1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Išnuomoti Aukštadvario vandens telkiniai sukėlė nepasitikėjimą

  Aukštadvario regionas yra ypatingas gamtos požiūriu, apsuptas ežerų gausos, todėl žuvininkystė yra gilias tradicijas turinti socialinė veikla. Šiame gražiame Aukštadvario krašte, prie tyvuliuojančių ežerų  užaugo jau kelios gamtos mylėtojų, žvejų - mėgėjų kartos. Jie čia gyvena, dirba ir nevažiuoja ilsėtis svetur, o  pajunta tikrąsias poilsio akimirkas, puikuodamiesi gamtos ramybe, užmetę meškerę ir žiūrėdami į tyvuliuojančias Aukštadvario ežero bangas.

  Deja, tik prasidėjus vasarai,  vietinių gyventojų ramybę sudrumstė staiga atsiradusios informacinės lentelės, pastatytos aplink Aukštadvario HE tvenkinį su užrašu: „Ežerus prižiūri KB „Trakų žuvys“, žvejoti be leidimo draudžiama, bauda 58 Eur.“ Vietiniams gyventojams tai buvo tarytum  perkūnas iš giedro dangaus. O dar didesnį šoką  sukėlė šios bendrovės atliekami tyrimai, mat, įmerkę 260 metrų tinklų Aukštadvario HE tvenkinyje Purvynų kaimo ribose žuvų neršto metu, bendrovės nariai, prisidengę moksliniais tyrimais, iš vandens ištraukė daug žuvies. Tuo metu vietiniai gyventojai juos palaikę brakonieriais, pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir tik,  iškvietus Valstybinės gamtos apsaugos inspektorių, aukštadvarietį Viktorą Mindžiulį bei visuomeniniais pagrindais veikiantį gamtos sergėtoją, Aukštadvario medžiotojų būrelio pirmininką Vytautą Nairanauską,  paaiškėjo, kad kooperatinei bendrovei „ Trakų žuvys“  yra išduotas LR aplinkos ministerijos leidimas atlikti tyrimus Aukštadvario vandens telkiniuose.

  Šių metų birželio 13 d. prie Navos ežero ties kavine „Navos smuklė“ Aukštadvario bendruomenės nariai organizavo viešą susirinkimą, kuriame dalyvavo  KB „Trakų žuvys“ direktorius Donaldas Lukšys, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotoja Veronika Pilipavičienė, bendruomenės tarybos narys Laurynas Baltrūnas, Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas, Aukštadvario medžiotojų būrelio pirmininkas Vytautas  Nairanauskas ir bendruomenės nariai, žvejai - mėgėjai, viso - 29 žmonės. Susirinkimo tikslas – susipažinti su kooperatinės bendrovės  „Trakų žuvys“ veikla, steigėjais ir jų parengtais Aukštadvario vandens telkinio tvarkymo planais. Deja, į jau antrą kartą inicijuojamą Aukštadvario bendruomenės narių susirinkimą gerokai vėluodamas, išsiblaškęs atvyko 2014 metais spalio mėnesį įregistruotos bendrovės pirmininkas Donaldas Lukšys. Išsisukinėdamas, bandydamas remtis LR mėgėjiškos žūklės taisyklėmis ir LR žuvininkystės įstatymu, jis nesugebėjo net paaiškinti koks yra bendrovės nuomojamo Aukštadvario vandens tvenkinio priežiūros planas, kokie nuomos tikslai, kokia šių tyvuliuojančių ežerų ateities vizija, nenorėjo įvardinti šios minėtos kooperatinės bendrovės kitų steigėjų. Keistai atrodo, nes Donaldo Lukšio vadovaujama kooperatinė bendrovė „Trakų žuvys“ įregistruota ne Trakuose, o Šalčininkų rajono savivaldybėje Nevainonių kaime, o jo vadovaujama bendruomenė „Trakų Žūkai“ įregistruota Kauno mieste. Nuo ko slepiami šie juridiniai vienetai ir kas tuomet  slepiasi už  vadovo Donaldo Lukšio nugaros? Juk Trakų ežerų teritorija priklauso  dar 2008 metais įregistruotai žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei „Vilgauda“, ši vietos veiklos grupė vienija žuvininkystės veikla užsiimančius asmenis, vietos valdžios ir verslo atstovus ir apima Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Marijampolės, Elektrėnų, Trakų ir kitų vietovių savivaldybes. Iš direktoriaus paaiškinimo sužinojome, kad bendrovė planuoja teikti europinius projektus į žuvininkystės vietos veiklos grupės „Vilgauda“ strategiją.

    -Kodėl tyrimai buvo atliekami žuvų neršto metu?- pasipiktinę aukštadvariečiai klausė kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“, iki 2024 metų išnuomavusios Aukštadvario HE tvenkinius direktoriaus.

   -Iš kur atsirado bauginančios lentelės prie ežero, jei nėra numatytos vietos kur įsigyti bendrovės leidimus žvejybai?

  - Koks  yra bendrovės vandens telkinių nuomos tikslas, kokia bus žuvininkystės vystymo kryptis Aukštadvario vandens telkiniuose – ar lydekinė, karšinė ar seliavinė?- bėrė klausimus vietiniai gyventojai, tačiau susijaudinęs direktorius tik maigė savo mobilųjį telefoną, mažai ką galėdamas paaiškinti, pripažino, kad tyrimas neršto metu gavosi netyčia, kad Aukštadvario ežeras yra „Lydekinis“, nors iki šiol jis buvo laikomas „Karšinis“.

