1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Kapinės – labai svarbi vieta seniūnijoje

    Kapinės yra svarbi vieta mums visiems. Jose atsispindi gyvųjų pagarba mirusiesiems. Tas giminės kartų ir artimųjų ryšys palaikomas ne retkarčiais, kaip būdavo anksčiau,  kapai dabar prižiūrimi ištisus metus. Apie vienas kapines sakoma, jog jos esančios niūrios, chaotiškos, apie kitas – smagios, jaukios, šviesios. Tačiau jos visos yra tiesioginis  savivaldybės administracijos ir seniūnijos veiklos atspindys. Kaip namų aplinkoje moters veidrodis yra tvarkinga virtuvė, taip mums yra svarbios šios amžinojo poilsio vietos.

   Aukštadvario seniūnijoje yra 17 kapinių, iš jų 3-jos yra neveikiančios, tačiau saugojančios mūsų protėvių dvasią. Keturiolika veikiančių kapinių yra seniūnijos darbuotojų nuolat prižiūrimos. Kasmet stengiamės bent vienų kapinių aplinką sutvarkyti ir ūkio būdu atnaujinti tvoras. Per pastaruosius metus yra baigiama atlikti visų kapinių geodezinius matavimus, seniūnijos darbuotojų pastangų dėka, taupant savivaldybės lėšas,  ūkio būdu yra pakeistos Aukštadvario I-jų ir II-jų, Ubiškių, Jurgionių, Raipolio, Ružiavos, Akmenių  kapinių tvoros. Šiais metais  jau suspėjome užbaigti Totoriškių kaimo kapinių su teritorijos praplėtimu aptvėrimą. Atliekant geodezinius matavimus,  laisvoje valstybinėje žemėje buvo suformuotas  žemės plotas Totoriškių  kapinių praplėtimui. Totoriškių seniūnaitė Nijolė Špiliauskienė ir seniūnaitijos gyventojai  džiaugiasi, kad šioje seniūnaitijoje kapinėse vietos užteks visam šimtmečiui.

    Dėkoju Trakų rajono savivaldybei  už suteiktą finansavimą, o už kokybiškai atliktus darbus dėkoju seniūnijos darbininkams Petrui Ignatavičiui, Jonui Zinkevičiui ir Romui Asanavičiui bei pašalpų gavėjams, aktyviai dirbantiems pagal visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis.

        Liko keletą kapinių tvoros segmentų, todėl jau pradėjome Čižiūnų kapinių su jų praplėtimu tvoros pakeitimo darbus. Čižiūnų kapinių  tvora jau tiesiog prašyte prašosi būti pakeista  šiais metais,  tikimės  ir  savivaldybės administracijos pritarimo.

   Džiaugiuosi, kad  ir patys gyventojai rodo iniciatyvą prisidėti prie šių kilnių seniūnijos darbų. Maloni   Ubiškių kaimo gyventojo Antano Vaicekausko  auka,  kaimo kapinaitės buvo praplėstos jo dovanotoje privačioje žemėje.  Aukštadvario miestelyje dėl vietos stokos esamų kapinių praplėtimui  jau suformuota ir į  žemėtvarkos projektą įtraukta teritorija  trečiųjų kapinių įrengimui.

Tvarkoma ir neveikiančių Drabužninkų, vokiečių, žydų kapinių aplinka. Juk prieš du metus žydų kapinės buvo aptvertos jų tautiečių studentų iš JAV pastangomis. Malonu buvo matyti, kaip kruopščiai dirbo iš Bostono miesto atvykę jauni studentai,  jų vadovai. Jie tiesiog priklaupę kalė stulpelius, kabino metaliniais tvoros segmentus, šveitė apsamanojusius paminklų akmenis ir pagal žydų tautybės simboliką ant kiekvieno paminklo stengėsi padėti po akmenėlį, kaip įrodymą,  kad šio mirusio kapas buvo lankomas. Jie buvo pavyzdžiu  ir Aukštadvario jaunimui.

   Atėjo pavasaris, kapų tvakymo metas. Seniūnijos kapinėse stengiamės palaikyti švarą ir tvarką. Išgenėjome krūmus, puvinio pažeistus ir pavojų keliančius  medžius. Netrūksta ir  problemų, mat, šiukšles į  kapinių  konteinerius veža aplinkiniai gyventojai. Nerandame priemonių, kaip šią teritoriją apsaugoti  nuo vietinių gyventojų ir kaimo turizmo sodybų lankytojų, kurie savo sukauptas šiukšles atveža čia.  Po savaitgalio – baisus šiukšlynas, o dar „dovanėles“ palieka ir važiuojantys  pro šalį magistraliniu keliu.  Prie kapinių konteinerių randame televizorių, dujinių, lovų  čiužinių, o juk ne mirusieji jais naudojasi.

 Mieli gyventojai, kraštiečiai, labai prašau supratingumo, juk iškraudami prie bendrų kapinių konteinerių stambiagabaritines atliekas,  jūs kraunate  tiesiog  galvos skausmą seniūnams ir sukeliate vis naujus rūpesčius.

   Turiu svajonę  - prie kapinių  įrengti stebėjimo kameras, gal tada pavyks sutramdyti ir nubausti pažeidėjus. Tačiau ne  tai svajoju, o tik labai Jūsų prašau  supratimo ir  abipusio susikalbėjimo. Tik  tuomet kils mažiau problemų, o seniūnijos  gyvenamoji aplinka taps  patrauklesnė. Kurkime ją ir gražinkime tik  visi drauge.

Pagarbiai, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose: Seniūnijos darbuotojų pastangomis vyksta kapinių aptvėrimo darbai.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

Kelionė per 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepaprastai šiltą ir saulėtą šių metų spalio 12- ją asociacija „Aukštadvario žiburiai“, pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendino projektą Trakų rajono savivaldybėje „Asociacijos ir kitų bendruomenių bendravimo ir bendradarbiavimo bei partnerystės skatinimas“. Projekto tikslas - propaguoti patirties sklaidą tarp mažų miestelių kultūros sostinių, didinti asociacijos „Aukštadvario žiburiai" ir kitų Aukštadvario seniūnijos bendruomenių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo projektu asociacija pakvietė visų Aukštadvario seniūnijoje esančių visuomeninių organizacijų, seniūnijos įstaigų atstovus į pažintinę kelionę po 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines. UAB „Trakų autobusai“ 55 vietų autobusu bendruomenių nariai leidosi į kelionę. Važiuojant per Lietuvą, gerėjomės rudenėjančios gamtos spalvomis, mus pasitiko nuostabūs ir svetingi bendruomenių atstovai, įsitikinome kaip Lietuvos seniūnijų seniūnai kūrybingai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Pirmiausiai aplankėme Raseinių rajono Šiluvą. Šiluva – tai Dievo motinos šventovė, šiuolaikiškas Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, traukiantis tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Įvažiuojant į ją, 18 km. kelyje, jungiančiame Raseinius ir Šiluvą, yra pastatyti 42 kryžiai ir koplytstulpiai, kviečiantys stabtelėti susikaupimui ir rimčiai, apmąstyti Kristaus kryžiaus kelią ir jo kančią susieti su Lietuvos istorijoje patirtomis kančiomis, pasiaukojimu ir didvyriškumu. Stebėdami šios mažos sakralinės architektūros darbų įamžintas džiaugsmo, šviesos, kančios bei garbės rožinio slėpinių stoteles, atvykome į Šiluvos miestelio centrą. Čia susipažinome su Šiluvos – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės kultūrine, bendruomenine veikla, stebėjome Šiluvos senjorų mums paruoštą koncertinę programą, aplankėme Šiluvos bažnyčią, turinčią Bazilikos titulą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Mus maloniai pasitiko seniūnas Juozas Šlepas, Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ tarybos pirmininkė Judita Stoškienė, bendruomenės ir kultūros atstovės. Bendruomenės centre buvome maloniai pavaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais. Svarbi bendruomenės „Aušrinė“ veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus, bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą. Bendruomenės pirmininkės Juditos žodžiais tariant, savęs dovanojimas kitiems praturtina mus pačius. Atsisveikinę su šiluviškiais, pasileidome į kitą 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinę - Rietavo savivaldybės Tverus, menančius Lietuvos karalių Mindaugą ir Žemaitijos kunigaikštį Vykintą. Dabartiniai Tverai – tai seniūnijos centras, įsikūręs žemaičių aukštumos pažemėjime. Čia subėga keliai iš kitų Žemaitijos miestų ir miestelių: Laukuvos, Rietavo, Varnių ir Žarėnų. Tverai apsupti nuostabios gamtos – miškų, kalvelių ir daubų. Miestelio centre švyti medinė švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Džiugu, kad Tveruose gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Mus pasitiko Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zelapūgas, Tverų bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir aktyvus bendruomenės narys Kazys Praeras. Bendruomenės aktyvistai nuotaikingai pristatė Tverų – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės veiklą. Pačiame miestelio centre švyti Tverų gimnazijos rūmai, o gimnazistų žinios, sportiniai, meniniai pasiekimai yra žinomi beveik visoje Lietuvoje. Vykdomo projekto lėšomis turėjome galimybę papietauti Gimnazijos valgykloje ir kelionę tęsti toliau, kuri mums buvo nepaprastai smagi. Keliaujant per Lietuvą, visų bendruomenių atstovai bendravo tarpusavyje, aptarinėjo kelionės įspūdžius. Jau yra patvirtintos 2019 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės, tačiau projekto metu užsimezgė 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių tolimesnis bendradarbiavimo gijos. Svetingus šeimininkus pakvietėme sekančiais metais aplankyti Aukštadvarį. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už galimybę puikiai įgyvendinti šį minėtą projektą. Ačiū visiems, kurie keliavo po Lietuvą su asociacija "Aukštadvario žiburiai".

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvario seniūnė, asociacijos tarybos pirmininkė

Jadvyga Dzencevičienė

Gabrielės Dzencevičiūtės nuotraukos

Skaityti daugiau... »

Aukštadvaryje nuskambėjo Šimtmečio rudens jomarkas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose tęsiasi rudens šventės. Spalio 6-ąją, šeštadienį, Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės centrinė miestelio aikštė taip pat buvo kupina šurmulio.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 18 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti