1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Žmogaus metai - kaip upės vandenys

   Žemė jau bunda ryto skambėjime, teka pavasario saulė. O metai veja metus. Ir tegul. Tegul jie skuba, bėga, o juose - neišsekančios žmogaus mintys, pastangos ir  darbai. Kartu  ir didelės svajonės, susitikimai su draugais ir bendraamžiais.  Toks jau žmogaus gyvenimas, tačiau kiekvienam jis – individualus ir savitas. Vieni paskęsta dejonių jūroje, o kitiems - ne trumpėjantys metai, o svajonių ir nerimo liepsnos širdy.

  Seniūnijos pakraštyje, prie nedidelio ežerėlio  yra įsidėstęs  Jurežerio kaimas, priklausantis Aukštadvario seniūnijai, tačiau  Semeliškių parapijai, turintis vos tris sodybas. Dvi iš jų jau yra nupirktos naujakurių iš didmiesčių, kaip poilsio vietos, kad pasislėpti  nuo  miesto triukšmo. O trečioje iš jų gyvena 80-ties metų jubiliejų švenčianti Marijona  Jančiauskienė.  Gerai pažįstu šią jubiliatę, nuo vaikystės  ji buvo vadinama Malašauskų Marytė. Tai mano  krašto senbuvė, atitekėjusi į marčias  iš gretimo Krunio kaimo. Dar būdama vaikas, prisimenu,  kartu su tėvais dalyvavau Marytės ir Albino Jančiauskų vestuvėse.   Čia savas kampelis – čia ir visas Marytės gyvenimas.

 Tačiau gražus gyvenimas neatsiranda iš niekur, kasdien jis buvo  kuriamas, klijuojamas, audžiamas, siuvamas ir lopomas meilės siūlais, su dideliu pasiaukojimu ir meile. Užaugusi trijų vaikų šeimoje, dar vaikystėje patyrusi antrojo pasaulinio karo baisumus, šeimos nepriteklius, Marytė nuo jaunystės buvo nuoširdi ir protinga, tokia ji ir išliko, todėl yra mėgiama draugų ir  kaimynų.

  Išauginusi sūnų Vytautą ir dukrą Ireną, Marytė anksti liko našlė. Tačiau ji nepabūgo vienatvės  sunkumų,  liko gyventi šiame kaimelyje, šiuo metu ją dažnai lanko vaikai ir anūkai.

Ne kartą teko ir man apsilankyti Marytės sodyboje. Švara ir tvarka dvelkiantys namai, ant sienų Marytės  artimųjų portretai,  šventųjų paveikslai, o Marytės rankose – dažnai laikoma maldaknygė. Turinti sodrų balsą, Marytė yra  ilgametė Semeliškių bažnyčios choro giesmininkė ir laiduotuvių giesmių giedorė,  parapijos organizacijos „Caritas“ narė. Jubiliatė priklauso Semeliškių bažnyčios  rožinio draugijai, šv. Mišių metu procesijoje neša bažnytines vėliavas. 

  Turint tokį užimtumą, visiems yra aišku, kad  mūsų Marytė – nesenstančios širdies žmogus. Ji visuomet linksma, besišypsanti, amžinai jauna ir energinga.  O juk žmogaus metai – kaip upės vandenys, kuo toliau, tuo plačiau išsilieja. Ir štai atėjo darbais brandintas Marytės jubiliejus. Akimirkai sustokime, o kas dabar?  O dabar atėjo ilgai laukta šeimos, draugų ir artimųjų šventė.

   Šių metų balandžio 16 d., šeštadienį, Semeliškių bažnyčioje  buvo aukojamos šv. Mišios už Marytės sveikatą. Jubiliatę sveikino bažnyčios klebonas Gintautas Jančiauskas, rožinio draugijos nariai, organizacijos Caritas atstovai, bažnytinės procesijos dalyviai, vaikai ir anūkai, giminės, draugai ir kaimynai. Savo jubiliatės atvykau pasveikinti ir aš. Apie šešiasdešimt  draugų ir giminaičių apsupta,  lydima nuotaikingų muzikantų Vandos ir Juozo Petravičių bei jų dukros – dainininkės Editos, jubiliatė pakvietė visus  į gražiai ES lėšomis restauruotus  Semeliškių parapijos namus. Čia liejosi nuoširdžiausi sveikinimo žodžiai, Pastrėvio, Ubiškių  ir kitų kaimų senjorai ir senjorės  dainavo skambias lietuvių liaudies dainas, jubiliatei linkėjo sveikatos, stiprybės ir visų svajonių išsipildymo. Man buvo labai malonu pabuvoti tarp savo krašto vyresniųjų, linksmai nusiteikusių  žmonių. Pabuvoti šiame krašte, kur vaikystėje buvo įmintos ir mano pėdos. Prisipažįstu, kad buvau tiesiog sužavėta tokiu nuoširdžiu vyresniojo amžiaus žmonių bendravimu. Toks yra nepaprastas gyvenimo dėsnis, o juk gyvenime -  tarytum gamtoje,  čia pavasaris, o čia – jau  ruduo...

 Mieloji Jubiliate, tegul metų bėgimas, palietęs smilkinius, niekada nepakeičia Jūsų akių ir širdies šilumos, kurią dalinate savo aplinkiniams. Dėkoju Jums, kad esate tokia paprasta, tačiau esate  Aukštadvario seniūnijos šviesos ir gėrio nešėja. Tegul Jūsų gyvenimo kelias, kuriuo ėjote ir toliau eisite būna kupinas atradimų, grožio ir vilties.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.s. Nuotraukose: Jubilaitė su Semeliškių parapijos klebonu ir dukra Irena bei su giminaičiais ir  bendraamžiais.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvaryje literatų sambūris „Piliakalnių aidai“

Spalvingo pavasario paskutinės dienos pavakarę suklego suūžė Aukštadvario Pilaitės piliakalnis. Čia rinkosi maži ir dideli į šventę - Literatų sambūrį „Piliakalnių aidai“, skirtą Aukštadvario miestelio 450-ies metų jubiliejui. Besirenkančius šventės dalyvius ir svečius maloniai nuteikė Ulos Beliukevičiūtės atliekamos dainos. Atskubėję Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės klasės mokiniai dėliojosi molbertus ir ruošėsi pavaizduoti šventės įsimintiniausius įvykius. Ant piliakalnio, drobiniais drabužiais pasipuošę, džiaugsmingai basomis lakstė mažieji aukštadvariečiai pasirengę išdėlioti LIETUVOS dėlionę. Šventės pradžioje dalyvių akys krypo į išdidžiai atžingsniuojantį Kunigaikštį Kęstutį (Kęstutis Vilkauskas), kuris skardžiu balsu pasveikino visus susirinkusius ir perskaitė savos kūrybos eiles. Tautiniais drabužiais pasipuošusios lietuvaitės, Aukštadvario gimnazistės Reda ir Monika, Kunigaikščiui Kęstučiui įteikė 450 jubiliejinę duoną, papuoštą ąžuolo lapų vainiku. Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė, pristatydama piliakalnio istoriją, kalbėjo: ,,Kunigaikštis Kęstutis ant šio piliakalnio pastatė medinę pilį ir telkė kariuomenę, organizavo didelius žygius į priešų užimtas teritorijas. Po Žalgirio mūšio piliakalnio pilis tapo dvaru, kuriame buvo gyventa iki XVII a. vidurio. Po didelio gaisro dvaras buvo atstatytas kitoje Verknės upės pusėje. Piliakalnis - Aukštadvario širdis, nuo jo kūrėsi pirmoji gyvenvietė ir miestelis. Visais istoriniais etapais piliakalnis buvo visuomenės telkimosi vieta. Švenčių tradicija tęsiasi iki mūsų dienų..." Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė susirinkusiems pristatė garbės svečią, atvykusį iš Kauno, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, poetą Leoną Milčių, kuris ne tik skaitė savo kūrybos eiles, bet ir atvežė organizatoriams dovanų – savo kūrybos išleistą knygą, eilėraščių rinkinį ,, Prie Nemuno, Neries, Nevėžio“. Šventės programoje pynėsi praeitis ir dabartis. Savo kūrybos eiles, dedikuotas Aukštadvario jubiliejiniams metams, skaitė Aukštadvario poetai ir Trakų literatų draugijos nariai. Tarp posmų skambėjo dainos, kurias atliko dainuojamosios poezijos mylėtoja, gimnazistė Ula, folkloro puoselėtoja gydytoja Jurga, Aukštadvario asociacijos ,,Žiburiai“ senjorų ansamblis, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Renginio pabaigoje šventės lankytojai apžiūrėjo jaunųjų dailininkų piešinius, kuriuose buvo kūrybiškai užfiksuotos svarbiausios, vaikų akimis, šventės akimirkos (mokytoja Nijolė Meškovskaja). Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Trakų televizijos ,,Aidas“ direktoriui Česlovui Rulevičiui, filmavusiam renginį, Trakų rajono savivaldybės tarybos narei, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotojai Jadvygai Dzencevičienei ir visuomeninikei Verutei Pilipavičienei už visakeriopą paramą ir palaikymą organizuojant renginį. Nuoširdžiai dėkojame aukštadvariečiui Donatui Kacilauskui, sudariusiam galimybę įgarsinti renginį, nuolatinei pagalbininkei Virgai Beliokienei, Raimondui Pilipavičiui ir Juozui Banuškevičiui, vaišinusiems pavasariniu medumi ir ką tik suspaustu šviežutėliu sūriu. Norėtųsi, kad Pilaitės piliakalnis visada būtų gyvas, kad ant piliakalnio, menančio krašto istoriją, vyktų šeimų, jaunimo, vaikų renginiai, kad puoselėtume ir gerbtume savo gimto krašto istoriją be draudimų ir nuogąstavimų.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 25 svečius online

Prisijungti