 Kalbėdama Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotoja Veronika Pilipavičienė, paklausė kaip planuojama teikti paraišką į žuvininkystės VVG „Vilgauda“ strategiją, jeigu bendrovė neturi jokios vizijos Aukštadvario ežerų priežiūrai. Veronika siūlė pateikti Aukštadvario vandens telkinio planą plačiai Aukštadvario visuomenei, aiškią Aukštadvario ežerų nuomos viziją, kadangi Aukštadvario kraštas ne agrarinis, todėl norima žinoti, ar ši bendrovė bus naudinga Aukštadvario krašto žmonėms, ar bus sukurtos bent kelios darbo vietos, įkurta normali įmonė žuvininkystės produkcijos perdirbimui ir realizavimui, nors vidaus vandenyse pramoninė žvejyba kol kas yra negalima. Bendruomenės lyderė prašė aiškumo, kad kiekvienas Aukštadvario gyventojas žinotų, kas veikia šalia Aukštadvario.

Kalbėdamas Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas, paklausė kaip bendrovė vykdys pakrančių švaros prievolę ir pateikė pavyzdį,  kaip antai UAB „Alvora“, išnuomavusi Vilkokšnio ežerą, įsijungė į  akciją „Darom“, surinko pilną sunkvežimį šiūkšlių, padangų ir kitokių atliekų. Jis pasiūlė bendrovės direktoriui  susipažinti su galiojančiais teisės aktais ir priminė,  kad regioninio parko teritorijoje jokiu būdu negalima povandeninė žvejyba. Deja,  KB „Trakų žuvys“ pirmininkas Donaldas Lukšys pripažino, kad bendrovė dar nespėjo valyti Aukštadvario ežerų pakrančių, o vietiniams gyventojams jokių lengvatų  nenumatė.

Apibendrinant vietos bendruomenės ir kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ atstovo pirmąjį susitikimą, buvo nutarta viešinti kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ veiklą, artimiausiu metu pristatyti bendruomenei Aukštadvario vandens telkinio tvarkymo planą. Susirinkimo pabaigoje visuomeniniais pagrindais buvo išrinkta penkių asmenų komisija kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ veiklos priežiūrai.

  Aukštadvario bendruomenės nuomone, kitaip turi elgtis kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ steigėjai, o ne paslapčia atsėlinę į Aukštadvario ežerus, skaniai valgyti Aukštadvario ežerų žuvį.  

 

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Iššūkis: kuo mažiau į sąvartynus!

 

 

 

 

 

 

 

 

Galime pasidžiaugti, jog lyginant su kitais šalies rajonais Trakų rajone rūšiuojama iš tiesų nemažai – statistiškai vienam gyventojui per metus tenka per 30 kg išrūšiuotų atliekų, kai vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas surenka beveik per pus mažiau – netoli 17 kg išrūšiuotų atliekų. Tačiau galima ir būtina dar labiau mažinti į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius bei sąvartynus patenkantį atliekų kiekį.

 

„Todėl mes kviečiame kraštiečius sąmoningėti, laikytis DAR! principo, kuris reiškia – „Dabar Aš Rūšiuoju!“ ir taip padaryti ženklų įnašą mūsų krašto išsaugojimui“, – sakė I. Neverovskienė.

 

Pasak jos, tikėtina, kad kai kurie žmonės vis dar nerūšiuoja ne iš piktos valios ar abejingumo, o dėl to, jog tiesiog ne visuomet žino, kokia yra rūšiavimo nauda ir svarba, bei į kokius konteinerius kokias antriniam panaudojimui tinkamas atliekas iš tiesų galima mesti, o kurios turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį. Tad pasitikslinkime, kaip tinkamai rūšiuoti:

 

Atkreipkite dėmesį, kad ir į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerį galima mesti ne viską. Į šiuos konteinerius negalima mesti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias reikia išrūšiuoti, negalima mesti karštų pelenų, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų. Taip pat negalima mesti didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų, juos reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje.

 

Anot specialistės, Trakų rajone kita svarbi kliūtis gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas – nepatraukli ir pasenusi rajono komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūra. Dėl to rajono savivaldybė ėmėsi įgyvendinti svarbų projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone”*, kurio metu iki 2019 metų pabaigos Trakų rajone bus įrengtos bei rekonstruotos 55 konteinerinės aikštelės prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Dalyje šių aikštelių dar šiais metais bus pastatyti ir tekstilės atliekų konteineriai, o tolimesnėje perspektyvoje numatytos vietos ir maisto atliekų konteineriams. „Tikiu, kad gyventojai, žinodami, kaip teisingai rūšiuoti atliekas ir galėdami patogiai tą daryti, lengvai ir su džiaugsmu laikysis DAR! principo“, - optimistiškai nusiteikusi teigė I. Neverovskienė.

 

* Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrostruktūrą suteikė ES parama – pagal 05.2.1-APVA-R-008 priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ vykdomi darbai didžiąja dalimi finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 823529,41 eurus, iš kurių 85 proc. sumos padengs jau minėtas ES Sanglaudos fondas, likusi dalis sumos tenka Trakų rajono savivaldybei.

Skaityti daugiau... »

Skelbiamas konkursas „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019 m.“

Trakų rajono savivaldybė, skatindama gyventojų, bendruomenių, įmonių, įstaigų ir organizacijų tvarkingos bei išpuoselėtos aplinkos kūrimą, saviraišką, eksperimentavimą, originalumą, taip pat siekdama motyvuoti rajono gyventojus aktyviai puoselėti šalia pastatų esančias erdves, norėti nustebinti aplinkinius idėjomis puošiant mus supančią aplinką bei puoselėti estetiškai vertingos aplinkos kūrimo tradicijas, skelbia konkursą „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019″.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 20 svečius online

Prisijungti