1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Mieli Trakų rajono Žmonės,

 

 

gražus gyvenimas neatsiranda iš niekur. Kasdien jis kuriamas su nuolankumu, pasiaukojimu ir meile savo šeimai, bendruomenei,  gimtajam kraštui. Aš, kaip ir Jūs kiekvienas, gyvenu prasmingą ir kupiną veiklos gyvenimą. Keturis metus esu dirbusi ekonomisto darbą žemės ūkyje, dvidešimt septynis savo brandžiausius metus su didele meile atidaviau mokyklai ir mokiniams, o šiuos paskutinius devynerius metus nuolat puoselėju gimtąjį Aukštadvario kraštą. Manau, kiekvienas iš Jūsų, pravažiuojant pro ežerais ir pušynais apsuptą Aukštadvarį, pastebėjote, kad labai myliu šį  kraštą ir dedu visas pastangas,  kad jis nuolat gražėtų. Aišku, ne viskas priklauso nuo seniūnijos, kuriai aš vadovauju, didžiąja dalimi - nuo skiriamų Valstybės lėšų ir  nuo čia gyvenančių darbščių, nuostabių žmonių. Šiame Dievo ir gamtos sukurtame kampelyje mes visi kartu  puoselėjame grožį, auginame vaikus, saugojame mūsų senolių tradicijas ir papročius.

  Visa širdimi ir protu dirbu Aukštadvario ir aukštadvariečių gerovei. Būdama Aukštadvario seniūne, esu laimėjusi ir įgyvendinusi daugelį projektų. Vien tik LEADER programos lėšomis buvo įgyvendinti projektai: „Aplinkos sutvarkymas, siekiant pagerinti Aukštadvario II-ųjų kapinių priežiūrą“ (LADER – 12 – TRAKAI - 04 – 009), projektas „Žemės sklypo (Unikalus Nr. 4400-2133-4834) sutvarkymas ir jo pritaikymas Aukštadvario seniūnijos gyventojų poreikiams“ (LEADER – 11 – TRAKAI - 03 – 011). Daug mano  pastangų buvo įdėta,  įgyvendinant analogiškus projektus Aukštadvario bendruomenėje, Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijoje. Visuomet didžiuojuos seniūnijos įstaigų kolektyvų, jų vadovų ir Aukštadvario seniūnijos gyventojų pasiekimais ir apie tai dažnai rašau rajoninėje ir respublikinėje spaudoje. Nors kartais apmaudu, kad pastaraisiais  metais mano straipsniai, kaip politikės yra tendencingai blokuojami ir  Jūsų nepasiekia.

   Buvau viena iš pagrindinių iniciatorių ir organizatorių 2013 metais pažymint  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100-metį ir šia proga išleidžiant jubiliejinę knygą „Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija“, paminklo Aukštadvario miestelio suteiktos privilegijos 440- metų jubiliejaus proga pastatymo. Buvau iniciatorė, atnaujinant pakelės kryžių Aukštadvario seniūnijos Zabarauskų kaime, Aukštadvario miestelyje prie Domininkų namų. Lietuvos kultūros rėmimo fondo lėšomis gebėjau pastatyti naują ąžuolinį kryžių ir atminimo lentą su žuvusių karių pavardėmis Lietuvos kariuomenės 1918 metų savanorių kapavietėje, kuri yra Aukštadvario miestelio II-se kapinėse. Esu šventai pasižadėjusi kiekvieną mirusį savo seniūnijos gyventoją, kraštietį palydėti Anapilin ir pasakyti atsisveikinimo kalbą prie jo kapo duobės.

  Esu visų proginių švenčių, susitikimų, jubiliejų, varžytuvių, vakaronių ir kitų renginių organizatorė ir rėmėja. Šiai iniciatyvai nuolat pasitelkiu kraštiečius, suburiu vietinius gyventojus ir įstaigas.

  Turiu didelės patirties bendruomeninėje veikloje. Esu steigėja daugelių visuomeninių organizacijų: Aukštadvario bendruomenės steigėja ir tarybos narė, bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja, asociacijos „Aukštadvario senjorai“ steigėja ir tarybos narė, asociacijos „Ubiškių krašto bendruomenė“ steigėja, jaunųjų ūkininkų ratelio „Pušelė“ buhalterė, Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos tarybos narė. Esu Trakų krašto VVG steigėja ir valdybos pirmininkė. Labai džiaugiuosi, kad sugebėjau deramai prisidėti, įgyvendinant Trakų krašto VVG pirmąją strategiją, kuri sėkmingai pasklido po visą Trakų rajoną ir ženkliai prisidėjo prie kaimiškųjų vietovių gyventojų gerovės. O šiuo metu intensyviai dalyvauju, kuriant naująją 2015 -2020 metų Trakų krašto VVG strategiją.

   Buvau viena iš didžiausių iniciatorių, vykdant LNK televizijos projektą „Auksinė širdis“. Projekto vykdymo metu buvo atlikta Aukštadvario seniūnijos Būdos kaimo daugiavaikės Rūtos ir Dano Narbutų šeimos gyvenamojo namo rekonstrukcija. Padedant Bijūnų bendruomenei, paremiant Trakų rajono įmonėms ir fiziniams asmenims, ši sena,  ant kertinių akmenų pastatyta trobelė, paveldėta iš senelės, buvo perstatyta į gražų medinį namą su mansarda, įrengiant atskirus tris kambarius vaikams. Pravažiuojant pro Aukštadvario seniūnijos Būdos kaimą, visuomet širdimi pasidžiaugiu, kad su Jūsų, Mielieji, pagalba gebėjau įvykdyti tokį sudėtingą projektą – pastatyti  gražų namą septynerių vaikų daugiavaikei šeimai. Projektas „Auksinė širdis“ man išliko visam gyvenimui kaip įrodymas, kokius gerus darbus gali padaryti žmogus ir  kiek daug yra gerų, auksinę širdį turinčių žmonių. Manau, šis projektas išliko ne tik mano, jis ilgam išliko Rūtos ir Dano Narbutų širdyse bei jų septynerių vaikų mažose širdelėse. Didelis atpildas man yra tai, kad šie vaikai su manimi  visuomet sveikinasi ir pasitinka su šypsena.

  Sukaupiau didelę vadybinės ir finansinės veiklos patirtį, kurią nuolat neatlygintinai ir geranoriškai dalinuosi su į mane besikreipiančiais Trakų rajono gyventojais. Konsultuoju ūkinės veiklos ir finansų valdymo klausimais. Esu viena iš Trakų kredito unijos steigėjų, nuo jos įkūrimo dešimt metų vykdau  valdybos pirmininkės pareigas. Džiaugiuosi, kad unijos suteikta finansinė pagalba buvo naudinga  kredito unijos nariams. Dėka suteiktų kreditų pagražėjo jų gyvenamoji aplinka, sodybos ar sustiprėjo jų verslas. Įtakojau  Trakų kredito unijos valdybą  palaikyti valstybinę Vyriausybės programą,  2015 metais įvedant eurą šalyje  ir per Trakų kredito uniją  vietiniams gyventojams palengvinant litų keitimo į eurus procedūrą. Mano iniciatyva senyvo amžiaus žmonėms netgi buvo suteiktas transportas saugiai nuvykti į valiutos keitimo vietą. 

Visų atliktų darbų išvardinti neįmanoma. Visą tai matote ir vertinate Jūs, mieli Žmonės. Nuolat jaučiu Jūsų padėką ir mano idėjų palaikymą. Puikiai žinome, kad didelius  darbus galime nuveikti tik būdami kartu. Turime didelių sumanymų ateičiai, mūsų visų gyvenimo kokybės gerinimui, todėl Jūsų paraginta nusprendžiau eiti  į 2015 metų savivaldos rinkimus. Manau, tokių žmonių reikia Trakų rajono savivaldybės tarybai.

 Savo veikloje ir gyvenime ir toliau orientuosiuos į pamatines vertybes – pilietiškumą, socialinę gerovę ir teisingumą. Liksiu visada  ištikima Jums, savo gimtajam kraštui ir pašaukimui tarnauti žmonėms.

 

Pagarbiai, Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 9 svečius online

Prisijungti