Marytės jubiliejus. Akimirkai sustokime, o kas dabar?  O dabar atėjo ilgai laukta šeimos, draugų ir artimųjų šventė.

   Šių metų balandžio 16 d., šeštadienį, Semeliškių bažnyčioje  buvo aukojamos šv. Mišios už Marytės sveikatą. Jubiliatę sveikino bažnyčios klebonas Gintautas Jančiauskas, rožinio draugijos nariai, organizacijos Caritas atstovai, bažnytinės procesijos dalyviai, vaikai ir anūkai, giminės, draugai ir kaimynai. Savo jubiliatės atvykau pasveikinti ir aš. Apie šešiasdešimt  draugų ir giminaičių apsupta,  lydima nuotaikingų muzikantų Vandos ir Juozo Petravičių bei jų dukros – dainininkės Editos, jubiliatė pakvietė visus  į gražiai ES lėšomis restauruotus  Semeliškių parapijos namus. Čia liejosi nuoširdžiausi sveikinimo žodžiai, Pastrėvio, Ubiškių  ir kitų kaimų senjorai ir senjorės  dainavo skambias lietuvių liaudies dainas, jubiliatei linkėjo sveikatos, stiprybės ir visų svajonių išsipildymo. Man buvo labai malonu pabuvoti tarp savo krašto vyresniųjų, linksmai nusiteikusių  žmonių. Pabuvoti šiame krašte, kur vaikystėje buvo įmintos ir mano pėdos. Prisipažįstu, kad buvau tiesiog sužavėta tokiu nuoširdžiu vyresniojo amžiaus žmonių bendravimu. Toks yra nepaprastas gyvenimo dėsnis, o juk gyvenime -  tarytum gamtoje,  čia pavasaris, o čia – jau  ruduo...

 Mieloji Jubiliate, tegul metų bėgimas, palietęs smilkinius, niekada nepakeičia Jūsų akių ir širdies šilumos, kurią dalinate savo aplinkiniams. Dėkoju Jums, kad esate tokia paprasta, tačiau esate  Aukštadvario seniūnijos šviesos ir gėrio nešėja. Tegul Jūsų gyvenimo kelias, kuriuo ėjote ir toliau eisite būna kupinas atradimų, grožio ir vilties.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.s. Nuotraukose: Jubilaitė su Semeliškių parapijos klebonu ir dukra Irena bei su giminaičiais ir  bendraamžiais.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

Kelionė per 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepaprastai šiltą ir saulėtą šių metų spalio 12- ją asociacija „Aukštadvario žiburiai“, pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendino projektą Trakų rajono savivaldybėje „Asociacijos ir kitų bendruomenių bendravimo ir bendradarbiavimo bei partnerystės skatinimas“. Projekto tikslas - propaguoti patirties sklaidą tarp mažų miestelių kultūros sostinių, didinti asociacijos „Aukštadvario žiburiai" ir kitų Aukštadvario seniūnijos bendruomenių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo projektu asociacija pakvietė visų Aukštadvario seniūnijoje esančių visuomeninių organizacijų, seniūnijos įstaigų atstovus į pažintinę kelionę po 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines. UAB „Trakų autobusai“ 55 vietų autobusu bendruomenių nariai leidosi į kelionę. Važiuojant per Lietuvą, gerėjomės rudenėjančios gamtos spalvomis, mus pasitiko nuostabūs ir svetingi bendruomenių atstovai, įsitikinome kaip Lietuvos seniūnijų seniūnai kūrybingai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Pirmiausiai aplankėme Raseinių rajono Šiluvą. Šiluva – tai Dievo motinos šventovė, šiuolaikiškas Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, traukiantis tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Įvažiuojant į ją, 18 km. kelyje, jungiančiame Raseinius ir Šiluvą, yra pastatyti 42 kryžiai ir koplytstulpiai, kviečiantys stabtelėti susikaupimui ir rimčiai, apmąstyti Kristaus kryžiaus kelią ir jo kančią susieti su Lietuvos istorijoje patirtomis kančiomis, pasiaukojimu ir didvyriškumu. Stebėdami šios mažos sakralinės architektūros darbų įamžintas džiaugsmo, šviesos, kančios bei garbės rožinio slėpinių stoteles, atvykome į Šiluvos miestelio centrą. Čia susipažinome su Šiluvos – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės kultūrine, bendruomenine veikla, stebėjome Šiluvos senjorų mums paruoštą koncertinę programą, aplankėme Šiluvos bažnyčią, turinčią Bazilikos titulą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Mus maloniai pasitiko seniūnas Juozas Šlepas, Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ tarybos pirmininkė Judita Stoškienė, bendruomenės ir kultūros atstovės. Bendruomenės centre buvome maloniai pavaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais. Svarbi bendruomenės „Aušrinė“ veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus, bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą. Bendruomenės pirmininkės Juditos žodžiais tariant, savęs dovanojimas kitiems praturtina mus pačius. Atsisveikinę su šiluviškiais, pasileidome į kitą 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinę - Rietavo savivaldybės Tverus, menančius Lietuvos karalių Mindaugą ir Žemaitijos kunigaikštį Vykintą. Dabartiniai Tverai – tai seniūnijos centras, įsikūręs žemaičių aukštumos pažemėjime. Čia subėga keliai iš kitų Žemaitijos miestų ir miestelių: Laukuvos, Rietavo, Varnių ir Žarėnų. Tverai apsupti nuostabios gamtos – miškų, kalvelių ir daubų. Miestelio centre švyti medinė švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Džiugu, kad Tveruose gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Mus pasitiko Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zelapūgas, Tverų bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir aktyvus bendruomenės narys Kazys Praeras. Bendruomenės aktyvistai nuotaikingai pristatė Tverų – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės veiklą. Pačiame miestelio centre švyti Tverų gimnazijos rūmai, o gimnazistų žinios, sportiniai, meniniai pasiekimai yra žinomi beveik visoje Lietuvoje. Vykdomo projekto lėšomis turėjome galimybę papietauti Gimnazijos valgykloje ir kelionę tęsti toliau, kuri mums buvo nepaprastai smagi. Keliaujant per Lietuvą, visų bendruomenių atstovai bendravo tarpusavyje, aptarinėjo kelionės įspūdžius. Jau yra patvirtintos 2019 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės, tačiau projekto metu užsimezgė 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių tolimesnis bendradarbiavimo gijos. Svetingus šeimininkus pakvietėme sekančiais metais aplankyti Aukštadvarį. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už galimybę puikiai įgyvendinti šį minėtą projektą. Ačiū visiems, kurie keliavo po Lietuvą su asociacija "Aukštadvario žiburiai".

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvario seniūnė, asociacijos tarybos pirmininkė

Jadvyga Dzencevičienė

Gabrielės Dzencevičiūtės nuotraukos

Skaityti daugiau... »

Aukštadvaryje nuskambėjo Šimtmečio rudens jomarkas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose tęsiasi rudens šventės. Spalio 6-ąją, šeštadienį, Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės centrinė miestelio aikštė taip pat buvo kupina šurmulio.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 27 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti