1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Trakų kredito unijos 10-metį pasitikome Baltijos kelyje

 

Trakų kredito unijos 10-metį pasitikome Baltijos kelyje

  Šių metų rugpjūčio 22 – 23 dienomis, visai  Lietuvai dalyvaujant  istoriniame renginyje „Baltijos kelio sąšauka“,  Trakų kredito unija, pažymint  savo sėkmingos veiklos 10-ties metų jubiliejų, organizavo ekskursiją šiuo Lietuvos istorijai ypatingu keliu.

  Ekskursijos dalyviai -  Trakų kredito unijos nariai, kredito unijos darbuotojai bei jų šeimų nariai. Kelionės tikslas – važiuoti keliu, kuris  prieš 25-erius metus tapęs beveik 600 km. rankų grandinės dalimi, simbolizuojančia Baltijos šalių vienybę, patriotiškumą ir taip dažnai linksniuojamą laisvę.

Prie Trakų rajono kryžiaus

  Iš Trakų išvykome ankstų penktadienio rytą. Pirmasis mūsų sustojimas buvo  „Baltijos kelio“  50,9 kilometre, prie Bagaslaviškio sankryžos, prie ten stovinčio Trakų rajono kryžiaus. Trakų kredito unijos valdybos narys Albertas Amšiejus su didele meile  dalijosi  prisiminimais, kaip tą lemtingą 1989 metų vasarą jam, kaip Lietuvos Sąjūdžio Trakų skyriaus pirmininkui, buvo pavesta pastatyti kryžių automagistralės „Vilnius – Panevėžys“  50,9 kilometre, prie Bagaslaviškio sankryžos. Su tuomet dirbančiu  ilgamečiu Semeliškių girininku  A. Speičiu jie išrinko ąžuolą.  Albertas Amšiejus  šypsojosi, kad šiandieną  jau visi užmiršo, kaip jie atsakingai rinko ąžuolą kryžiui. Išrinko vieną gražiausių iš trijų ąžuolų. Labai puikų kryžių pagamino buvęs Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų kaimo gyventojas, to laikotarpio  ilgametis kryždirbys Jonas Kasparavičius. Šį kryžių pastatė  AB „Vilniaus regiono keliai“ Trakų skyriaus darbuotojai.

  Stovėdami prie kryžiaus, mes didžiavomės, kad Trakų rajono žmonės, kartu su trijų Baltijos šalių patriotais, ne tik stovėjo susikibę rankomis Baltijos kelyje. Kaip istorinę relikviją, jie pastatė šį  ąžuolinį kryžių. Per šį laikotarpį ąžuolinis kryžius, tarytum  jausdamas kažką negero,  pasisuko į šoną. Gal šis stipriausias Lietuvos  medis kartu su mumis išgyveno padarytas  klaidas po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, o gal šiaip  jį pasuko stiprūs vėjai?

 Kredito unijos valdybos narys Albertas Amšiejus šypsojosi rodydamas šalia kryžiaus išaugusias ir didžiules egles. „Juk prieš 25 metus čia pasodinome mažas eglutes“,- dėstė  kolega.

Lydimi kelionių agentūros „Kiveda“  gido, važiuodami tolyn, skaičiavome „Baltijos kelio“  kilometrus. Pakelėse vienur stovėjo paminkliniai akmenys, kitur kryžiai arba  paminkla.

 

Rokiškių lankytinos vietos ir „Sūrio kelias“

  Mūsų kelionės maršrutas pasuko į Rokiškio miestą. Apsistojome ties Rokiškio bažnyčia, po to   muziejumi, kurio fonduose sukaupta daugiau kaip 60 000 eksponatų, yra per 20 saugyklų, kuriose yra įrengtos neblogos muziejinių rinkinių saugojimo sąlygos.

Muziejus turi gausius archeologijos, garsiausio XX a. Lietuvos dievdirbio Liongino Šepkos (1907–1985) drožinių rinkinius, tapybos, grafikos, taikomojo meno eksponatų iš grafų Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių kolekcijos. Čia veikia istorinė ekspozicija, kuri buvo atidaryta 1999 m., švenčiant Rokiškio miesto įkūrimo 500 metų jubiliejų, kuri apima Rokiškio krašto istoriją nuo seniausių laikų iki XX a. vidurio.  Mūsų dėmesį patraukė senieji šarvai, ginklai, itin retos knygos, valstiečių ir amatininkų darbo įrankiai, gaminiai, įžymių rokiškėnų nuotraukos ir jų asmeniniai daiktai, pokario rezistencinių kovų relikvijos.

Įspūdingiausias eksponatas – 1848 m. Rokiškio grafystės žemėlapis, kuriame smulkiai pavaizduoti dvaro žemėje buvę miesteliai, keliai, miškai, arimai ir kiti objektai. Ekspozicijoje rodomi K. Tyzenhauzo, A. Orlovskio ir M. Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės piešiniai, kuriuose įamžinti XIX a. grafystės vaizdai, žmonės. Grafus Tyzenhauzus ir Pšezdzieckius taip pat mena jų rašyti laiškai, antspaudai, dvaro svečių vizitinės kortelės, portretai.  Šiame muziejuje eksponuojama vienintelė Lietuvoje išsaugota ir restauruota XIX a. pabaigos – XX a. pradžios grafų drabužių kolekcija.

 Ekskursijos dalyvius ypatingai sudomino tai, kad XX a. pradžioje Rokiškio krašte, analogiškai buvusiam Trakų skulptoriui Jonui Kasparavičiui,  gimė ir kūrė garsiausias Lietuvoje šio amžiaus dievdirbys – Lionginas Šepka.  Šešiose muziejaus salėse atspindėta visa meistro kūryba (apie 300 kūrinių, kai kurie iš jų sudaryti iš kelių dešimčių detalių).  Muziejuje saugoma senųjų liaudies skulptūrų kolekcija gana gausi ir vertinga – virš 170 eksponatų. Kolekcijoje saugoma galbūt viena seniausių skulptūrų – „Kristus po prisikėlimo“ (XVI a.). Ekspozicijoje vyrauja Jėzaus (Nukryžiuotasis, Jėzus Nazarietis, Kristus), šv. Jono Krikštytojo, šv. Jono Nepomuko, švč. Mergelės Marijos siužetai.  Ekskursijos dalyvius  ypatingai domino  eksponuojami Rokiškio grafų Tyzenhauzų bei Pšezdzieckių sumedžiotų žvėrių iškamšų, įspūdingų ragų ir gretimuose dvaruose saugoti medžioklės trofėjai. Greta kažkada Rokiškio krašto dvaruose saugotų medžioklės trofėjų, įvairių fotografijų, ekspozicijoje puikuojasi naujausi rokiškėnų sumedžioti, aukso medalius tarptautinėse parodose pelnę elnių, briedžių, stirninų ragai, šernų iltys, vilkų kailiai.

   Rokiškio dvaro rūmai, kur įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, pastatyti 1801 m. grafo Ignoto Tyzenhauzo. Dvaro ansambliui priklauso 16 pastatų. Už dvaro rūmų puikus parkas, įkurtas 1797 m., kuris užima 16 ha plotą.

 Eksursijos dalyviai ne tik susipažino su Rokiškio miesto pavadinimo kilme „Rokai,  ten kiškis“, tačiau muziejus mums suteikė galimybę susipažinti su  programa  „Sūrio kelias“. Programa skirta ir vaikams, ir suaugusiems. Mes sužinojome apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, pamatėme etnografinius pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokius indus, ragavome sūrius, gaminamus AB „Rokiškio sūris“.

Smagu mums buvo Rokiškyje, o svarbiausia tai, kad mus pasitiko patyrusi muziejaus ilgametė gidė, vardu Onutė, kilusi iš Dzūkijos. Jos pasakojimas buvo toks įdomus, kad, rodos, klausytume ir klausytume. Aplankyti Rokiškio muziejų tikrai yra verta.

Biržų miesto reprezentacinės vietos

Sekanti mūsų  kelionės stotelė – Biržai.  Čia pirmiausiai aplankėme savo kolegas – Biržų kredito uniją, pasidžiaugėme jų gražia buveine, sėkmingu darbu. Biržų kredito unija yra vyresnioji mūsų sesė, veikia jau keturioliktus metus.  Čia dirba 7 darbuotojai, unija turi tris nuotolines kasas.

  Aplankėme Biržų krašto muziejų „Sėla“, kuris įsikūręs 1978-1988 m. atstatytuose Biržų pilies reprezentaciniuose rūmuose. Iš kunigaikščių Radvilų statytos  niderlandiškojo tipo Lietuvos šiaurinę sieną XVII-XVIII a. gynusios bastioninės tvirtovės komplekso šiuo metu be reprezentacinių rūmų yra atstatytos dvi parakinės, tiltas, atkurtas arsenalo pastatas. Radvilų Biržų kunigaikštystė (1547 – 1811m.) – viena didžiausių ir ilgiausiai gyvavusių privačių valdų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Biržai, kaip Radvilų nuosavybė, minimi jau 1455 m., kai Trakų vaivada Radvila Astikaitis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio gavo leidimą savo Biržų žemėse apgyvendinti 6 žmones. Jis ir toliau plėtė valdą, supirkinėdamas žemę.

Biržai istoriniuose šaltiniuose minimi kaip miestelis, pilis buvo tik Papilyje. Mikalojus Radvila Rudasis pirmasis Biržų žemėse apgyvendino totorius ir vokiečius. 1570 m. Biržų kunigaikštystėje buvo 12 vokiečių dūmų, užėmusių 521 valaką (valakas – XVI – a. II pusės – XIX a. Lietuvos žemės ploto vienetas, lygus 21, 368 ha).   1589 m. Biržų miestui suteiktos Magdeburgo teisės.   Apgyvendinta Biržų kunigaikštystės teritorija apėmė maždaug 36000 ha plotą. Biržų kunigaikštystė buvo vienintelis didesnis vientisas Biržų Radvilų valdų kompleksas, dydžiu nenusileidžiantis žymiausių to meto Lenkijos ir Lietuvos didikų žemėms.

 Ekskursijos metu turėjome galimybę pamatyti  unikalią ekspoziciją „Senoji aludarystė“ bei dalyvauti  edukacinėje programoje „Alaus kelias“. Programa leido susipažinti su  senosios aludarystės reikmenimis, naminio alaus gamybos technologija ir aukštaičių vaišingumą menančiomis tradicijomis. Susėdę už balta staltiese padengto stalo,  paragavome biržietiško alaus, sūrio ir duonos, o po to kartu su folkloro ansambliu, propaguojančiu archajinį krašto etnomuzikavimo savitumą ir vaišių dainas, galėjome skudučiuoti, pūsti ragus, padainuoti ir pašokti. Mūsų kolegoms - vyrams visa tai sekėsi puikiai, o į šokių ratelius įsijungėme visi, kaip gi nepašokti, grojant puikiam ansambliui.

Kelionė tęsėsi

  Ilgai neužsibuvę, ekskursijos dalyviai atsisveikinome ir pasukome  link Biržų karstinių įgriuvų. Seniai svajojau pamatyti tas vietoves, kur susidaro įgriuvos. Po nesėkmingo  artezinio gręžinio Aukštadvario miestelyje norėjome pamatyti kitas Lietuvoje esančias gamtos stichijas.

 Trakų kredito unijos keliautojai nakvynės ieškojome netoli Latvijos sienos Pasvalio rajone. Čia mūsų laukė viešbutis „Svečių namai“ su karšta vakariene ir malonia buitine aplinka. 

Grįžtant į namus

 Šeštadienio rytą, grįžtant  į namus, užsukome į  Antano Smetonos gimtinę ir Užugirio dvaro rūmus. Vos keletą sodybų turintis Užulėnio kaimas Ukmergės rajone prie Lėno miško yra populiari turistų lankymo vieta, kadangi čia gimė pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Pirmasis Lietuvos Prezidentas gimė 1874 metais Užulėnio kaime, vos keli kilometrai nuo Panevėžio rajono ribos. Užulėnyje prezidento A.Smetonos tėviškės vietą mena medine tvora aptverta teritorija. Joje pastatytas paminklas A. Smetonai atminti ir paminklinis stulpas, bylojantis, kad jis buvo ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras.

 Prezidento A. Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio. Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 – ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų, išleido A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas kainavo 5 litus. Juos platinant,  buvo surinkta nemaža pinigų suma, ir už juos 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Didžiausią jos dalį sudarė žemė (Lėno palivarkas), įsigyta iš Taujėnų dvaro savininko kunigaikščio Konstantino Radvilos. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras. Tokiu būdu susiformavo apie 110, 2 ha žemės sklypas, kuris buvo pavadintas Užugirio kiemu.

Nauji įspūdžiai Baltijos kelyje

 Į namus grįžome Baltijos keliu. Grįžtant maloniai stebėjomės kaip įvairiose magistralės vietose buvo minimas Baltijos kelio 25-tis. Smagu buvo matyti besibūriuojančius žmones įvairiose kelio vietose  iš visos Lietuvos. Vieni jų kaip ir prieš 25 –rius metus stovėjo susikibę rankomis, kitur vyko mitingai prie paminklų, o mes nuotaikingai mojavome jiems pro autobuso langą. Pravažiuojant pro jau mūsų aplankytą Trakų rajono kryžių,  matėme kaip  tuo metu jis buvo gausiai apsuptas trakiečių,  apvainikuotas Lietuvos trispalvėmis ir atskirų regionų vėliavomis.

Kelionė dar labiau sustiprino kredito uniją

Pati geriausia priemonė, stiprinanti įstaigą yra kelionė. Ši jubiliejinė - Baltijos kelio 25-čio ir Trakų kredito unijos 10-mečio kelionė dar stipriau  sujungė Trakų kredito unijos narius, jos darbuotojus.  O ateityje mūsų laukia  ilgas Trakų kredito unijos veiklos kelias. Laukia didelė atsakomybė, artėjant  finansiniams pasikeitimams -  euro įvedimui Lietuvoje. Trakų kredito unija aktyviai planuoja dalyvauti  šiame mūsų Valstybei svarbiame procese.

 Mieli Trakų rajono žmonės, visai šalia Jūsų -  patyrusi Trakų kredito unija, sėkmingai gyvuojanti jau dešimt metų. Eikime su mumis kartu. Kredito unija – vietinis, bendruomeninis bankas, dirbantis tik savo žmonėms.  Atsakingai veikiame jau visą dešimt  metų, nenuvilsime Jūsų ir ateityje.

Pagarbiai, ilgametė Trakų kredito unijos valdybos pirmininkė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Skaityti daugiau... »

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Skaityti daugiau... »

Gyventojai jau gali naudotis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis

Projekto „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“ darbai įgavo pagreitį – šiuo metu jau įrengtos 22 naujos požeminės ir pusiau požeminės konteinerių aikštelės visame Trakų rajone. Likusias aikšteles atnaujinti ar naujai įrengti numatoma iki šių metų lapkričio. „Visose aikštelėse pastatyti požeminiai arba pusiau požeminiai buitinių atliekų, stiklo, plastiko ir popieriaus konteineriai, kai kuriose aikštelėse numatytos vietos ir tekstilės konteineriams, kurie bus pastatyti kiek vėliau. Tad gyventojus dar kartą raginame atliekas rūšiuoti bei mesti į naujus bei patogius jiems skirtus konteinerius“, - sakė Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosioji specialistė Inutė Neverovskienė. Anot jos, aplinkos saugojimas bei puoselėjimas yra visų atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų atsakomybė. „Naujai įrengti konteineriai yra ne tik patogesni, bet ir vizualiai geriau atrodo, nei senieji antžeminiai konteineriai, nes antžeminė naujųjų konteinerių dalis užima daug mažiau vietos, o tūris yra kone penkis kartus didesnis nei senųjų“, - teigė specialistė. Galima paminėti, kad iš naujųjų konteinerių nebesklis nemalonūs kvapai, kadangi dirvos temperatūra neleidžia šiuos kvapus sukeliančioms bakterijoms daugintis. Šiuo metu Trakų rajono gyventojai gali naudotis šiomis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis:

I. Neverovskienė primena, kad į minėtuosius konteinerius gyventojai neturėtų mesti bei prie jų palikti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų bei didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų. „Šias atliekas reikia vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje, kur iš gyventojų jos priimamos nemokamai“, - paminėjo ji. Šiuo metu atliekas rajone išveža UAB „Ecoservice“, o išvežimo grafikus galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: https://ecoservice.lt/wp-content/uploads/2019/01/Trakai-2019-grafikas.pdf Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė. Įgyvendintas projektas padės racionalizuoti ir užtikrinti gyventojų poreikius tenkinančią, Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimus atitinkančią, bei aukštą aplinkos apsaugos kokybę užtikrinančią atliekų tvarkymo sistemą visame Trakų rajone.

Naujai įrengta atliekų surinkimo aikštelė Lentvaryje, Vytauto g. 4

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 13 svečius online

Prisijungti