1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Kapinės – labai svarbi vieta seniūnijoje

    Kapinės yra svarbi vieta mums visiems. Jose atsispindi gyvųjų pagarba mirusiesiems. Tas giminės kartų ir artimųjų ryšys palaikomas ne retkarčiais, kaip būdavo anksčiau,  kapai dabar prižiūrimi ištisus metus. Apie vienas kapines sakoma, jog jos esančios niūrios, chaotiškos, apie kitas – smagios, jaukios, šviesios. Tačiau jos visos yra tiesioginis  savivaldybės administracijos ir seniūnijos veiklos atspindys. Kaip namų aplinkoje moters veidrodis yra tvarkinga virtuvė, taip mums yra svarbios šios amžinojo poilsio vietos.

   Aukštadvario seniūnijoje yra 17 kapinių, iš jų 3-jos yra neveikiančios, tačiau saugojančios mūsų protėvių dvasią. Keturiolika veikiančių kapinių yra seniūnijos darbuotojų nuolat prižiūrimos. Kasmet stengiamės bent vienų kapinių aplinką sutvarkyti ir ūkio būdu atnaujinti tvoras. Per pastaruosius metus yra baigiama atlikti visų kapinių geodezinius matavimus, seniūnijos darbuotojų pastangų dėka, taupant savivaldybės lėšas,  ūkio būdu yra pakeistos Aukštadvario I-jų ir II-jų, Ubiškių, Jurgionių, Raipolio, Ružiavos, Akmenių  kapinių tvoros. Šiais metais  jau suspėjome užbaigti Totoriškių kaimo kapinių su teritorijos praplėtimu aptvėrimą. Atliekant geodezinius matavimus,  laisvoje valstybinėje žemėje buvo suformuotas  žemės plotas Totoriškių  kapinių praplėtimui. Totoriškių seniūnaitė Nijolė Špiliauskienė ir seniūnaitijos gyventojai  džiaugiasi, kad šioje seniūnaitijoje kapinėse vietos užteks visam šimtmečiui.

    Dėkoju Trakų rajono savivaldybei  už suteiktą finansavimą, o už kokybiškai atliktus darbus dėkoju seniūnijos darbininkams Petrui Ignatavičiui, Jonui Zinkevičiui ir Romui Asanavičiui bei pašalpų gavėjams, aktyviai dirbantiems pagal visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis.

        Liko keletą kapinių tvoros segmentų, todėl jau pradėjome Čižiūnų kapinių su jų praplėtimu tvoros pakeitimo darbus. Čižiūnų kapinių  tvora jau tiesiog prašyte prašosi būti pakeista  šiais metais,  tikimės  ir  savivaldybės administracijos pritarimo.

   Džiaugiuosi, kad  ir patys gyventojai rodo iniciatyvą prisidėti prie šių kilnių seniūnijos darbų. Maloni   Ubiškių kaimo gyventojo Antano Vaicekausko  auka,  kaimo kapinaitės buvo praplėstos jo dovanotoje privačioje žemėje.  Aukštadvario miestelyje dėl vietos stokos esamų kapinių praplėtimui  jau suformuota ir į  žemėtvarkos projektą įtraukta teritorija  trečiųjų kapinių įrengimui.

Tvarkoma ir neveikiančių Drabužninkų, vokiečių, žydų kapinių aplinka. Juk prieš du metus žydų kapinės buvo aptvertos jų tautiečių studentų iš JAV pastangomis. Malonu buvo matyti, kaip kruopščiai dirbo iš Bostono miesto atvykę jauni studentai,  jų vadovai. Jie tiesiog priklaupę kalė stulpelius, kabino metaliniais tvoros segmentus, šveitė apsamanojusius paminklų akmenis ir pagal žydų tautybės simboliką ant kiekvieno paminklo stengėsi padėti po akmenėlį, kaip įrodymą,  kad šio mirusio kapas buvo lankomas. Jie buvo pavyzdžiu  ir Aukštadvario jaunimui.

   Atėjo pavasaris, kapų tvakymo metas. Seniūnijos kapinėse stengiamės palaikyti švarą ir tvarką. Išgenėjome krūmus, puvinio pažeistus ir pavojų keliančius  medžius. Netrūksta ir  problemų, mat, šiukšles į  kapinių  konteinerius veža aplinkiniai gyventojai. Nerandame priemonių, kaip šią teritoriją apsaugoti  nuo vietinių gyventojų ir kaimo turizmo sodybų lankytojų, kurie savo sukauptas šiukšles atveža čia.  Po savaitgalio – baisus šiukšlynas, o dar „dovanėles“ palieka ir važiuojantys  pro šalį magistraliniu keliu.  Prie kapinių konteinerių randame televizorių, dujinių, lovų  čiužinių, o juk ne mirusieji jais naudojasi.

 Mieli gyventojai, kraštiečiai, labai prašau supratingumo, juk iškraudami prie bendrų kapinių konteinerių stambiagabaritines atliekas,  jūs kraunate  tiesiog  galvos skausmą seniūnams ir sukeliate vis naujus rūpesčius.

   Turiu svajonę  - prie kapinių  įrengti stebėjimo kameras, gal tada pavyks sutramdyti ir nubausti pažeidėjus. Tačiau ne  tai svajoju, o tik labai Jūsų prašau  supratimo ir  abipusio susikalbėjimo. Tik  tuomet kils mažiau problemų, o seniūnijos  gyvenamoji aplinka taps  patrauklesnė. Kurkime ją ir gražinkime tik  visi drauge.

Pagarbiai, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose: Seniūnijos darbuotojų pastangomis vyksta kapinių aptvėrimo darbai.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvaryje literatų sambūris „Piliakalnių aidai“

Spalvingo pavasario paskutinės dienos pavakarę suklego suūžė Aukštadvario Pilaitės piliakalnis. Čia rinkosi maži ir dideli į šventę - Literatų sambūrį „Piliakalnių aidai“, skirtą Aukštadvario miestelio 450-ies metų jubiliejui. Besirenkančius šventės dalyvius ir svečius maloniai nuteikė Ulos Beliukevičiūtės atliekamos dainos. Atskubėję Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės klasės mokiniai dėliojosi molbertus ir ruošėsi pavaizduoti šventės įsimintiniausius įvykius. Ant piliakalnio, drobiniais drabužiais pasipuošę, džiaugsmingai basomis lakstė mažieji aukštadvariečiai pasirengę išdėlioti LIETUVOS dėlionę. Šventės pradžioje dalyvių akys krypo į išdidžiai atžingsniuojantį Kunigaikštį Kęstutį (Kęstutis Vilkauskas), kuris skardžiu balsu pasveikino visus susirinkusius ir perskaitė savos kūrybos eiles. Tautiniais drabužiais pasipuošusios lietuvaitės, Aukštadvario gimnazistės Reda ir Monika, Kunigaikščiui Kęstučiui įteikė 450 jubiliejinę duoną, papuoštą ąžuolo lapų vainiku. Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė, pristatydama piliakalnio istoriją, kalbėjo: ,,Kunigaikštis Kęstutis ant šio piliakalnio pastatė medinę pilį ir telkė kariuomenę, organizavo didelius žygius į priešų užimtas teritorijas. Po Žalgirio mūšio piliakalnio pilis tapo dvaru, kuriame buvo gyventa iki XVII a. vidurio. Po didelio gaisro dvaras buvo atstatytas kitoje Verknės upės pusėje. Piliakalnis - Aukštadvario širdis, nuo jo kūrėsi pirmoji gyvenvietė ir miestelis. Visais istoriniais etapais piliakalnis buvo visuomenės telkimosi vieta. Švenčių tradicija tęsiasi iki mūsų dienų..." Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė susirinkusiems pristatė garbės svečią, atvykusį iš Kauno, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, poetą Leoną Milčių, kuris ne tik skaitė savo kūrybos eiles, bet ir atvežė organizatoriams dovanų – savo kūrybos išleistą knygą, eilėraščių rinkinį ,, Prie Nemuno, Neries, Nevėžio“. Šventės programoje pynėsi praeitis ir dabartis. Savo kūrybos eiles, dedikuotas Aukštadvario jubiliejiniams metams, skaitė Aukštadvario poetai ir Trakų literatų draugijos nariai. Tarp posmų skambėjo dainos, kurias atliko dainuojamosios poezijos mylėtoja, gimnazistė Ula, folkloro puoselėtoja gydytoja Jurga, Aukštadvario asociacijos ,,Žiburiai“ senjorų ansamblis, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Renginio pabaigoje šventės lankytojai apžiūrėjo jaunųjų dailininkų piešinius, kuriuose buvo kūrybiškai užfiksuotos svarbiausios, vaikų akimis, šventės akimirkos (mokytoja Nijolė Meškovskaja). Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Trakų televizijos ,,Aidas“ direktoriui Česlovui Rulevičiui, filmavusiam renginį, Trakų rajono savivaldybės tarybos narei, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotojai Jadvygai Dzencevičienei ir visuomeninikei Verutei Pilipavičienei už visakeriopą paramą ir palaikymą organizuojant renginį. Nuoširdžiai dėkojame aukštadvariečiui Donatui Kacilauskui, sudariusiam galimybę įgarsinti renginį, nuolatinei pagalbininkei Virgai Beliokienei, Raimondui Pilipavičiui ir Juozui Banuškevičiui, vaišinusiems pavasariniu medumi ir ką tik suspaustu šviežutėliu sūriu. Norėtųsi, kad Pilaitės piliakalnis visada būtų gyvas, kad ant piliakalnio, menančio krašto istoriją, vyktų šeimų, jaunimo, vaikų renginiai, kad puoselėtume ir gerbtume savo gimto krašto istoriją be draudimų ir nuogąstavimų.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 17 svečius online

Prisijungti