1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Išnuomoti Aukštadvario vandens telkiniai sukėlė nepasitikėjimą

  Aukštadvario regionas yra ypatingas gamtos požiūriu, apsuptas ežerų gausos, todėl žuvininkystė yra gilias tradicijas turinti socialinė veikla. Šiame gražiame Aukštadvario krašte, prie tyvuliuojančių ežerų  užaugo jau kelios gamtos mylėtojų, žvejų - mėgėjų kartos. Jie čia gyvena, dirba ir nevažiuoja ilsėtis svetur, o  pajunta tikrąsias poilsio akimirkas, puikuodamiesi gamtos ramybe, užmetę meškerę ir žiūrėdami į tyvuliuojančias Aukštadvario ežero bangas.

  Deja, tik prasidėjus vasarai,  vietinių gyventojų ramybę sudrumstė staiga atsiradusios informacinės lentelės, pastatytos aplink Aukštadvario HE tvenkinį su užrašu: „Ežerus prižiūri KB „Trakų žuvys“, žvejoti be leidimo draudžiama, bauda 58 Eur.“ Vietiniams gyventojams tai buvo tarytum  perkūnas iš giedro dangaus. O dar didesnį šoką  sukėlė šios bendrovės atliekami tyrimai, mat, įmerkę 260 metrų tinklų Aukštadvario HE tvenkinyje Purvynų kaimo ribose žuvų neršto metu, bendrovės nariai, prisidengę moksliniais tyrimais, iš vandens ištraukė daug žuvies. Tuo metu vietiniai gyventojai juos palaikę brakonieriais, pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir tik,  iškvietus Valstybinės gamtos apsaugos inspektorių, aukštadvarietį Viktorą Mindžiulį bei visuomeniniais pagrindais veikiantį gamtos sergėtoją, Aukštadvario medžiotojų būrelio pirmininką Vytautą Nairanauską,  paaiškėjo, kad kooperatinei bendrovei „ Trakų žuvys“  yra išduotas LR aplinkos ministerijos leidimas atlikti tyrimus Aukštadvario vandens telkiniuose.

  Šių metų birželio 13 d. prie Navos ežero ties kavine „Navos smuklė“ Aukštadvario bendruomenės nariai organizavo viešą susirinkimą, kuriame dalyvavo  KB „Trakų žuvys“ direktorius Donaldas Lukšys, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotoja Veronika Pilipavičienė, bendruomenės tarybos narys Laurynas Baltrūnas, Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas, Aukštadvario medžiotojų būrelio pirmininkas Vytautas  Nairanauskas ir bendruomenės nariai, žvejai - mėgėjai, viso - 29 žmonės. Susirinkimo tikslas – susipažinti su kooperatinės bendrovės  „Trakų žuvys“ veikla, steigėjais ir jų parengtais Aukštadvario vandens telkinio tvarkymo planais. Deja, į jau antrą kartą inicijuojamą Aukštadvario bendruomenės narių susirinkimą gerokai vėluodamas, išsiblaškęs atvyko 2014 metais spalio mėnesį įregistruotos bendrovės pirmininkas Donaldas Lukšys. Išsisukinėdamas, bandydamas remtis LR mėgėjiškos žūklės taisyklėmis ir LR žuvininkystės įstatymu, jis nesugebėjo net paaiškinti koks yra bendrovės nuomojamo Aukštadvario vandens tvenkinio priežiūros planas, kokie nuomos tikslai, kokia šių tyvuliuojančių ežerų ateities vizija, nenorėjo įvardinti šios minėtos kooperatinės bendrovės kitų steigėjų. Keistai atrodo, nes Donaldo Lukšio vadovaujama kooperatinė bendrovė „Trakų žuvys“ įregistruota ne Trakuose, o Šalčininkų rajono savivaldybėje Nevainonių kaime, o jo vadovaujama bendruomenė „Trakų Žūkai“ įregistruota Kauno mieste. Nuo ko slepiami šie juridiniai vienetai ir kas tuomet  slepiasi už  vadovo Donaldo Lukšio nugaros? Juk Trakų ežerų teritorija priklauso  dar 2008 metais įregistruotai žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei „Vilgauda“, ši vietos veiklos grupė vienija žuvininkystės veikla užsiimančius asmenis, vietos valdžios ir verslo atstovus ir apima Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Marijampolės, Elektrėnų, Trakų ir kitų vietovių savivaldybes. Iš direktoriaus paaiškinimo sužinojome, kad bendrovė planuoja teikti europinius projektus į žuvininkystės vietos veiklos grupės „Vilgauda“ strategiją.

    -Kodėl tyrimai buvo atliekami žuvų neršto metu?- pasipiktinę aukštadvariečiai klausė kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“, iki 2024 metų išnuomavusios Aukštadvario HE tvenkinius direktoriaus.

   -Iš kur atsirado bauginančios lentelės prie ežero, jei nėra numatytos vietos kur įsigyti bendrovės leidimus žvejybai?

  - Koks  yra bendrovės vandens telkinių nuomos tikslas, kokia bus žuvininkystės vystymo kryptis Aukštadvario vandens telkiniuose – ar lydekinė, karšinė ar seliavinė?- bėrė klausimus vietiniai gyventojai, tačiau susijaudinęs direktorius tik maigė savo mobilųjį telefoną, mažai ką galėdamas paaiškinti, pripažino, kad tyrimas neršto metu gavosi netyčia, kad Aukštadvario ežeras yra „Lydekinis“, nors iki šiol jis buvo laikomas „Karšinis“.

 Kalbėdama Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotoja Veronika Pilipavičienė, paklausė kaip planuojama teikti paraišką į žuvininkystės VVG „Vilgauda“ strategiją, jeigu bendrovė neturi jokios vizijos Aukštadvario ežerų priežiūrai. Veronika siūlė pateikti Aukštadvario vandens telkinio planą plačiai Aukštadvario visuomenei, aiškią Aukštadvario ežerų nuomos viziją, kadangi Aukštadvario kraštas ne agrarinis, todėl norima žinoti, ar ši bendrovė bus naudinga Aukštadvario krašto žmonėms, ar bus sukurtos bent kelios darbo vietos, įkurta normali įmonė žuvininkystės produkcijos perdirbimui ir realizavimui, nors vidaus vandenyse pramoninė žvejyba kol kas yra negalima. Bendruomenės lyderė prašė aiškumo, kad kiekvienas Aukštadvario gyventojas žinotų, kas veikia šalia Aukštadvario.

Kalbėdamas Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas, paklausė kaip bendrovė vykdys pakrančių švaros prievolę ir pateikė pavyzdį,  kaip antai UAB „Alvora“, išnuomavusi Vilkokšnio ežerą, įsijungė į  akciją „Darom“, surinko pilną sunkvežimį šiūkšlių, padangų ir kitokių atliekų. Jis pasiūlė bendrovės direktoriui  susipažinti su galiojančiais teisės aktais ir priminė,  kad regioninio parko teritorijoje jokiu būdu negalima povandeninė žvejyba. Deja,  KB „Trakų žuvys“ pirmininkas Donaldas Lukšys pripažino, kad bendrovė dar nespėjo valyti Aukštadvario ežerų pakrančių, o vietiniams gyventojams jokių lengvatų  nenumatė.

Apibendrinant vietos bendruomenės ir kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ atstovo pirmąjį susitikimą, buvo nutarta viešinti kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ veiklą, artimiausiu metu pristatyti bendruomenei Aukštadvario vandens telkinio tvarkymo planą. Susirinkimo pabaigoje visuomeniniais pagrindais buvo išrinkta penkių asmenų komisija kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ veiklos priežiūrai.

  Aukštadvario bendruomenės nuomone, kitaip turi elgtis kooperatinės bendrovės „Trakų žuvys“ steigėjai, o ne paslapčia atsėlinę į Aukštadvario ežerus, skaniai valgyti Aukštadvario ežerų žuvį.  

