1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Mieli Trakų rajono Žmonės,

 

 

gražus gyvenimas neatsiranda iš niekur. Kasdien jis kuriamas su nuolankumu, pasiaukojimu ir meile savo šeimai, bendruomenei,  gimtajam kraštui. Aš, kaip ir Jūs kiekvienas, gyvenu prasmingą ir kupiną veiklos gyvenimą. Keturis metus esu dirbusi ekonomisto darbą žemės ūkyje, dvidešimt septynis savo brandžiausius metus su didele meile atidaviau mokyklai ir mokiniams, o šiuos paskutinius devynerius metus nuolat puoselėju gimtąjį Aukštadvario kraštą. Manau, kiekvienas iš Jūsų, pravažiuojant pro ežerais ir pušynais apsuptą Aukštadvarį, pastebėjote, kad labai myliu šį  kraštą ir dedu visas pastangas,  kad jis nuolat gražėtų. Aišku, ne viskas priklauso nuo seniūnijos, kuriai aš vadovauju, didžiąja dalimi - nuo skiriamų Valstybės lėšų ir  nuo čia gyvenančių darbščių, nuostabių žmonių. Šiame Dievo ir gamtos sukurtame kampelyje mes visi kartu  puoselėjame grožį, auginame vaikus, saugojame mūsų senolių tradicijas ir papročius.

  Visa širdimi ir protu dirbu Aukštadvario ir aukštadvariečių gerovei. Būdama Aukštadvario seniūne, esu laimėjusi ir įgyvendinusi daugelį projektų. Vien tik LEADER programos lėšomis buvo įgyvendinti projektai: „Aplinkos sutvarkymas, siekiant pagerinti Aukštadvario II-ųjų kapinių priežiūrą“ (LADER – 12 – TRAKAI - 04 – 009), projektas „Žemės sklypo (Unikalus Nr. 4400-2133-4834) sutvarkymas ir jo pritaikymas Aukštadvario seniūnijos gyventojų poreikiams“ (LEADER – 11 – TRAKAI - 03 – 011). Daug mano  pastangų buvo įdėta,  įgyvendinant analogiškus projektus Aukštadvario bendruomenėje, Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijoje. Visuomet didžiuojuos seniūnijos įstaigų kolektyvų, jų vadovų ir Aukštadvario seniūnijos gyventojų pasiekimais ir apie tai dažnai rašau rajoninėje ir respublikinėje spaudoje. Nors kartais apmaudu, kad pastaraisiais  metais mano straipsniai, kaip politikės yra tendencingai blokuojami ir  Jūsų nepasiekia.

   Buvau viena iš pagrindinių iniciatorių ir organizatorių 2013 metais pažymint  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100-metį ir šia proga išleidžiant jubiliejinę knygą „Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija“, paminklo Aukštadvario miestelio suteiktos privilegijos 440- metų jubiliejaus proga pastatymo. Buvau iniciatorė, atnaujinant pakelės kryžių Aukštadvario seniūnijos Zabarauskų kaime, Aukštadvario miestelyje prie Domininkų namų. Lietuvos kultūros rėmimo fondo lėšomis gebėjau pastatyti naują ąžuolinį kryžių ir atminimo lentą su žuvusių karių pavardėmis Lietuvos kariuomenės 1918 metų savanorių kapavietėje, kuri yra Aukštadvario miestelio II-se kapinėse. Esu šventai pasižadėjusi kiekvieną mirusį savo seniūnijos gyventoją, kraštietį palydėti Anapilin ir pasakyti atsisveikinimo kalbą prie jo kapo duobės.

  Esu visų proginių švenčių, susitikimų, jubiliejų, varžytuvių, vakaronių ir kitų renginių organizatorė ir rėmėja. Šiai iniciatyvai nuolat pasitelkiu kraštiečius, suburiu vietinius gyventojus ir įstaigas.

  Turiu didelės patirties bendruomeninėje veikloje. Esu steigėja daugelių visuomeninių organizacijų: Aukštadvario bendruomenės steigėja ir tarybos narė, bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja, asociacijos „Aukštadvario senjorai“ steigėja ir tarybos narė, asociacijos „Ubiškių krašto bendruomenė“ steigėja, jaunųjų ūkininkų ratelio „Pušelė“ buhalterė, Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos tarybos narė. Esu Trakų krašto VVG steigėja ir valdybos pirmininkė. Labai džiaugiuosi, kad sugebėjau deramai prisidėti, įgyvendinant Trakų krašto VVG pirmąją strategiją, kuri sėkmingai pasklido po visą Trakų rajoną ir ženkliai prisidėjo prie kaimiškųjų vietovių gyventojų gerovės. O šiuo metu intensyviai dalyvauju, kuriant naująją 2015 -2020 metų Trakų krašto VVG strategiją.

   Buvau viena iš didžiausių iniciatorių, vykdant LNK televizijos projektą „Auksinė širdis“. Projekto vykdymo metu buvo atlikta Aukštadvario seniūnijos Būdos kaimo daugiavaikės Rūtos ir Dano Narbutų šeimos gyvenamojo namo rekonstrukcija. Padedant Bijūnų bendruomenei, paremiant Trakų rajono įmonėms ir fiziniams asmenims, ši sena,  ant kertinių akmenų pastatyta trobelė, paveldėta iš senelės, buvo perstatyta į gražų medinį namą su mansarda, įrengiant atskirus tris kambarius vaikams. Pravažiuojant pro Aukštadvario seniūnijos Būdos kaimą, visuomet širdimi pasidžiaugiu, kad su Jūsų, Mielieji, pagalba gebėjau įvykdyti tokį sudėtingą projektą – pastatyti  gražų namą septynerių vaikų daugiavaikei šeimai. Projektas „Auksinė širdis“ man išliko visam gyvenimui kaip įrodymas, kokius gerus darbus gali padaryti žmogus ir  kiek daug yra gerų, auksinę širdį turinčių žmonių. Manau, šis projektas išliko ne tik mano, jis ilgam išliko Rūtos ir Dano Narbutų širdyse bei jų septynerių vaikų mažose širdelėse. Didelis atpildas man yra tai, kad šie vaikai su manimi  visuomet sveikinasi ir pasitinka su šypsena.

  Sukaupiau didelę vadybinės ir finansinės veiklos patirtį, kurią nuolat neatlygintinai ir geranoriškai dalinuosi su į mane besikreipiančiais Trakų rajono gyventojais. Konsultuoju ūkinės veiklos ir finansų valdymo klausimais. Esu viena iš Trakų kredito unijos steigėjų, nuo jos įkūrimo dešimt metų vykdau  valdybos pirmininkės pareigas. Džiaugiuosi, kad unijos suteikta finansinė pagalba buvo naudinga  kredito unijos nariams. Dėka suteiktų kreditų pagražėjo jų gyvenamoji aplinka, sodybos ar sustiprėjo jų verslas. Įtakojau  Trakų kredito unijos valdybą  palaikyti valstybinę Vyriausybės programą,  2015 metais įvedant eurą šalyje  ir per Trakų kredito uniją  vietiniams gyventojams palengvinant litų keitimo į eurus procedūrą. Mano iniciatyva senyvo amžiaus žmonėms netgi buvo suteiktas transportas saugiai nuvykti į valiutos keitimo vietą. 

Visų atliktų darbų išvardinti neįmanoma. Visą tai matote ir vertinate Jūs, mieli Žmonės. Nuolat jaučiu Jūsų padėką ir mano idėjų palaikymą. Puikiai žinome, kad didelius  darbus galime nuveikti tik būdami kartu. Turime didelių sumanymų ateičiai, mūsų visų gyvenimo kokybės gerinimui, todėl Jūsų paraginta nusprendžiau eiti  į 2015 metų savivaldos rinkimus. Manau, tokių žmonių reikia Trakų rajono savivaldybės tarybai.

 Savo veikloje ir gyvenime ir toliau orientuosiuos į pamatines vertybes – pilietiškumą, socialinę gerovę ir teisingumą. Liksiu visada  ištikima Jums, savo gimtajam kraštui ir pašaukimui tarnauti žmonėms.

 

Pagarbiai, Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

„GANDRE, GANDRE APSUK RATĄ – GAUSI VARLĄ IN ČEBATĄ!“

Pavasaris šiemet truputėlį vėluoja, tad gandrai dar neskuba aptūpti senų lizdų. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės Mackantiškių kaimo gandrų gerbėjai baltąjį gandrą pastebėjo jau kovo viduryje. Gandralizdis Vaclovo Babaičio kieme buvo nukentėjęs po žiemos, tad gandrai besiblaškydami lizdą ėmė krauti ant elektros stulpo Stanislavos Barkauskienės sodyboje. Aukštadvario seniūnės ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos rūpesčiu gandralizdis Vaclovo Babaičio sodyboje buvo sutaisytas. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinės kultūrinių renginių sklaida apėmė visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą balandžio 14 d. sekmadienio popietę daug Aukštadvario ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių traukė į Mackantiškių kaimo tradicinę Gandrinių šventę. Tai unikali šventė, vienintelė su išlikusiomis tradicijomis šventė Lietuvoje. Šio kaimo senoliai nuo senovės pratę gyventi su gandrais. Kažkada kaimo seniūnas pavasario tarybą šaukdavęs po medžiu su gandralizdžiu. Aptarę einamus reikalus, rinkdavosi po pirkias, vaišindavosi pyragėliais „kaukorais“. Anksti rytą, saulei tekant, motinos keldavo vaikus pasiimti gandro dovanų. Dovanėlės būdavo sudėtos drobiniuose maišeliuose ir pakabintos ant tvoros arba ant obels šakų. Maišelyje dažnai būdavo saldumynai, „ka(u)korai“. Senoliai, gyvendami su gandrais, iš jų elgesio sprendė apie orų permainas, metų derlių. Labai pergyvendavo, jeigu gandrai negrįžta, visaip stengdavosi jiems įtikti. Sakydavo, kad pas blogus žmones jie negyvena, o pas ką apsigyvena, ta sodyba laiminga laikoma, Perkūnas čia netrenkiąs. Pagadintą audros ar laiko lizdą žmonės visad stengėsi pataisyti ir savo sodyboje išsaugoti paukščius. Į prosenovišką Mackantiškių kaimo gandrinių šventę rago balsu visus šaukė baltų kultūros puoselėtojas Rimas Pakeris. Renginio vedančioji pasidžiaugė, kad į šventę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, ypač vaikų. Kiekviena šeimininkė į šventę atsinešė savo pagamintų patiekalų. Seniūnės vardu šiuo statusu ir unikalia švente pasidžiaugė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. Aukštadvario regioninio parko specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Talvydas Špiliauskas pasidžiaugė turtinga krašto gamta. Į šventę atvyko VDU gamtininkas Šarūnas Ašmantas, jau keleri metai stebintis šios šventės tradicijas. Jis pasidžiaugė švaria gamta, ragino lankytojus ir jaunimą niekada nepalikti šiukšlių gamtoje. Irena Stankevičienė iš gretimo Bijūnų kaimo atvyko su vaišėmis, dėkodama už tradicijų tęstinumą šventės organizatoriams padovanojo putpelių kiaušinių bei džiovintų raudonėlių puokštes. Mackantiškių seniūnaitis, puikus ornitologas Marijonas Mackevičius pasidžiaugė, kad tame pačiame medyje, kuriame peri gandras, uokse sau namus įsirengė naminė pelėda, o mažame uokselyje dar ir bukutis apsigyveno. Taigi namų šeimininkas ir šios šventės globėjas Vaclovas Babaitis dabar kartu ir paukščių globėjas. Netrukus po dangų ėmė skraidyti net keturi gandrai, susirinkusieji ėmė džiaugsmingai ploti. Senoviškais armonikos garsais gerą nuotaiką kurstė Juozo Petravičiaus šeimos kapela iš Ūbiškių kaimo. Juozas net natų nepažįsta, o griežia nuo pat vaikystės. Mackantiškietė Veronika Beliūnienė papasakojo legendą apie kaimo pavadinimą. Kaimas šalia Karališkojo vieškelio turėjo smuklę, kurioje žvitri žydaitė puikius macus kepė. Kaimas nuo senovės dar vadinamas Kakorų kaimu. Tas vardas prigijęs nuo Gandrinių šventės. Apie senovinius ir beveik iki šių dienų išlikusius gyvulių gynimo papročius pasakojo gamtos puoselėtojas ir šventės atgaivintojas Vaclovas Plegevičius. Gražiomis dainomis linksmino Aukštadvario senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ moterys. Joms vadovauja buvusi pedagogė Veronika Pilipavičienė. Į šventę ji ryšulėlyje atsivežė iškeptą pyragą – šimtalapį – ir pagal prosenovinį paprotį pakabino ant tvoros. Veronika – tautosakos žinovė, papročių saugotoja, kartu su kitomis senjorėmis ir aktyvi visuomenininkė, Aukštadvario regioninio parko savanorė, be jų gražių dainų nepraeina nė viena šventė. Aukštadvario gimnazijos mokytojos Rasa Žuklienė ir Česlova Pociūnienė suorganizavo, kad moksleiviai būtų atvežti į šventę. Paukščių balsų ir sakmių apie gandrus kompoziciją paruošė ir vaikus mokė Rita Balsevičiūtė. Vaikai erzino gandrą dainelėmis, pamėgdžiojo paukščių balsus. Vyresnieji moksleiviai sekė sakmes apie pragaro paukštį juodą gandrą, Dievo pasiųstą pragaran baltą gandrą, kaip gandrui šalta pasidarė. Pasakorė Ieva Baškevičiūtė paporino, kaip gandro atneštas ryšulėlis vaikeliu pavirto. Aukštadvario bibliotekos vedėja pasakorė Ramunė Jarmalavičiūtė išaiškino, kaip dziedai pagal gandrų orus spėliodavo, kad busilas gali ligų raistuosna išnešt, pas gerų žmogų ciktai lizdų suka. Rimas Pakeris grojo dūda ir dainavo apie visų mylimą paukštį – gervelą. Po programos Trakų rajono savivaldybės ir Aukštadvario seniūnijos prizais moksleivius, kaukorų kepėjas, pranešėjus, renginio globėją Vaclovą Babaitį apdovanojo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. LR Žemės ūkio rūmų Trakų rajone organizatorė Janina Mandeikienė papuošė kiemą ryškiaspalviais balionais, dėkojo organizatoriams, apdalijo vaikus prisiminimo dovanėlėmis, įteikė prizus labiausiai prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Tada visi buvo pakviesti ragauti Vitalijos Barkauskienės, Veronikos Beliūnienės, Irenos Babaitienės, Aldonos Plegevičienės keptais kaukorais, valgyti Astos Mackevičienės ir Angelės Taraškevičienės keptos busilo pautienės su garšvomis, gerti žolalių arbatos. Vaišių stalai su saldėsiais traukė vaikus, o svečiai stebėjosi kaukorų įdarų įvairove: su grybais, žuvimi, morkomis, bulvėmis, kepenimis. Griežiant armonikai, atsirado ir šokančių, visi ilgai linksminosi, girdami gandrą, nes jeigu ne jis, nebūtų čia susirinkę tiek svečių.

Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvariečiai dalyvavo Pasaulio margučių ridenimo čempionate

Balandžio 8 d. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės atstovai buvome pakviesti į Utenos rajono Užpalių miestelį, kur vyko Pasaulio margučių ridenimo čempionatas. Pasiėmę pintinėlę gražiai išmargintų margučių, Aukštadvario kraštą garsinantį skaniausią pyragą „Šimtalapis“, ankstų sekmadienio rytą išvykome į Užpalius. Pirmiausiai mus maloniai nuteikė švari ir tvarkinga aplinka, vietinių gyventojų nuoširdumas ir svetingumas. Tik stabtelėjus prie bažnyčios, mus užkalbino pro šalį praeidamas Užpalių senjoras, paklausdamas, gal kuo nors galėtų mums padėti. Gražiame Šventosios upės slėnyje įsikūrę Užpaliai mena savo garbingą istoriją, turi nepaprastai gražią neogotikinio stiliaus bažnyčią, o šalia bažnyčios vyko margučių ridenimo čempionatas ir gražiausio margučio konkursas, kurį organizavo Užpalių „Lions“ paramos ir labdaros klubas, Užpalių bendruomenė. Labai smagu, kad gražiausio konkurso titulą laimėjo aukštadvarietės Petronėlės Kavaliauskienės ir Bijūnų bendruomenės tarybos narės Irenos Stankevičienės margučiai. Šventė buvo tiesiog įspūdinga. Dalyvavome margučių ridenimo ir stipriausio margučio varžybose, įvairiuose žaidimuose, pasisėmėme patirties, sulaukėme labai daug šventės organizatorių, Užpalių seniūno Eugenijaus, bendruomenės pirmininkės Vidos ir kitų vietinių gyventojų dėmesio. Visus susirinkusius linksmino tautiška kapelija „Sutaras“.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 32 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti