1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

PAVASARINĖ MUGĖ 2016

 

 Aukštadvaryje vyko pavasario mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“

   Pavasaris jau  pragydo paukštelių balsais, upelių čiurlenimu, kalvos ir kloniai pasipuošė plukių, purienų žiedais. Taip ir norisi,  suėjus draugėn pasibūti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Norisi kartu padainuoti, ar bent pritariant paniūniuoti, o gal ir smagų šokį pašokti.

   Tad, ankstų balandžio 16-sios rytą, vos tik švintant,  į Aukštadvario miestelio aikštę gausiai rinkosi prekeiviai, sukeldami didelį, bet malonų šurmulį. Netrukus atskubėjo ir pirkėjai. Labiausiai visi troško išsirinkti gerų veislių vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų bei pačių gražiausių, nuo seno labai mėgstamų  gėlių – jurginų. Mugėje buvo visko: naminių lašinių, dešrų ir kumpių, kiaušinių, pieno, skaniausių sūrių ir šviežių daržovių. Netrūko ir naminės duonos, grikių bandelių, keptų grybukų, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centre pagamintų  skaniausių keksiukų  ir kitokių gardėsių.  Pirkėjai galėjo įsigyti ir  keramikos, suvenyrų, įvairių pintų krepšių, servetėlių, vilnonių kojinių. Buvo visko,  ko tik širdis geidžia.

 Aukštadvario tradicinė mugė ,, Pagal Jurgį ir jurginas“ tai - džiaugsminga šventė, sukviečianti į miestelio aikštę sodininkus, daržininkus, gėlininkus, ūkininkus, liaudies meno bei rankdarbių puoselėtojus ir kulinarinio paveldo gamintojus. Tai pati geriausia verslumo ugdymo pamoka, savo išradingumu dabinanti Aukštadvario kraštą. Buvo  smagu stebėti besišypsančius pardavėjus ir pilnais krepšiais bei sodo augalais nešinus pirkėjus.

  Koncertinės programos vedėjai - Jurgis (Kęstutis Taraškevičius) ir  kultūrinių renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė pakvietė mugės lankytojus arčiau scenos, kad išgirstų svečių sveikinimus ir pamatytų parengtą meninę programą. Jurgis  į žiūrovus kreipėsi  priesakais: ,, Šypsokis taip – kad visi žinotų, jog mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“ -  šventė Tau, Tavo  giminei, kaimynams ir visai Lietuvai. Mugėje  neieškok kvailių, prekiauk tik tuo, ką gali sodinti ir valgyti pats.“  Po perskaitytų net dešimt  Jurgio priesakų vedėjai kvietė linksmintis, o juk Jurgis pažadėjo „atrakinti žemę ir pradėti darbymetį, kad net akmenys palaukėje krutėtų“.

   Programos vedėjai į sceną pakvietė seniūnę Jadvygą Dzencevičienę ir Aukštadvario bendruomenės pirmininką Vytautą Zaliecką. Į sceną taip pat buvo pakviesti Aukštadvario seniūnijos įstaigų vadovai ir svečiai. LR seimo narė Dangutė Mikutienė palinkėjo gero derliaus, karštos vasaros. Trakiškė Jolanta Veličkienė pasidžiaugė, kad ji yra Aukštadvario marti, todėl labai mylinti šį kraštą, kuris išaugino jai darbštų vyrą. O Onuškio bendruomenės pirmininkė Liuda Korsanovienė į mugę atvyko ne viena, ją atlydėjo ir kapelos dalyviai. Aukštadvario gimnazijos miško bičiulių būrelio „Verkniukai“ nariai  dovanojo visiems svečiams po mugės simbolį -  baronką.

   Mugei ruošėsi visi -  maži ir dideli.  Aukštadvario gimnazijos jaunieji miško bičiuliai  ,, Verkniukai “, vadovaujami Česlavos  Pociūnienės  po pamokų stropiai gamino suvenyrus, o juos  įteikė svečiams ir šventės dalyviams. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos amatų centro administratorės Aidos Švelnienės  organizuojamų edukacinių pamokų metu mokiniai prikepė įvairiausių meduolių su  užrašais ir konditerinių krepšelių, kuriuose puikavosi  akį traukiantys  spalvingi kaštonai, braškės, kukurūzai.  Su šiais kepiniais žemės ūkio mokyklos ekonomikos  mokytoja  Violeta Nairanauskienė  išradingai organizavo loteriją. Kas suko LAIMĖS  ratą, visi laimėjo po  ypatingą  skanėstą. Šiame Aukštadvario žemės ūkio mokyklos patraukliausiame  ,, kiemelyje“ buvo vaišinama tiesai nuo laužo karšta  pavasarine sriuba – dilgėliene. O visi ištroškę mugės dalyviai ir žiūrovai buvo vaišinami seniūnės pagaminta tradicine kmynų gira.

 Ant asociacijos „Aukštadvario senjorai“ stalų puikavosi Aukštadvario regioniniame parke surinktos ir kruopščiai supakuotos žolelės,  mezginiai, nėriniai ir netgi rištos vantos, pinti krepšiai.

  Ypatingai mugės programą praturtino senjorės Veronikos Pilipavičienės pravesta viktorina  ,, Ką žinome apie jurginus?“ Už teisingus atsakymus viktorinos dalyviai buvo apdovanoti jurginų šakniagumbiais ir Aukštadvario gimnazistų pagamintais suvenyrais.

  Džiaugiuosi, kad mugėje dalyvavo ir Bijūnų bendruomenės aktyvios narės. Irena Stankevičienė pristatė savo martelės Viktorijos pagal  senolių receptą keptą naminę duoną, o Stasė Mikulskienė savo rankomis  kruopščiai išdabintus  kepinius.

   Mugėje šventinę  nuotaiką kūrė Onuškio liaudiškos muzikos kapela ir Aukštadvario tautinių šokių grupė ,,NAVA“. Kolektyvus nuotaikingai palaikė mugės dalyviai. 

  Organizatorių vardu dėkoju visiems taip gausiai susirinkusiems mugės dalyviams, svečiams ir žiūrovams. Atsisveikiname iki rudens mugės, linkėdami Jums žydinčių sodų, karštos vasaros ir derlingo rudens.

Aukštadvario seniūnė   Jadvyga Dzencevičienė   

P.s. Nuotraukose: akimirkos iš pavasario mugės „Pagal Jurgį ir jurginas“    

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 4 svečius online

Prisijungti