 

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Aukštadvario seniūnijoje nuskambėjo gamtos šventė - Sekminės

Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida paplito po visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą šių metų gegužės 20 d. sekmadienį Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų seniūnaitijoje, Lietuvos edukologijos universiteto mokymo bazės „Tamašiava“ sporto stadione vyko puiki Sekminių šventė – kraštiečių susitikimas „Švęskime Sekmines drauge“. Sekminės - tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Juk dar taip neseniai, kai mūsų Lietuva garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir nebuvo sunykę Sekminių senosios tradicijos, po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto ir giros rinkdavosi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių, dainuojant ir šokant ratelius linksmai praleisti popietę. O apdainuoti rugiai visuomet augdavo geriau. Mūsų proseneliai senovės kultūroje Sekmines siejo su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Kai piemenys pargindavo namo vainikuotus gyvulius iš laukų juos šeimininkai vaišindavo naminiais produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir sausomis šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius „lumzdelius“, o kerdžius - „ožragį“. Aukštadvaris – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė nusprendė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Sekminių šventę pradėjome šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias, o kartu meldėmės už Čižiūnų seniūnaitijos gyventojus. Po šv. Mišių atvykome į ežerais apsuptą Aukštadvario seniūnijos Tamašiavos kaimą, kuris nuo seno garsėjo pokaryje įkurtais Vaikų globos namais. Šiuo metu čia sėkmingai veikia Lietuvos edukologijos universiteto praktinio mokymo bazė, kurią kruopščiai prižiūri mūsų kraštietis Vytautas Sindaravičius ir jo darbuotojai. Ragų gaudesiu šventės pradžią paskelbė populiariausia Lietuvos tradicinės muzikos tautiška kapela „SUTARAS“ (vadovas Antanas Fokas). Visus susirinkusius sveikino Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas). Šio laikmečio „piemenėliai“ – Aukštadvario seniūnijos Bijūnų seniūnaitijos gimnastų grupė „Street workout Bijūnai“ visus maloniai nustebino savo įspūdinga gimnastų programa. Labai džiaugiamės šiai šventei gavę Naisių vasaros teatro dovaną. Į Tamašiavos kaimą atvažiavo didžiulis automobilis - kilnojama scena su visa įgarsinimo aparatūra. Tokioje puikiai įgarsintoje scenoje programą pateikė tautiška kapela „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas). Muzikantai taip sugebėjo įtraukti susirinkusius kraštiečius į lietuvių liaudies žaidimus, šokius, kad stadionas, kapelos vadovo Antano Foko žodžiais tariant „nuo šokių tapo asfaltu“. Prisimindami senąsias lietuvių liaudies tradicijas, į organizuojamą Sekminių šventę gausiai rinkosi vietiniai seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai. Jie džiaugėsi švente, bendravo tarpusavyje, dalyvavo Aukštadvario sporto klubo (vadovas Gediminas Pociūnas, šaudymo būrelio vadovas Viktoras Stukas) organizuojamose sportinėse varžytuvėse, turėdami galimybę pasivaržyti, šaudant iš lanko, mėtant smigį, pasagą. Nugalėtojai buvo apdovanoti pintais krepšiais bei kitais suvenyrais. Šventės dalyviai vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene, vietinių verslininkų ir namudininkų keptais kibinais, gira, įvairiais saldumynais ir kitokiais skanėstais. Stadionas tiesiog mirgėjo vasaros spalvomis, skambėjo nuo žmonių klegesio, o Tamašiavos kaimo kelio pakraštyje tiesiog neliko laisvos vietos nuo didelio automobilių srauto. Į šventę rinkosi giminės, kaimynai, kraštiečiai, svečiai. Gausiausiai susirinkusi Buividavičių giminė buvo apdovanota seniūnės prizu – mediniu laikrodžiu. Šventės organizatoriai pažėrė ir keletą liaudies išminties perliukų: tik po Sekminių galima pradėti maudynių sezoną, mat, tik tada laumės savo vandenis užleidžiančios, tik tuomet ir ant žolės sėstis ar voliotis galima. Mielieji, šią puikią lietuvių liaudies tradicijas gaivinančią šventę 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė skyrė kiekvienam Aukštadvario seniūnijos gyventojui, kraštiečiui, svečiui. Šventės organizatoriai - Aukštadvario seniūnija ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys. Mes labai džiaugiamės, kad saulėta Sekminių diena ir 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida buvo tokia puiki ir maloni kiekvienam čia atvykusiam. Šokiais, žaidimais, sportinėmis varžytuvėmis ir dainomis mums pavyko sukurti labai gerą nuotaiką žmonėms. O dabar, gerai pasilinksminus, kviečiame visus naujomis jėgomis kibti į sekančius vasaros darbus.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš Sekminių šventės.

Skaityti daugiau... »

Kviečiame

Kviečiame

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 23 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti