1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

PAVASARINĖ MUGĖ 2016

 

 Aukštadvaryje vyko pavasario mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“

   Pavasaris jau  pragydo paukštelių balsais, upelių čiurlenimu, kalvos ir kloniai pasipuošė plukių, purienų žiedais. Taip ir norisi,  suėjus draugėn pasibūti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Norisi kartu padainuoti, ar bent pritariant paniūniuoti, o gal ir smagų šokį pašokti.

   Tad, ankstų balandžio 16-sios rytą, vos tik švintant,  į Aukštadvario miestelio aikštę gausiai rinkosi prekeiviai, sukeldami didelį, bet malonų šurmulį. Netrukus atskubėjo ir pirkėjai. Labiausiai visi troško išsirinkti gerų veislių vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų bei pačių gražiausių, nuo seno labai mėgstamų  gėlių – jurginų. Mugėje buvo visko: naminių lašinių, dešrų ir kumpių, kiaušinių, pieno, skaniausių sūrių ir šviežių daržovių. Netrūko ir naminės duonos, grikių bandelių, keptų grybukų, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centre pagamintų  skaniausių keksiukų  ir kitokių gardėsių.  Pirkėjai galėjo įsigyti ir  keramikos, suvenyrų, įvairių pintų krepšių, servetėlių, vilnonių kojinių. Buvo visko,  ko tik širdis geidžia.

 Aukštadvario tradicinė mugė ,, Pagal Jurgį ir jurginas“ tai - džiaugsminga šventė, sukviečianti į miestelio aikštę sodininkus, daržininkus, gėlininkus, ūkininkus, liaudies meno bei rankdarbių puoselėtojus ir kulinarinio paveldo gamintojus. Tai pati geriausia verslumo ugdymo pamoka, savo išradingumu dabinanti Aukštadvario kraštą. Buvo  smagu stebėti besišypsančius pardavėjus ir pilnais krepšiais bei sodo augalais nešinus pirkėjus.

  Koncertinės programos vedėjai - Jurgis (Kęstutis Taraškevičius) ir  kultūrinių renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė pakvietė mugės lankytojus arčiau scenos, kad išgirstų svečių sveikinimus ir pamatytų parengtą meninę programą. Jurgis  į žiūrovus kreipėsi  priesakais: ,, Šypsokis taip – kad visi žinotų, jog mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“ -  šventė Tau, Tavo  giminei, kaimynams ir visai Lietuvai. Mugėje  neieškok kvailių, prekiauk tik tuo, ką gali sodinti ir valgyti pats.“  Po perskaitytų net dešimt  Jurgio priesakų vedėjai kvietė linksmintis, o juk Jurgis pažadėjo „atrakinti žemę ir pradėti darbymetį, kad net akmenys palaukėje krutėtų“.

   Programos vedėjai į sceną pakvietė seniūnę Jadvygą Dzencevičienę ir Aukštadvario bendruomenės pirmininką Vytautą Zaliecką. Į sceną taip pat buvo pakviesti Aukštadvario seniūnijos įstaigų vadovai ir svečiai. LR seimo narė Dangutė Mikutienė palinkėjo gero derliaus, karštos vasaros. Trakiškė Jolanta Veličkienė pasidžiaugė, kad ji yra Aukštadvario marti, todėl labai mylinti šį kraštą, kuris išaugino jai darbštų vyrą. O Onuškio bendruomenės pirmininkė Liuda Korsanovienė į mugę atvyko ne viena, ją atlydėjo ir kapelos dalyviai. Aukštadvario gimnazijos miško bičiulių būrelio „Verkniukai“ nariai  dovanojo visiems svečiams po mugės simbolį -  baronką.

   Mugei ruošėsi visi -  maži ir dideli.  Aukštadvario gimnazijos jaunieji miško bičiuliai  ,, Verkniukai “, vadovaujami Česlavos  Pociūnienės  po pamokų stropiai gamino suvenyrus, o juos  įteikė svečiams ir šventės dalyviams. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centro administratorės Aidos Švelnienės  organizuojamų edukacinių pamokų metu mokiniai prikepė įvairiausių meduolių su  užrašais ir konditerinių krepšelių, kuriuose puikavosi  akį traukiantys  spalvingi kaštonai, braškės, kukurūzai.  Su šiais kepiniais žemės ūkio mokyklos ekonomikos  mokytoja  Violeta Nairanauskienė  išradingai organizavo loteriją. Kas suko LAIMĖS  ratą, visi laimėjo po  ypatingą  skanėstą. Šiame Aukštadvario žemės ūkio mokyklos patraukliausiame  ,, kiemelyje“ buvo vaišinama tiesai nuo laužo karšta  pavasarine sriuba – dilgėliene. O visi ištroškę mugės dalyviai ir žiūrovai buvo vaišinami seniūnės pagaminta tradicine kmynų gira.

 Ant asociacijos „Aukštadvario senjorai“ stalų puikavosi Aukštadvario regioniniame parke surinktos ir kruopščiai supakuotos žolelės,  mezginiai, nėriniai ir netgi rištos vantos, pinti krepšiai.

  Ypatingai mugės programą praturtino senjorės Veronikos Pilipavičienės pravesta viktorina  ,, Ką žinome apie jurginus?“ Už teisingus atsakymus viktorinos dalyviai buvo apdovanoti jurginų šakniagumbiais ir Aukštadvario gimnazistų pagamintais suvenyrais.

  Džiaugiuosi, kad mugėje dalyvavo ir Bijūnų bendruomenės aktyvios narės. Irena Stankevičienė pristatė savo martelės Viktorijos pagal  senolių receptą keptą naminę duoną, o Stasė Mikulskienė savo rankomis  kruopščiai išdabintus  kepinius.

   Mugėje šventinę  nuotaiką kūrė Onuškio liaudiškos muzikos kapela ir Aukštadvario tautinių šokių grupė ,,NAVA“. Kolektyvus nuotaikingai palaikė mugės dalyviai. 

  Organizatorių vardu dėkoju visiems taip gausiai susirinkusiems mugės dalyviams, svečiams ir žiūrovams. Atsisveikiname iki rudens mugės, linkėdami Jums žydinčių sodų, karštos vasaros ir derlingo rudens.

Aukštadvario seniūnė   Jadvyga Dzencevičienė   

P.s. Nuotraukose: akimirkos iš pavasario mugės „Pagal Jurgį ir jurginas“    

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Skaityti daugiau... »

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Skaityti daugiau... »

Gyventojai jau gali naudotis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis

Projekto „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“ darbai įgavo pagreitį – šiuo metu jau įrengtos 22 naujos požeminės ir pusiau požeminės konteinerių aikštelės visame Trakų rajone. Likusias aikšteles atnaujinti ar naujai įrengti numatoma iki šių metų lapkričio. „Visose aikštelėse pastatyti požeminiai arba pusiau požeminiai buitinių atliekų, stiklo, plastiko ir popieriaus konteineriai, kai kuriose aikštelėse numatytos vietos ir tekstilės konteineriams, kurie bus pastatyti kiek vėliau. Tad gyventojus dar kartą raginame atliekas rūšiuoti bei mesti į naujus bei patogius jiems skirtus konteinerius“, - sakė Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosioji specialistė Inutė Neverovskienė. Anot jos, aplinkos saugojimas bei puoselėjimas yra visų atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų atsakomybė. „Naujai įrengti konteineriai yra ne tik patogesni, bet ir vizualiai geriau atrodo, nei senieji antžeminiai konteineriai, nes antžeminė naujųjų konteinerių dalis užima daug mažiau vietos, o tūris yra kone penkis kartus didesnis nei senųjų“, - teigė specialistė. Galima paminėti, kad iš naujųjų konteinerių nebesklis nemalonūs kvapai, kadangi dirvos temperatūra neleidžia šiuos kvapus sukeliančioms bakterijoms daugintis. Šiuo metu Trakų rajono gyventojai gali naudotis šiomis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis:

I. Neverovskienė primena, kad į minėtuosius konteinerius gyventojai neturėtų mesti bei prie jų palikti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų bei didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų. „Šias atliekas reikia vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje, kur iš gyventojų jos priimamos nemokamai“, - paminėjo ji. Šiuo metu atliekas rajone išveža UAB „Ecoservice“, o išvežimo grafikus galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: https://ecoservice.lt/wp-content/uploads/2019/01/Trakai-2019-grafikas.pdf Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė. Įgyvendintas projektas padės racionalizuoti ir užtikrinti gyventojų poreikius tenkinančią, Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimus atitinkančią, bei aukštą aplinkos apsaugos kokybę užtikrinančią atliekų tvarkymo sistemą visame Trakų rajone.

Naujai įrengta atliekų surinkimo aikštelė Lentvaryje, Vytauto g. 4

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 13 svečius online

Prisijungti