1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Išnuomoti Aukštadvario vandens telkiniai sukėlė nepasitikėjimą

  Aukštadvario regionas yra ypatingas gamtos požiūriu, apsuptas ežerų gausos, todėl žuvininkystė yra gilias tradicijas turinti socialinė veikla. Šiame gražiame Aukštadvario krašte, prie tyvuliuojančių ežerų  užaugo jau kelios gamtos mylėtojų, žvejų - mėgėjų kartos. Jie čia gyvena, dirba ir nevažiuoja ilsėtis svetur, o  pajunta tikrąsias poilsio akimirkas, puikuodamiesi gamtos ramybe, užmetę meškerę ir žiūrėdami į tyvuliuojančias Aukštadvario ežero bangas.

  Deja, tik prasidėjus vasarai,  vietinių gyventojų ramybę sudrumstė staiga atsiradusios informacinės lentelės, pastatytos aplink Aukštadvario HE tvenkinį su užrašu: „Ežerus prižiūri KB „Trakų žuvys“, žvejoti be leidimo draudžiama, bauda 58 Eur.“ Vietiniams gyventojams tai buvo tarytum  perkūnas iš giedro dangaus. O dar didesnį šoką  sukėlė šios bendrovės atliekami tyrimai, mat, įmerkę 260 metrų tinklų Aukštadvario HE tvenkinyje Purvynų kaimo ribose žuvų neršto metu, bendrovės nariai, prisidengę moksliniais tyrimais, iš vandens ištraukė daug žuvies. Tuo metu vietiniai gyventojai juos palaikę brakonieriais, pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir tik,  iškvietus Valstybinės gamtos apsaugos inspektorių, aukštadvarietį Viktorą Mindžiulį bei visuomeniniais pagrindais veikiantį gamtos sergėtoją, Aukštadvario medžiotojų būrelio pirmininką Vytautą Nairanauską,  paaiškėjo, kad kooperatinei bendrovei „ Trakų žuvys“  yra išduotas LR aplinkos ministerijos leidimas atlikti tyrimus Aukštadvario vandens telkiniuose.

  Šių metų birželio 13 d. prie Navos ežero ties kavine „Navos smuklė“ Aukštadvario bendruomenės nariai organizavo viešą susirinkimą, kuriame dalyvavo  KB „Trakų žuvys“ direktorius Donaldas Lukšys, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotoja Veronika Pilipavičienė, bendruomenės tarybos narys Laurynas Baltrūnas, Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas, Aukštadvario medžiotojų būrelio pirmininkas Vytautas  Nairanauskas ir bendruomenės nariai, žvejai - mėgėjai, viso - 29 žmonės. Susirinkimo tikslas – susipažinti su kooperatinės bendrovės  „Trakų žuvys“ veikla, steigėjais ir jų parengtais Aukštadvario vandens telkinio tvarkymo planais. Deja, į jau antrą kartą inicijuojamą Aukštadvario bendruomenės narių susirinkimą gerokai vėluodamas, išsiblaškęs atvyko 2014 metais spalio mėnesį įregistruotos bendrovės pirmininkas Donaldas Lukšys. Išsisukinėdamas, bandydamas remtis LR mėgėjiškos žūklės taisyklėmis ir LR žuvininkystės įstatymu, jis nesugebėjo net paaiškinti koks yra bendrovės nuomojamo Aukštadvario vandens tvenkinio priežiūros planas, kokie nuomos tikslai, kokia šių tyvuliuojančių ežerų ateities vizija, nenorėjo įvardinti šios minėtos kooperatinės bendrovės kitų steigėjų. Keistai atrodo, nes Donaldo Lukšio vadovaujama kooperatinė bendrovė „Trakų žuvys“ įregistruota ne Trakuose, o Šalčininkų rajono savivaldybėje Nevainonių kaime, o jo vadovaujama bendruomenė „Trakų Žūkai“ įregistruota Kauno mieste. Nuo ko slepiami šie juridiniai vienetai ir kas tuomet  slepiasi už  vadovo Donaldo Lukšio nugaros? Juk Trakų ežerų teritorija priklauso  dar 2008 metais įregistruotai žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei „Vilgauda“, ši vietos veiklos grupė vienija žuvininkystės veikla užsiimančius asmenis, vietos valdžios ir verslo atstovus ir apima Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Marijampolės, Elektrėnų, Trakų ir kitų vietovių savivaldybes. Iš direktoriaus paaiškinimo sužinojome, kad bendrovė planuoja teikti europinius projektus į žuvininkystės vietos veiklos grupės „Vilgauda“ strategiją.

    -Kodėl tyrimai buvo atliekami žuvų neršto metu?- pasipiktinę aukštadvariečiai klausė kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“, iki 2024 metų išnuomavusios Aukštadvario HE tvenkinius direktoriaus.

   -Iš kur atsirado bauginančios lentelės prie ežero, jei nėra numatytos vietos kur įsigyti bendrovės leidimus žvejybai?

  - Koks  yra bendrovės vandens telkinių nuomos tikslas, kokia bus žuvininkystės vystymo kryptis Aukštadvario vandens telkiniuose – ar lydekinė, karšinė ar seliavinė?- bėrė klausimus vietiniai gyventojai, tačiau susijaudinęs direktorius tik maigė savo mobilųjį telefoną, mažai ką galėdamas paaiškinti, pripažino, kad tyrimas neršto metu gavosi netyčia, kad Aukštadvario ežeras yra „Lydekinis“, nors iki šiol jis buvo laikomas „Karšinis“.

 Kalbėdama Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotoja Veronika Pilipavičienė, paklausė kaip planuojama teikti paraišką į žuvininkystės VVG „Vilgauda“ strategiją, jeigu bendrovė neturi jokios vizijos Aukštadvario ežerų priežiūrai. Veronika siūlė pateikti Aukštadvario vandens telkinio planą plačiai Aukštadvario visuomenei, aiškią Aukštadvario ežerų nuomos viziją, kadangi Aukštadvario kraštas ne agrarinis, todėl norima žinoti, ar ši bendrovė bus naudinga Aukštadvario krašto žmonėms, ar bus sukurtos bent kelios darbo vietos, įkurta normali įmonė žuvininkystės produkcijos perdirbimui ir realizavimui, nors vidaus vandenyse pramoninė žvejyba kol kas yra negalima. Bendruomenės lyderė prašė aiškumo, kad kiekvienas Aukštadvario gyventojas žinotų, kas veikia šalia Aukštadvario.

Kalbėdamas Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas, paklausė kaip bendrovė vykdys pakrančių švaros prievolę ir pateikė pavyzdį,  kaip antai UAB „Alvora“, išnuomavusi Vilkokšnio ežerą, įsijungė į  akciją „Darom“, surinko pilną sunkvežimį šiūkšlių, padangų ir kitokių atliekų. Jis pasiūlė bendrovės direktoriui  susipažinti su galiojančiais teisės aktais ir priminė,  kad regioninio parko teritorijoje jokiu būdu negalima povandeninė žvejyba. Deja,  KB „Trakų žuvys“ pirmininkas Donaldas Lukšys pripažino, kad bendrovė dar nespėjo valyti Aukštadvario ežerų pakrančių, o vietiniams gyventojams jokių lengvatų  nenumatė.

Apibendrinant vietos bendruomenės ir kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ atstovo pirmąjį susitikimą, buvo nutarta viešinti kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ veiklą, artimiausiu metu pristatyti bendruomenei Aukštadvario vandens telkinio tvarkymo planą. Susirinkimo pabaigoje visuomeniniais pagrindais buvo išrinkta penkių asmenų komisija kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ veiklos priežiūrai.

  Aukštadvario bendruomenės nuomone, kitaip turi elgtis kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ steigėjai, o ne paslapčia atsėlinę į Aukštadvario ežerus, skaniai valgyti Aukštadvario ežerų žuvį.  

 

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 6 svečius online

Prisijungti