1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Kapinės – labai svarbi vieta seniūnijoje

    Kapinės yra svarbi vieta mums visiems. Jose atsispindi gyvųjų pagarba mirusiesiems. Tas giminės kartų ir artimųjų ryšys palaikomas ne retkarčiais, kaip būdavo anksčiau,  kapai dabar prižiūrimi ištisus metus. Apie vienas kapines sakoma, jog jos esančios niūrios, chaotiškos, apie kitas – smagios, jaukios, šviesios. Tačiau jos visos yra tiesioginis  savivaldybės administracijos ir seniūnijos veiklos atspindys. Kaip namų aplinkoje moters veidrodis yra tvarkinga virtuvė, taip mums yra svarbios šios amžinojo poilsio vietos.

   Aukštadvario seniūnijoje yra 17 kapinių, iš jų 3-jos yra neveikiančios, tačiau saugojančios mūsų protėvių dvasią. Keturiolika veikiančių kapinių yra seniūnijos darbuotojų nuolat prižiūrimos. Kasmet stengiamės bent vienų kapinių aplinką sutvarkyti ir ūkio būdu atnaujinti tvoras. Per pastaruosius metus yra baigiama atlikti visų kapinių geodezinius matavimus, seniūnijos darbuotojų pastangų dėka, taupant savivaldybės lėšas,  ūkio būdu yra pakeistos Aukštadvario I-jų ir II-jų, Ubiškių, Jurgionių, Raipolio, Ružiavos, Akmenių  kapinių tvoros. Šiais metais  jau suspėjome užbaigti Totoriškių kaimo kapinių su teritorijos praplėtimu aptvėrimą. Atliekant geodezinius matavimus,  laisvoje valstybinėje žemėje buvo suformuotas  žemės plotas Totoriškių  kapinių praplėtimui. Totoriškių seniūnaitė Nijolė Špiliauskienė ir seniūnaitijos gyventojai  džiaugiasi, kad šioje seniūnaitijoje kapinėse vietos užteks visam šimtmečiui.

    Dėkoju Trakų rajono savivaldybei  už suteiktą finansavimą, o už kokybiškai atliktus darbus dėkoju seniūnijos darbininkams Petrui Ignatavičiui, Jonui Zinkevičiui ir Romui Asanavičiui bei pašalpų gavėjams, aktyviai dirbantiems pagal visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis.

        Liko keletą kapinių tvoros segmentų, todėl jau pradėjome Čižiūnų kapinių su jų praplėtimu tvoros pakeitimo darbus. Čižiūnų kapinių  tvora jau tiesiog prašyte prašosi būti pakeista  šiais metais,  tikimės  ir  savivaldybės administracijos pritarimo.

   Džiaugiuosi, kad  ir patys gyventojai rodo iniciatyvą prisidėti prie šių kilnių seniūnijos darbų. Maloni   Ubiškių kaimo gyventojo Antano Vaicekausko  auka,  kaimo kapinaitės buvo praplėstos jo dovanotoje privačioje žemėje.  Aukštadvario miestelyje dėl vietos stokos esamų kapinių praplėtimui  jau suformuota ir į  žemėtvarkos projektą įtraukta teritorija  trečiųjų kapinių įrengimui.

Tvarkoma ir neveikiančių Drabužninkų, vokiečių, žydų kapinių aplinka. Juk prieš du metus žydų kapinės buvo aptvertos jų tautiečių studentų iš JAV pastangomis. Malonu buvo matyti, kaip kruopščiai dirbo iš Bostono miesto atvykę jauni studentai,  jų vadovai. Jie tiesiog priklaupę kalė stulpelius, kabino metaliniais tvoros segmentus, šveitė apsamanojusius paminklų akmenis ir pagal žydų tautybės simboliką ant kiekvieno paminklo stengėsi padėti po akmenėlį, kaip įrodymą,  kad šio mirusio kapas buvo lankomas. Jie buvo pavyzdžiu  ir Aukštadvario jaunimui.

   Atėjo pavasaris, kapų tvakymo metas. Seniūnijos kapinėse stengiamės palaikyti švarą ir tvarką. Išgenėjome krūmus, puvinio pažeistus ir pavojų keliančius  medžius. Netrūksta ir  problemų, mat, šiukšles į  kapinių  konteinerius veža aplinkiniai gyventojai. Nerandame priemonių, kaip šią teritoriją apsaugoti  nuo vietinių gyventojų ir kaimo turizmo sodybų lankytojų, kurie savo sukauptas šiukšles atveža čia.  Po savaitgalio – baisus šiukšlynas, o dar „dovanėles“ palieka ir važiuojantys  pro šalį magistraliniu keliu.  Prie kapinių konteinerių randame televizorių, dujinių, lovų  čiužinių, o juk ne mirusieji jais naudojasi.

 Mieli gyventojai, kraštiečiai, labai prašau supratingumo, juk iškraudami prie bendrų kapinių konteinerių stambiagabaritines atliekas,  jūs kraunate  tiesiog  galvos skausmą seniūnams ir sukeliate vis naujus rūpesčius.

   Turiu svajonę  - prie kapinių  įrengti stebėjimo kameras, gal tada pavyks sutramdyti ir nubausti pažeidėjus. Tačiau ne  tai svajoju, o tik labai Jūsų prašau  supratimo ir  abipusio susikalbėjimo. Tik  tuomet kils mažiau problemų, o seniūnijos  gyvenamoji aplinka taps  patrauklesnė. Kurkime ją ir gražinkime tik  visi drauge.

Pagarbiai, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose: Seniūnijos darbuotojų pastangomis vyksta kapinių aptvėrimo darbai.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Festivalis – mugė „Pagal Jurgį ir jurginus“

Saulėtą šių metų balandžio 21d. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos vidiniame kiemelyje vyko 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių etnografinių ansamblių festivalis - mugė "Pagal Jurgį ir jurginus". Į ežerais apvainikuotą Aukštadvario kraštą sugužėjo dainininkai iš Pasvalio rajono savivaldybės Vaškų seniūnijos - Pasvalio kultūros centro Vaškų skyriaus Nairių folkloro ansamblis „Gija“ (vadovė Stasė Jonėnienė) ir folkloro ansamblis „Koris“ (vadovė Renata Kaziliūnienė), Utenos rajono savivaldybės Užpalių seniūnijos – Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus moterų ansamblis „Gija“ (vadovė Nijolė Navikienė), Kazlų rūdos savivaldybės Antanavo bendruomenės moterų ansamblis (vadovė Reda Kneizevičienė), Druskininkų rajono savivaldybės Viečiūnų filialo folkloro ansamblis „Žemynėlė“ (vadovė Lina Balčiūnienė). Atvyko ir mūsų kaimynai - Varėnos rajono savivaldybės Žilinų pagrindinės mokyklos mokytojų folkloro ansamblis (vadovė Aušra Jakimavičienė), kartu dalyvavo puikus Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Visi meniniai kolektyvai savo skambiais balsais bei įdomiais pasakojimais tiesiog stebino Aukštadvario krašto žmones ir svečius. Šventę atidarė ir žemę atrakino "Jurgis" - Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio vyresniųjų liaudies šokių kolektyvo „Nava“ šokėjas Vytautas Zabarauskas, atjojęs į kiemelį ant puikaus žirgo ir žemdirbiams linkėdamas gero 2018 metų derliaus. Festivalio – mugės dalyvių pasveikinti atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič. Festivalį – mugę pradėjo Aukštadvario gimnazijos dūdorėliai (vadovė Aldona Stankevičienė) ir Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ mažieji artistai, kurie tarmiškai „keliavo“ per Lietuvą ir pristatė programą „Tėviškės keliu per Lietuvą“(vadovė Snieguolė Daugirdienė). Renginį vedė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Teresė Mikutavičienė ir meno vadovas Vaidas Lengvinas. Svečius linksmino "Vietinio žinių radijo" diktorės „Zosė ir Antosė“ – Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė ir Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė. Ilgai skambėjo dainos, liejosi melodijos. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos profesijos mokytojai pristatė kalvystės amatus, Trakų krašto kulinarinį paveldą – kibinus, prekybininkai demonstravo namudinius gaminius, sodo, daržo ir namų ūkio gėrybes – kiaušinius, sūrius, lašinius. Čia pat, vidiniame kiemelyje buvo kepami Bijūnų bendruomenės bulviniai blynai, verdama patyrusio virėjo, aukštadvariečio Dmitrijaus Fiodorovo grikių košė, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos virėjų skaniausia dilgėlių sriuba ir naminė gira, o asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ senjorė Veronika Pilipavičienė vaišino skaniausiais keptais naminiais mieliniais pyragais – „šimtalapiais“. Svečiai taip pat atsivežė ir mugėje pristatė savo kulinarinio paveldo gaminius. Čia galima buvo paskanauti sūrių, grikinių pyragų ir pasivaišinti biržietiška gira. Be to, kiekvienas kolektyvas atvežė savo krašto auginamų jurginų, kurie bus pasodinti jurginų mylėtojos ir puoselėtojos aukštadvarietės Veronikos Pilipavičienės sode, o rudenį bus pristatyti į parodą „Jurginų paradas“. Mugėje buvo atrakcijų ir mažiesiems. Jie šokinėjo ant batuto, žaidė pasakų namelyje. Vietiniai gyventojai apžiūrinėjo mugėje pateiktus gaminius, bendravo su svečiais ir klausėsi 2018 m. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių meninių kolektyvų atliekamų skambių lietuvių liaudies dainų. Festivalį – mugę filmavo TV laida „Gimtoji žemė“ ir Trakų rajono vietinė televizija „Aidas“. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje renginį apjungė Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus mokinių darbų paroda „Šokis“. Po iškilmingos programos atvykę svečiai turėjo galimybę aplankyti Aukštadvario gimnazijos mokytojo Kazio Venckaus įkurtą muziejų, aplankyti gražiausius Aukštadvario regioninio parko gamtos paminklus – Velnio duobę, istorinį Pilaitės kalną, gyvybingą Aukštadvario šaltinį. 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių etnografinių ansamblių festivalis „Pagal Jurgį ir jurginus“ paliko neišdildomą įspūdį. Dėkoju 2018m. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių etnografinių ansamblių dalyviams, jų vadovams, kraštiečiams, svečiams ir Aukštadvario seniūnijos gyventojams už dalyvavimą festivalyje – mugėje „Pagal Jurgį ir jurginus. Lai gyvybe ir viltimi alsuojanti pavasario žemė uždega kiekvieno širdyje kūrybines svajones, lai ji tampa gražiausia Jūsų gyvenimo nauja pradžia.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš festivalio – mugės „Pagal Jurgį ir jurginus“.

Skaityti daugiau... »

„GANDRE, GANDRE APSUK RATĄ – GAUSI VARLĄ IN ČEBATĄ!“

Pavasaris šiemet truputėlį vėluoja, tad gandrai dar neskuba aptūpti senų lizdų. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės Mackantiškių kaimo gandrų gerbėjai baltąjį gandrą pastebėjo jau kovo viduryje. Gandralizdis Vaclovo Babaičio kieme buvo nukentėjęs po žiemos, tad gandrai besiblaškydami lizdą ėmė krauti ant elektros stulpo Stanislavos Barkauskienės sodyboje. Aukštadvario seniūnės ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos rūpesčiu gandralizdis Vaclovo Babaičio sodyboje buvo sutaisytas. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinės kultūrinių renginių sklaida apėmė visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą balandžio 14 d. sekmadienio popietę daug Aukštadvario ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių traukė į Mackantiškių kaimo tradicinę Gandrinių šventę. Tai unikali šventė, vienintelė su išlikusiomis tradicijomis šventė Lietuvoje. Šio kaimo senoliai nuo senovės pratę gyventi su gandrais. Kažkada kaimo seniūnas pavasario tarybą šaukdavęs po medžiu su gandralizdžiu. Aptarę einamus reikalus, rinkdavosi po pirkias, vaišindavosi pyragėliais „kaukorais“. Anksti rytą, saulei tekant, motinos keldavo vaikus pasiimti gandro dovanų. Dovanėlės būdavo sudėtos drobiniuose maišeliuose ir pakabintos ant tvoros arba ant obels šakų. Maišelyje dažnai būdavo saldumynai, „ka(u)korai“. Senoliai, gyvendami su gandrais, iš jų elgesio sprendė apie orų permainas, metų derlių. Labai pergyvendavo, jeigu gandrai negrįžta, visaip stengdavosi jiems įtikti. Sakydavo, kad pas blogus žmones jie negyvena, o pas ką apsigyvena, ta sodyba laiminga laikoma, Perkūnas čia netrenkiąs. Pagadintą audros ar laiko lizdą žmonės visad stengėsi pataisyti ir savo sodyboje išsaugoti paukščius. Į prosenovišką Mackantiškių kaimo gandrinių šventę rago balsu visus šaukė baltų kultūros puoselėtojas Rimas Pakeris. Renginio vedančioji pasidžiaugė, kad į šventę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, ypač vaikų. Kiekviena šeimininkė į šventę atsinešė savo pagamintų patiekalų. Seniūnės vardu šiuo statusu ir unikalia švente pasidžiaugė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. Aukštadvario regioninio parko specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Talvydas Špiliauskas pasidžiaugė turtinga krašto gamta. Į šventę atvyko VDU gamtininkas Šarūnas Ašmantas, jau keleri metai stebintis šios šventės tradicijas. Jis pasidžiaugė švaria gamta, ragino lankytojus ir jaunimą niekada nepalikti šiukšlių gamtoje. Irena Stankevičienė iš gretimo Bijūnų kaimo atvyko su vaišėmis, dėkodama už tradicijų tęstinumą šventės organizatoriams padovanojo putpelių kiaušinių bei džiovintų raudonėlių puokštes. Mackantiškių seniūnaitis, puikus ornitologas Marijonas Mackevičius pasidžiaugė, kad tame pačiame medyje, kuriame peri gandras, uokse sau namus įsirengė naminė pelėda, o mažame uokselyje dar ir bukutis apsigyveno. Taigi namų šeimininkas ir šios šventės globėjas Vaclovas Babaitis dabar kartu ir paukščių globėjas. Netrukus po dangų ėmė skraidyti net keturi gandrai, susirinkusieji ėmė džiaugsmingai ploti. Senoviškais armonikos garsais gerą nuotaiką kurstė Juozo Petravičiaus šeimos kapela iš Ūbiškių kaimo. Juozas net natų nepažįsta, o griežia nuo pat vaikystės. Mackantiškietė Veronika Beliūnienė papasakojo legendą apie kaimo pavadinimą. Kaimas šalia Karališkojo vieškelio turėjo smuklę, kurioje žvitri žydaitė puikius macus kepė. Kaimas nuo senovės dar vadinamas Kakorų kaimu. Tas vardas prigijęs nuo Gandrinių šventės. Apie senovinius ir beveik iki šių dienų išlikusius gyvulių gynimo papročius pasakojo gamtos puoselėtojas ir šventės atgaivintojas Vaclovas Plegevičius. Gražiomis dainomis linksmino Aukštadvario senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ moterys. Joms vadovauja buvusi pedagogė Veronika Pilipavičienė. Į šventę ji ryšulėlyje atsivežė iškeptą pyragą – šimtalapį – ir pagal prosenovinį paprotį pakabino ant tvoros. Veronika – tautosakos žinovė, papročių saugotoja, kartu su kitomis senjorėmis ir aktyvi visuomenininkė, Aukštadvario regioninio parko savanorė, be jų gražių dainų nepraeina nė viena šventė. Aukštadvario gimnazijos mokytojos Rasa Žuklienė ir Česlova Pociūnienė suorganizavo, kad moksleiviai būtų atvežti į šventę. Paukščių balsų ir sakmių apie gandrus kompoziciją paruošė ir vaikus mokė Rita Balsevičiūtė. Vaikai erzino gandrą dainelėmis, pamėgdžiojo paukščių balsus. Vyresnieji moksleiviai sekė sakmes apie pragaro paukštį juodą gandrą, Dievo pasiųstą pragaran baltą gandrą, kaip gandrui šalta pasidarė. Pasakorė Ieva Baškevičiūtė paporino, kaip gandro atneštas ryšulėlis vaikeliu pavirto. Aukštadvario bibliotekos vedėja pasakorė Ramunė Jarmalavičiūtė išaiškino, kaip dziedai pagal gandrų orus spėliodavo, kad busilas gali ligų raistuosna išnešt, pas gerų žmogų ciktai lizdų suka. Rimas Pakeris grojo dūda ir dainavo apie visų mylimą paukštį – gervelą. Po programos Trakų rajono savivaldybės ir Aukštadvario seniūnijos prizais moksleivius, kaukorų kepėjas, pranešėjus, renginio globėją Vaclovą Babaitį apdovanojo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. LR Žemės ūkio rūmų Trakų rajone organizatorė Janina Mandeikienė papuošė kiemą ryškiaspalviais balionais, dėkojo organizatoriams, apdalijo vaikus prisiminimo dovanėlėmis, įteikė prizus labiausiai prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Tada visi buvo pakviesti ragauti Vitalijos Barkauskienės, Veronikos Beliūnienės, Irenos Babaitienės, Aldonos Plegevičienės keptais kaukorais, valgyti Astos Mackevičienės ir Angelės Taraškevičienės keptos busilo pautienės su garšvomis, gerti žolalių arbatos. Vaišių stalai su saldėsiais traukė vaikus, o svečiai stebėjosi kaukorų įdarų įvairove: su grybais, žuvimi, morkomis, bulvėmis, kepenimis. Griežiant armonikai, atsirado ir šokančių, visi ilgai linksminosi, girdami gandrą, nes jeigu ne jis, nebūtų čia susirinkę tiek svečių.

Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 42 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti