1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Žmogaus metai - kaip upės vandenys

   Žemė jau bunda ryto skambėjime, teka pavasario saulė. O metai veja metus. Ir tegul. Tegul jie skuba, bėga, o juose - neišsekančios žmogaus mintys, pastangos ir  darbai. Kartu  ir didelės svajonės, susitikimai su draugais ir bendraamžiais.  Toks jau žmogaus gyvenimas, tačiau kiekvienam jis – individualus ir savitas. Vieni paskęsta dejonių jūroje, o kitiems - ne trumpėjantys metai, o svajonių ir nerimo liepsnos širdy.

  Seniūnijos pakraštyje, prie nedidelio ežerėlio  yra įsidėstęs  Jurežerio kaimas, priklausantis Aukštadvario seniūnijai, tačiau  Semeliškių parapijai, turintis vos tris sodybas. Dvi iš jų jau yra nupirktos naujakurių iš didmiesčių, kaip poilsio vietos, kad pasislėpti  nuo  miesto triukšmo. O trečioje iš jų gyvena 80-ties metų jubiliejų švenčianti Marijona  Jančiauskienė.  Gerai pažįstu šią jubiliatę, nuo vaikystės  ji buvo vadinama Malašauskų Marytė. Tai mano  krašto senbuvė, atitekėjusi į marčias  iš gretimo Krunio kaimo. Dar būdama vaikas, prisimenu,  kartu su tėvais dalyvavau Marytės ir Albino Jančiauskų vestuvėse.   Čia savas kampelis – čia ir visas Marytės gyvenimas.

 Tačiau gražus gyvenimas neatsiranda iš niekur, kasdien jis buvo  kuriamas, klijuojamas, audžiamas, siuvamas ir lopomas meilės siūlais, su dideliu pasiaukojimu ir meile. Užaugusi trijų vaikų šeimoje, dar vaikystėje patyrusi antrojo pasaulinio karo baisumus, šeimos nepriteklius, Marytė nuo jaunystės buvo nuoširdi ir protinga, tokia ji ir išliko, todėl yra mėgiama draugų ir  kaimynų.

  Išauginusi sūnų Vytautą ir dukrą Ireną, Marytė anksti liko našlė. Tačiau ji nepabūgo vienatvės  sunkumų,  liko gyventi šiame kaimelyje, šiuo metu ją dažnai lanko vaikai ir anūkai.

Ne kartą teko ir man apsilankyti Marytės sodyboje. Švara ir tvarka dvelkiantys namai, ant sienų Marytės  artimųjų portretai,  šventųjų paveikslai, o Marytės rankose – dažnai laikoma maldaknygė. Turinti sodrų balsą, Marytė yra  ilgametė Semeliškių bažnyčios choro giesmininkė ir laiduotuvių giesmių giedorė,  parapijos organizacijos „Caritas“ narė. Jubiliatė priklauso Semeliškių bažnyčios  rožinio draugijai, šv. Mišių metu procesijoje neša bažnytines vėliavas. 

  Turint tokį užimtumą, visiems yra aišku, kad  mūsų Marytė – nesenstančios širdies žmogus. Ji visuomet linksma, besišypsanti, amžinai jauna ir energinga.  O juk žmogaus metai – kaip upės vandenys, kuo toliau, tuo plačiau išsilieja. Ir štai atėjo darbais brandintas Marytės jubiliejus. Akimirkai sustokime, o kas dabar?  O dabar atėjo ilgai laukta šeimos, draugų ir artimųjų šventė.

   Šių metų balandžio 16 d., šeštadienį, Semeliškių bažnyčioje  buvo aukojamos šv. Mišios už Marytės sveikatą. Jubiliatę sveikino bažnyčios klebonas Gintautas Jančiauskas, rožinio draugijos nariai, organizacijos Caritas atstovai, bažnytinės procesijos dalyviai, vaikai ir anūkai, giminės, draugai ir kaimynai. Savo jubiliatės atvykau pasveikinti ir aš. Apie šešiasdešimt  draugų ir giminaičių apsupta,  lydima nuotaikingų muzikantų Vandos ir Juozo Petravičių bei jų dukros – dainininkės Editos, jubiliatė pakvietė visus  į gražiai ES lėšomis restauruotus  Semeliškių parapijos namus. Čia liejosi nuoširdžiausi sveikinimo žodžiai, Pastrėvio, Ubiškių  ir kitų kaimų senjorai ir senjorės  dainavo skambias lietuvių liaudies dainas, jubiliatei linkėjo sveikatos, stiprybės ir visų svajonių išsipildymo. Man buvo labai malonu pabuvoti tarp savo krašto vyresniųjų, linksmai nusiteikusių  žmonių. Pabuvoti šiame krašte, kur vaikystėje buvo įmintos ir mano pėdos. Prisipažįstu, kad buvau tiesiog sužavėta tokiu nuoširdžiu vyresniojo amžiaus žmonių bendravimu. Toks yra nepaprastas gyvenimo dėsnis, o juk gyvenime -  tarytum gamtoje,  čia pavasaris, o čia – jau  ruduo...

 Mieloji Jubiliate, tegul metų bėgimas, palietęs smilkinius, niekada nepakeičia Jūsų akių ir širdies šilumos, kurią dalinate savo aplinkiniams. Dėkoju Jums, kad esate tokia paprasta, tačiau esate  Aukštadvario seniūnijos šviesos ir gėrio nešėja. Tegul Jūsų gyvenimo kelias, kuriuo ėjote ir toliau eisite būna kupinas atradimų, grožio ir vilties.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.s. Nuotraukose: Jubilaitė su Semeliškių parapijos klebonu ir dukra Irena bei su giminaičiais ir  bendraamžiais.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Kviečiame

Aukštadvario seniūnijoje nuskambėjo gamtos šventė - Sekminės

Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida paplito po visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą šių metų gegužės 20 d. sekmadienį Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų seniūnaitijoje, Lietuvos edukologijos universiteto mokymo bazės „Tamašiava“ sporto stadione vyko puiki Sekminių šventė – kraštiečių susitikimas „Švęskime Sekmines drauge“. Sekminės - tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Juk dar taip neseniai, kai mūsų Lietuva garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir nebuvo sunykę Sekminių senosios tradicijos, po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto ir giros rinkdavosi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių, dainuojant ir šokant ratelius linksmai praleisti popietę. O apdainuoti rugiai visuomet augdavo geriau. Mūsų proseneliai senovės kultūroje Sekmines siejo su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Kai piemenys pargindavo namo vainikuotus gyvulius iš laukų juos šeimininkai vaišindavo naminiais produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir sausomis šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius „lumzdelius“, o kerdžius - „ožragį“. Aukštadvaris – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė nusprendė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Sekminių šventę pradėjome šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias, o kartu meldėmės už Čižiūnų seniūnaitijos gyventojus. Po šv. Mišių atvykome į ežerais apsuptą Aukštadvario seniūnijos Tamašiavos kaimą, kuris nuo seno garsėjo pokaryje įkurtais Vaikų globos namais. Šiuo metu čia sėkmingai veikia Lietuvos edukologijos universiteto praktinio mokymo bazė, kurią kruopščiai prižiūri mūsų kraštietis Vytautas Sindaravičius ir jo darbuotojai. Ragų gaudesiu šventės pradžią paskelbė populiariausia Lietuvos tradicinės muzikos tautiška kapela „SUTARAS“ (vadovas Antanas Fokas). Visus susirinkusius sveikino Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas). Šio laikmečio „piemenėliai“ – Aukštadvario seniūnijos Bijūnų seniūnaitijos gimnastų grupė „Street workout Bijūnai“ visus maloniai nustebino savo įspūdinga gimnastų programa. Labai džiaugiamės šiai šventei gavę Naisių vasaros teatro dovaną. Į Tamašiavos kaimą atvažiavo didžiulis automobilis - kilnojama scena su visa įgarsinimo aparatūra. Tokioje puikiai įgarsintoje scenoje programą pateikė tautiška kapela „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas). Muzikantai taip sugebėjo įtraukti susirinkusius kraštiečius į lietuvių liaudies žaidimus, šokius, kad stadionas, kapelos vadovo Antano Foko žodžiais tariant „nuo šokių tapo asfaltu“. Prisimindami senąsias lietuvių liaudies tradicijas, į organizuojamą Sekminių šventę gausiai rinkosi vietiniai seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai. Jie džiaugėsi švente, bendravo tarpusavyje, dalyvavo Aukštadvario sporto klubo (vadovas Gediminas Pociūnas, šaudymo būrelio vadovas Viktoras Stukas) organizuojamose sportinėse varžytuvėse, turėdami galimybę pasivaržyti, šaudant iš lanko, mėtant smigį, pasagą. Nugalėtojai buvo apdovanoti pintais krepšiais bei kitais suvenyrais. Šventės dalyviai vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene, vietinių verslininkų ir namudininkų keptais kibinais, gira, įvairiais saldumynais ir kitokiais skanėstais. Stadionas tiesiog mirgėjo vasaros spalvomis, skambėjo nuo žmonių klegesio, o Tamašiavos kaimo kelio pakraštyje tiesiog neliko laisvos vietos nuo didelio automobilių srauto. Į šventę rinkosi giminės, kaimynai, kraštiečiai, svečiai. Gausiausiai susirinkusi Buividavičių giminė buvo apdovanota seniūnės prizu – mediniu laikrodžiu. Šventės organizatoriai pažėrė ir keletą liaudies išminties perliukų: tik po Sekminių galima pradėti maudynių sezoną, mat, tik tada laumės savo vandenis užleidžiančios, tik tuomet ir ant žolės sėstis ar voliotis galima. Mielieji, šią puikią lietuvių liaudies tradicijas gaivinančią šventę 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė skyrė kiekvienam Aukštadvario seniūnijos gyventojui, kraštiečiui, svečiui. Šventės organizatoriai - Aukštadvario seniūnija ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys. Mes labai džiaugiamės, kad saulėta Sekminių diena ir 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida buvo tokia puiki ir maloni kiekvienam čia atvykusiam. Šokiais, žaidimais, sportinėmis varžytuvėmis ir dainomis mums pavyko sukurti labai gerą nuotaiką žmonėms. O dabar, gerai pasilinksminus, kviečiame visus naujomis jėgomis kibti į sekančius vasaros darbus.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš Sekminių šventės.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 74 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti