1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
Klaida
  • [sigplus] Critical error: Image gallery folder naujienos/124.jpg is expected to be a path relative to the image base folder specified in the back-end.

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario tradicinis rudens jomarkas

[sigplus] Critical error: Image gallery folder naujienos/124.jpg is expected to be a path relative to the image base folder specified in the back-end.

 Ištisą  rugsėjo mėnesį Aukštadvario seniūnijos  gyventojus ir pravažiuojančius pro Aukštadvario miestelį sveikino šiaudinės skulptūros, pagamintos Aukštadvario seniūnijos iniciatyva. Tarytum kviesliai, jos  kvietė visus – didelius ir mažus į Aukštadvario seniūnijos tradicinę rudens gėrybių mugę „Rudens jomarkas – 2014“ . Ypatingai šios  mugės laukimo nuotaiką  kėlė šiaudinių raudonosių paršiukų šeimyna. Malonu buvo stebėti, kad praeinantys ar pravažiuojantys pro Aukštadvario miestelį vis sustodavo ir čia fotografuodavo  savo mažamečius vaikus.

    Tradicinis rudens jomarkas prasidėjo rugsėjo 27-sios dienos rytą. Į Aukštadvario miestelio aikštę nuotaikingai skubėjo visi -  ir pardavėjai ir pirkėjai. Čia buvo gausu visko – Lietuvos A. Stulginskio universiteto dėstytojo A. Amšiejaus ir  Kauno rajono Babtų sodininkų sodinukai ir uogakrūmiai, Panevėžio rajono Ramygalos sodininkų išauginti sodinukai bei obuoliai, kriaušės ir gražiausi riešutai. Buvo ir gėlių daigų, įvairių sodo ir daržo gėrybių,  ūkininkų  išaugintų triušių, paukščių, medaus, sūrių,  rūkytų lašinių, kumpių bei skilandžių. Jomarke buvo gausu ne tik pardavėjų, bet ir pirkėjų. Tiek vietinių gyventojų, tiek ir Aukštadvario seniūnijos lankytojų, svečių ir šiaip pravažiuojančių pro Aukštadvario miestelį. Naujai renovuota Aukštadvario miestelio aikštė spindėjo nuo  įvairiaspalvių rudeninių puokščių ir skambėjo nuo lietuvių liaudies dainų ir šokių.

   Į Aukštadvario  tradicinį rudens jomarką atvyko svečių: LR Seimo narė Dangutė Mikutienė, LR kultūros ministerijos vyr. specialistė Irena Didžiulienė, LR žemės ūkio ministerijos LEADER programos mokymo metodikos centro vyr. specialistė Veronika Bobinienė, Trakų kultūros rūmų direktorės pavaduotoja  Indrė Jankūnaitė, Trakų rajono savivaldybės tarybos nariai, mūsų kraštiečiai Galina Smolskienė, Kęstutis Blaževičius ir Vytautas Zalieckas.

   Mugę praturtino Aukštadvario seniūnijos įstaigos ir visuomeninės organizacijos, išradingai pasipuošdamos savo kiemelius ir pristatydamos kompozicijas „Rudens gėrybių kraitė – 2014“. Čia buvo visokių grožybių: puokščių, ežiukų, ant savo spyglių nešančių obuolius, diedukų ir bobučių, imituojančių senelių namų gyventojus, svogūnų ir česnakų pynių gražiausių bei madingiausių karolių, pagamintų  iš džiovintų obuolių. Visų dėmesį patraukė Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ kompozicija „Ežys“ su užrašu: „ Žmonės parduoda tavorą – ežys už dyką atiduoda gerą orą“. Aukštadvario žemės ūkio mokykla mugėje pristatė mokomajame ūkyje išaugintus grūdus, grikius, bulves. Žemės ūkio mokykloje įsikūręs amatų centras visus mugės dalyvius vaišino labai skania žuviene, o šios mokyklos mokytojai reklamavo sveiką gyvenimo būdą, pristatydami natūralias vaisių ir daržovių sultis. Degustacijos metu buvo galimybė  susipažinti su  biologijos mokytojos – metodininkės Janės Budrevičienės paruoštais bukletais apie natūralių sulčių poveikį žmogaus sveikatai.

    Aukštadvario vidurinės mokyklos technologijos mokytoja – metodininkė Onutė Lemežienė su mokinukais reklamavo mokinių rankomis pagamintus gaminius, ji tiesiogiai ugdė verslumą jaunų aukštadvariečių tarpe.

   Mugėje ypač buvo aktyvi Irenos Stankevičienės vadovaujama  Bijūnų bendruomenė, kaip ir kasmet čia pat, aikštėje  iškepusi šimtus skanių bulvinių blynų. Nenusileido jiems  ir Aukštadvario bendruomenės senjorai. Jie prekiavo namudiniais gaminiais iš vilnonių siūlų, puikavosi savo sodų produkcija, vaišino visus  pagamintomis salotomis, keptais pyragais. O ūkininkas Vytautas Zalieckas nemokamai dovanojo mugės dalyviams savo ūkyje išaugintus grikius.

   Netrūko mugėje ir  meninės programos. Čia dalyvavo du meniniai šokių kolektyvai: Trakų meno mokyklos Aukštadvario padalinio mokinukų šokių kolektyvas, vadovaujamas mokytojos Akvilės Prakapienės ir sėkmingai dalyvavęs respublikinėje dainų šventėje Aukštadvario tautinių šokių kolektyvas „Nava“, vadovaujamas Rimutės Blikertienės. Nuotaikingai liejosi estradinės dainos, kurias atliko neformalus estradinis Aleksandro Vasiliausko ir Vytauto Dzencevičiaus duetas. Meninę programą parengė ir ją vedė Trakų kultūros rūmų kultūros organizatorė Teresė  Mikutavičienė ir Aleksandras Vasiliauskas, ją įgarsino Aukštadvario neformali jaunimo grupė, vadovaujama Dovydo Ditkevičiaus.

Rudens gėrybių jomarkas šurmuliavo Aukštadvario miestelio aikštėje visą saulėtą šeštadienį.  O po jo aukštadvariečiai skubėjo pasodinti nupirktus sodinukus  ir uogakrūmius, o mugės pardavėjai – skaičiuoti uždirbtus pinigus. Kur gi daugiau taip mielai mums visiems pabendrauti, nuo seno čia labiausiai mėgstama susibūrimų  vieta -  puiki miestelio aikštė.

 Aukštadvario seniūnijos vardu dėkoju Jums, mielieji, visiems, kurie padėjote organizuoti šį tradicinį rudens jomarką ir kurie buvote šią puikią rudens dieną Aukštadvario miestelio aikštėje. Smagu organizuoti, kai šalia  matai švytinčius žmonių veidus. Tad,  sakau visiems -  iki sekančio  malonaus susitikimo! 

Aukštadvario seniūnė                                                                                                            Jadvyga Dzencevičienė

 

{gallery width=144 height=144}/naujienos/124.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/125.jpg{/gallery}

{gallery width=144 height=144}/naujienos/126.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/127.jpg{/gallery}

{gallery width=144 height=144}/naujienos/128.jpg{/gallery}{gallery width=144 height=144}/naujienos/129.jpg{/gallery}

{gallery width=144 height=144}/naujienos/130.jpg{/gallery}

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 18 svečius online

Prisijungti