1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

LIETUVA – TAI MES

Aukštadvario seniūnija, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario ir Bijūnų padaliniai, mokyklos ir visa Aukštadvario seniūnijos bendruomenė ypatingai ruošėsi Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimui. Prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Trakų rajono merės Editos Rudelienės skelbiamos akcijos švęsti šią šventę išradingai - aktyviai prisijungėme visi. Ištisą savaitę trispalvėmis širdelėmis buvo puošiami mokyklų, įstaigų, bendruomenės namų langai ir net centrinėje Vilniaus gatvėje esantys medžiai. Seniūnijos gyventojus ir svečius visuomet maloniai nuteikia ant apšvietimo stulpų pakabintos ES, Lietuvos Respublikos ir Aukštadvario miestelio herbinės vėliavėlės, kurios tarytum primena pro Aukštadvarį pravažiuojantiems: „Lietuva – tai mes“. Vasario 16 dienos rytą Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius aukojo Šv. Mišias už Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. Po Šv. Mišių Aukštadvario seniūnijos gyventojai ir svečiai rinkosi į jaukią Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salę, kurioje vyko iškilmingas Lietuvos nepriklausomybės dienos minėjimas. Džiugu buvo matyti pilnutėlę salę susirinkusių žmonių.

 

 

 

Valstybės dienos minėjimą pradėjo Aukštadvario gimnazijos mokiniai, įnešdami Lietuvos Respublikos vėliavą ir giedodami himną. Sveikinimo žodį tarė Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir bendruomenės pirmininkas Vytautas Zalieckas. Šventės vedėjai – Aukštadvario gimnazinių klasių mokiniai Monika Baškevičiūtė, Martynas Špiliauskas ir Dovydas Ditkevičius meninę programą pradėjo šiais žodžiais: „Jeigu kas paprašytų nupiešti Lietuvą, aš pieščiau ją kaip moterį. Moterį su Trakų pilies didingumu, Aukštadvario krašto ežerų žydromis akimis, su Baltijos jūros gintarais, su Neringos saulės šypsena, su Nidos kuopų smėlio prijuoste, su Vilniaus ir Kauno stogų skrybėlaitėmis. Pieščiau Aukštadvario kraštą, kuriame skaisčiausiai šviečia saulė, gražiausiai žydi sodai, ošia girios ir miškai. Ir šiame gražiausiame Lietuvos kampelyje gyvena kūrybingi žmonės, kurių širdyse – meilė Lietuvai, meilė poetiniam žodžiui, dainai, muzikai ir šokiui“. Visus šventės dalyvius tiesiog sužavėjo Aukštadvario mokyklos - darželio mažieji artistai: skaitovai Urtė Perednytė ir Gabrielius Ramaneckas (mokytoja Jolanta Bartaševičienė), Trakų meno mokyklos Aukštadvario padalinio mažieji šokėjai, kurie sušoko liaudies šokį „Žvirbliai“ (vadovė – Ramona Butkutė – Lapėnienė), Aukštadvario gimnazijos vokalinis ansamblis (mokytoja Aldona Stankevičienė), Aukštadvario regioninio parko folkloro ansamblis „Leda“ (vadovė – kultūrologė Rita Balsevičiūtė) ir vyresniųjų liaudies šokių grupė „Nava“ (vadovė – Rimutė Blikertienė). Eiles skaitė Trakų rajono meninio skaitymo konkurso antros vietos laimėtojos, Aukštadvario gimnazistės Deimantė Stasiūnaitė ir Ievutė Baškevičiūtė ( mokytojos – Birutė Lapinskienė ir Lina Balevičiūtė). Šventiniam koncertui programą parengė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė. Po Aukštadvario žemės ūkio mokykloje vykusio šventinio koncerto skubėjome į Trakų bažnyčią, o po to į Trakų kultūros rūmus pasveikinti šia iškilminga proga Aukštadvario seniūnijos nominuotų žmonių. Vytauto Didžiojo nominacija buvo įteikta Aukštadvario seniūnijos Krakių kaimo turizmo sodybos šeimininkams, aktyviems liaudies šokių grupės „Nava“ dalyviams Rasai ir Vytautui Skirkams, o Trakų rajono Merės padėkos įteiktos mūsų mylimai senjorei Veronikai Pilipavičienei bei Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorei, gydytojai Jurgai Dūdienei. Mielieji, aš didžiuojuosi seniūnijos gyventojų, o ypač jaunų šeimų aktyvumu ir tariu visiems nuoširdų ačiū, kad taip kūrybiškai ir iškilmingai mes pasitikome Lietuvos Valstybės gimtadienį. Juk Lietuva – tai mes. Lietuva - tai septynios raidės žodyje. Kiekviena jų slepia mūsų gyvenimus – nepagrąžintus, tikrus, sunkius, pilnus kovų, tačiau laimingus. Aišku, pasakysite, kad trokštame daugiau negu turime šiandieną, trokštame didesnių atlyginimų, prabangių automobilių. Tačiau, manau, kiekvienas tokioje iškilioje šventėje pabuvojęs senjoras mums pasakytų, kad esame laimingi, turėdami duonos ant stalo, matydami taikią mūsų Tėvynės padangę, taip gražiai skaitančius eiles, šokančius ir dainuojančius laimingus savo vaikus ir anūkus. Tegul ši diena, kaip ir 1918 metais, nuolatos vis žadina kiekvieno iš mūsų širdyje įkvėpimą kurti savo gimtojo krašto gerovę ne tik skambiais žodžiais, bet ir gerais darbais. Ir tegul niekada neleidžia sustoti.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

„GANDRE, GANDRE APSUK RATĄ – GAUSI VARLĄ IN ČEBATĄ!“

Pavasaris šiemet truputėlį vėluoja, tad gandrai dar neskuba aptūpti senų lizdų. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės Mackantiškių kaimo gandrų gerbėjai baltąjį gandrą pastebėjo jau kovo viduryje. Gandralizdis Vaclovo Babaičio kieme buvo nukentėjęs po žiemos, tad gandrai besiblaškydami lizdą ėmė krauti ant elektros stulpo Stanislavos Barkauskienės sodyboje. Aukštadvario seniūnės ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos rūpesčiu gandralizdis Vaclovo Babaičio sodyboje buvo sutaisytas. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinės kultūrinių renginių sklaida apėmė visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą balandžio 14 d. sekmadienio popietę daug Aukštadvario ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių traukė į Mackantiškių kaimo tradicinę Gandrinių šventę. Tai unikali šventė, vienintelė su išlikusiomis tradicijomis šventė Lietuvoje. Šio kaimo senoliai nuo senovės pratę gyventi su gandrais. Kažkada kaimo seniūnas pavasario tarybą šaukdavęs po medžiu su gandralizdžiu. Aptarę einamus reikalus, rinkdavosi po pirkias, vaišindavosi pyragėliais „kaukorais“. Anksti rytą, saulei tekant, motinos keldavo vaikus pasiimti gandro dovanų. Dovanėlės būdavo sudėtos drobiniuose maišeliuose ir pakabintos ant tvoros arba ant obels šakų. Maišelyje dažnai būdavo saldumynai, „ka(u)korai“. Senoliai, gyvendami su gandrais, iš jų elgesio sprendė apie orų permainas, metų derlių. Labai pergyvendavo, jeigu gandrai negrįžta, visaip stengdavosi jiems įtikti. Sakydavo, kad pas blogus žmones jie negyvena, o pas ką apsigyvena, ta sodyba laiminga laikoma, Perkūnas čia netrenkiąs. Pagadintą audros ar laiko lizdą žmonės visad stengėsi pataisyti ir savo sodyboje išsaugoti paukščius. Į prosenovišką Mackantiškių kaimo gandrinių šventę rago balsu visus šaukė baltų kultūros puoselėtojas Rimas Pakeris. Renginio vedančioji pasidžiaugė, kad į šventę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, ypač vaikų. Kiekviena šeimininkė į šventę atsinešė savo pagamintų patiekalų. Seniūnės vardu šiuo statusu ir unikalia švente pasidžiaugė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. Aukštadvario regioninio parko specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Talvydas Špiliauskas pasidžiaugė turtinga krašto gamta. Į šventę atvyko VDU gamtininkas Šarūnas Ašmantas, jau keleri metai stebintis šios šventės tradicijas. Jis pasidžiaugė švaria gamta, ragino lankytojus ir jaunimą niekada nepalikti šiukšlių gamtoje. Irena Stankevičienė iš gretimo Bijūnų kaimo atvyko su vaišėmis, dėkodama už tradicijų tęstinumą šventės organizatoriams padovanojo putpelių kiaušinių bei džiovintų raudonėlių puokštes. Mackantiškių seniūnaitis, puikus ornitologas Marijonas Mackevičius pasidžiaugė, kad tame pačiame medyje, kuriame peri gandras, uokse sau namus įsirengė naminė pelėda, o mažame uokselyje dar ir bukutis apsigyveno. Taigi namų šeimininkas ir šios šventės globėjas Vaclovas Babaitis dabar kartu ir paukščių globėjas. Netrukus po dangų ėmė skraidyti net keturi gandrai, susirinkusieji ėmė džiaugsmingai ploti. Senoviškais armonikos garsais gerą nuotaiką kurstė Juozo Petravičiaus šeimos kapela iš Ūbiškių kaimo. Juozas net natų nepažįsta, o griežia nuo pat vaikystės. Mackantiškietė Veronika Beliūnienė papasakojo legendą apie kaimo pavadinimą. Kaimas šalia Karališkojo vieškelio turėjo smuklę, kurioje žvitri žydaitė puikius macus kepė. Kaimas nuo senovės dar vadinamas Kakorų kaimu. Tas vardas prigijęs nuo Gandrinių šventės. Apie senovinius ir beveik iki šių dienų išlikusius gyvulių gynimo papročius pasakojo gamtos puoselėtojas ir šventės atgaivintojas Vaclovas Plegevičius. Gražiomis dainomis linksmino Aukštadvario senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ moterys. Joms vadovauja buvusi pedagogė Veronika Pilipavičienė. Į šventę ji ryšulėlyje atsivežė iškeptą pyragą – šimtalapį – ir pagal prosenovinį paprotį pakabino ant tvoros. Veronika – tautosakos žinovė, papročių saugotoja, kartu su kitomis senjorėmis ir aktyvi visuomenininkė, Aukštadvario regioninio parko savanorė, be jų gražių dainų nepraeina nė viena šventė. Aukštadvario gimnazijos mokytojos Rasa Žuklienė ir Česlova Pociūnienė suorganizavo, kad moksleiviai būtų atvežti į šventę. Paukščių balsų ir sakmių apie gandrus kompoziciją paruošė ir vaikus mokė Rita Balsevičiūtė. Vaikai erzino gandrą dainelėmis, pamėgdžiojo paukščių balsus. Vyresnieji moksleiviai sekė sakmes apie pragaro paukštį juodą gandrą, Dievo pasiųstą pragaran baltą gandrą, kaip gandrui šalta pasidarė. Pasakorė Ieva Baškevičiūtė paporino, kaip gandro atneštas ryšulėlis vaikeliu pavirto. Aukštadvario bibliotekos vedėja pasakorė Ramunė Jarmalavičiūtė išaiškino, kaip dziedai pagal gandrų orus spėliodavo, kad busilas gali ligų raistuosna išnešt, pas gerų žmogų ciktai lizdų suka. Rimas Pakeris grojo dūda ir dainavo apie visų mylimą paukštį – gervelą. Po programos Trakų rajono savivaldybės ir Aukštadvario seniūnijos prizais moksleivius, kaukorų kepėjas, pranešėjus, renginio globėją Vaclovą Babaitį apdovanojo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. LR Žemės ūkio rūmų Trakų rajone organizatorė Janina Mandeikienė papuošė kiemą ryškiaspalviais balionais, dėkojo organizatoriams, apdalijo vaikus prisiminimo dovanėlėmis, įteikė prizus labiausiai prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Tada visi buvo pakviesti ragauti Vitalijos Barkauskienės, Veronikos Beliūnienės, Irenos Babaitienės, Aldonos Plegevičienės keptais kaukorais, valgyti Astos Mackevičienės ir Angelės Taraškevičienės keptos busilo pautienės su garšvomis, gerti žolalių arbatos. Vaišių stalai su saldėsiais traukė vaikus, o svečiai stebėjosi kaukorų įdarų įvairove: su grybais, žuvimi, morkomis, bulvėmis, kepenimis. Griežiant armonikai, atsirado ir šokančių, visi ilgai linksminosi, girdami gandrą, nes jeigu ne jis, nebūtų čia susirinkę tiek svečių.

Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvariečiai dalyvavo Pasaulio margučių ridenimo čempionate

Balandžio 8 d. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės atstovai buvome pakviesti į Utenos rajono Užpalių miestelį, kur vyko Pasaulio margučių ridenimo čempionatas. Pasiėmę pintinėlę gražiai išmargintų margučių, Aukštadvario kraštą garsinantį skaniausią pyragą „Šimtalapis“, ankstų sekmadienio rytą išvykome į Užpalius. Pirmiausiai mus maloniai nuteikė švari ir tvarkinga aplinka, vietinių gyventojų nuoširdumas ir svetingumas. Tik stabtelėjus prie bažnyčios, mus užkalbino pro šalį praeidamas Užpalių senjoras, paklausdamas, gal kuo nors galėtų mums padėti. Gražiame Šventosios upės slėnyje įsikūrę Užpaliai mena savo garbingą istoriją, turi nepaprastai gražią neogotikinio stiliaus bažnyčią, o šalia bažnyčios vyko margučių ridenimo čempionatas ir gražiausio margučio konkursas, kurį organizavo Užpalių „Lions“ paramos ir labdaros klubas, Užpalių bendruomenė. Labai smagu, kad gražiausio konkurso titulą laimėjo aukštadvarietės Petronėlės Kavaliauskienės ir Bijūnų bendruomenės tarybos narės Irenos Stankevičienės margučiai. Šventė buvo tiesiog įspūdinga. Dalyvavome margučių ridenimo ir stipriausio margučio varžybose, įvairiuose žaidimuose, pasisėmėme patirties, sulaukėme labai daug šventės organizatorių, Užpalių seniūno Eugenijaus, bendruomenės pirmininkės Vidos ir kitų vietinių gyventojų dėmesio. Visus susirinkusius linksmino tautiška kapelija „Sutaras“.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 33 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti