1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario seniūnijos kaimuose atgaivintos gegužinių tradicijos

Gegužė -  pats gražiausias pavasario mėnuo. Gamtos žiedais kvepiantys vakarai tiesiog viliote vilioja kaimo žmones eiti, burtis, bendrauti.

Žiupsnelis istorinės atminties

  Daugelis iš mūsų puikiai atsimename senas religine praktika organizuojamas  kaimų gegužines ir ten vykstančias pamaldas. Net  XII-me  amžiuje jau buvo aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Apie 1840 metus jos įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės pamaldos atliekamos bažnyčiose, o atokesnėse kaimuose jos būdavo atliekamos kaimo pirkiose. Tam tikslui švariame kambaryje buvo parengiamas altorėlis su šv. Marijos paveikslu ir čia  vakarais susirinkdavo kaimo žmonės bendrai maldai. Daugeliui iš mūsų  giliai atmintyje išliko  lietuviškų kaimų gegužinės.  Į gegužines sueidavo visas kaimas, o mes, vaikai, bijodavome net pakrutėti.

Matydami, kad  Aukštadvario seniūnijos kaimai tuštėja, o juose likę gyventojai yra prislėgti vienatvės ir  bedarbystės,  pakvietėme  žmones burtis, atgaivinant šias senąsias kaimų tradicijas.

Pirmoji gegužinė – Bijūnų seniūnaitijoje

 Graži gegužinių idėja jau praėjusiais 2013 metais  gimė aktyvioje Bijūnų kaimo bendruomenėje. Vadovaujant šio kaimo lyderei Irenai Stankevičienei, Bijūnų krašto žmonės patys  nutarė organizuoti   gegužinės pamaldas.

Puikiai prisimenu tą vakarą, kai atvykusi į Bijūnų kaimą, pamačiau jaunas moteris su storomis maldaknygėmis rankose, skubančias į gegužinę.  Milės Blaževičienės žodžiais tariant, kartą nuėjus, jau negali likti namuose, nes traukte traukia eiti, bendrauti. Atsigaivino ir man vaikystės prisiminimai, o širdį užliejo gerumo banga. Vadinasi, šis kaimas tikrai  gyvas.

 Bijūnų bendruomenėje gegužinės pamaldos vyksta jau antrus metus. Pagrindinės šių pamaldų organizatorės yra Bijūnų bendruomenės pirmininkė Irena Stankevičienė ir Trakų kultūros rūmų Bijūnų padalinio vadovė Milė Blaževičienė. Šio krašto giesmininkės -  Salomėja Lukšienė, Anelė Naujanienė, Jadvyga Jakimavičienė ir Stanislava Sindaravičienė,  aktyviai prisijungė ir kitos vyresnio amžiaus kaimo gyventojos, jos taip pat  prisimena kaip anksčiau vykdavo kaimų gegužinės.  Tai Elena Račkauskienė, Juzė Jakelienė, Kazė ir Liusė Ovčinikienės, Stasė Pranckevičienė ir Marytė Baškevičienė. Kiekvieną vakarą į gegužinę skuba ir Bijūnų pagrindinės mokyklos direktorė Vanda Jurgelevičienė, mokytojos Janina Jankūnienė ir Vida Matkevičienė, bendruomenės buhalterė Nastaziija Karpičienė, Genė Razmislevičienė,  Albina Blaževičienė ir šio kaimo siela Petras Stankevičius. Žmones suburia ne tik bendra malda motinai Marijai, bet ir didžiulis bendruomeniškumo jausmas. Po maldų aktyvūs bendruomenės nariai susėda prie arbatos puodelio, aptariamos  iškilusios problemos, pasidžiaugiama  pasiektais rezultatais. Turime kuo didžiuotis - turime pilną naujų idėjų  Bijūnų kaimo bendruomenę.

 

 

Gegužinės vakarai Totoriškių seniūnaitijoje

Jau seniai svajojome atgaivinti gegužinės tradicijas ir  Totoriškių seniūnaitijoje. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvusios Totoriškių pradinės mokyklos patalpos yra skirtos seniūnijos gyventojų poreikiams. Jas kruopščiai suremontavome iš 2013 metų bendruomeninių lėšų programos. Todėl vakaroti yra kur. Kadangi šiame regione yra daug iš darbo rinkos iškritusių žmonių, daugelis iš jų nesugebėjo persiorientuoti iš socializmo į kapitalizmą, nusiminę, be išeities, todėl ieškojomo būdų kaip atgaivinti ir Totoriškių kraštą.  Nors pradžioje net  netikėjome, kad Totoriškių kaimo gegužinės  taip gausiai suburs šio  kaimo žmones.  

  Organizacinių darbų ėmėsi aktyvi Totoriškių seniūnaitė, šio krašto lyderė Nijolė Špiliauskienė ir Totoriškių kaimo gyventoja Zita Silevič. Abi šios moterys įrengė altorėlį su šv. Marijos paveikslu, paruošė patalpas. Kad būtų drąsiau, į pirmąsias pamaldas pasikvietėme Bijūnų bendruomenės lyderes, jos ir tapo Totoriškių gegužinės krikštamotėmis. Šiuo metu mums aktyviai talkino Aukštadvario giesmininkės - Onutė Kristapavičienė, Marytė Junevičienė ir Anelė Makšeckienė.

Labai gražu, kad į gegužinę susirenka ne tik Totoriškių, bet ir pačių atokiausių kaimų gyventojai. Vyriausi gegužinės  lankytojai - 90-ties metų Katilių kaimo gyventoja Albertina Klerauskienė, Regina  Žilionienė, Marytė ir Česlovas Ramaneckai, Stanislava ir Juozas Franckevičiai, Veronika Narkevičienė, Janė Ramaneckienė, Antanina ir Česlovas Babilčiai, Aldona Kačėnienė, Albina Ignatavičienė, Bronė Kuprinavičienė ir kiti. Praėjusį šeštadienį  į gegužinę susirinko net 24 šio krašto gyventojai ir  svečiai bei  savaitgaliais pas tėvus sugrįžtantis jaunimas.

 Šito tikrai reikėjo. Totoriškių seniūnaitijos gegužinė pranoko mūsų visų lūkesčius. Iškilo poreikis kurti Totoriškių kaimo bendruomenę. Manau, kad baigiantis gegužės mėnesio pamaldoms,  žmonių susibūrimas taps Totoriškių bendruomenės steigimo užuomazga.

Kartais susimąstai – ko šiandien  žmogui reikia? Reikia mažų darbų, kurie taptų didelėmis idėjomis,  jungiančiomis visą seniūnijos  bendruomenę.

 

Aukštadvario seniūnė   Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Nuotraukose: akimirkos iš gegužinių pamaldų Bijūnuose ir Totoriškėse.

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

Kelionė per 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepaprastai šiltą ir saulėtą šių metų spalio 12- ją asociacija „Aukštadvario žiburiai“, pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendino projektą Trakų rajono savivaldybėje „Asociacijos ir kitų bendruomenių bendravimo ir bendradarbiavimo bei partnerystės skatinimas“. Projekto tikslas - propaguoti patirties sklaidą tarp mažų miestelių kultūros sostinių, didinti asociacijos „Aukštadvario žiburiai" ir kitų Aukštadvario seniūnijos bendruomenių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo projektu asociacija pakvietė visų Aukštadvario seniūnijoje esančių visuomeninių organizacijų, seniūnijos įstaigų atstovus į pažintinę kelionę po 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines. UAB „Trakų autobusai“ 55 vietų autobusu bendruomenių nariai leidosi į kelionę. Važiuojant per Lietuvą, gerėjomės rudenėjančios gamtos spalvomis, mus pasitiko nuostabūs ir svetingi bendruomenių atstovai, įsitikinome kaip Lietuvos seniūnijų seniūnai kūrybingai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Pirmiausiai aplankėme Raseinių rajono Šiluvą. Šiluva – tai Dievo motinos šventovė, šiuolaikiškas Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, traukiantis tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Įvažiuojant į ją, 18 km. kelyje, jungiančiame Raseinius ir Šiluvą, yra pastatyti 42 kryžiai ir koplytstulpiai, kviečiantys stabtelėti susikaupimui ir rimčiai, apmąstyti Kristaus kryžiaus kelią ir jo kančią susieti su Lietuvos istorijoje patirtomis kančiomis, pasiaukojimu ir didvyriškumu. Stebėdami šios mažos sakralinės architektūros darbų įamžintas džiaugsmo, šviesos, kančios bei garbės rožinio slėpinių stoteles, atvykome į Šiluvos miestelio centrą. Čia susipažinome su Šiluvos – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės kultūrine, bendruomenine veikla, stebėjome Šiluvos senjorų mums paruoštą koncertinę programą, aplankėme Šiluvos bažnyčią, turinčią Bazilikos titulą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Mus maloniai pasitiko seniūnas Juozas Šlepas, Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ tarybos pirmininkė Judita Stoškienė, bendruomenės ir kultūros atstovės. Bendruomenės centre buvome maloniai pavaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais. Svarbi bendruomenės „Aušrinė“ veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus, bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą. Bendruomenės pirmininkės Juditos žodžiais tariant, savęs dovanojimas kitiems praturtina mus pačius. Atsisveikinę su šiluviškiais, pasileidome į kitą 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinę - Rietavo savivaldybės Tverus, menančius Lietuvos karalių Mindaugą ir Žemaitijos kunigaikštį Vykintą. Dabartiniai Tverai – tai seniūnijos centras, įsikūręs žemaičių aukštumos pažemėjime. Čia subėga keliai iš kitų Žemaitijos miestų ir miestelių: Laukuvos, Rietavo, Varnių ir Žarėnų. Tverai apsupti nuostabios gamtos – miškų, kalvelių ir daubų. Miestelio centre švyti medinė švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Džiugu, kad Tveruose gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Mus pasitiko Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zelapūgas, Tverų bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir aktyvus bendruomenės narys Kazys Praeras. Bendruomenės aktyvistai nuotaikingai pristatė Tverų – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės veiklą. Pačiame miestelio centre švyti Tverų gimnazijos rūmai, o gimnazistų žinios, sportiniai, meniniai pasiekimai yra žinomi beveik visoje Lietuvoje. Vykdomo projekto lėšomis turėjome galimybę papietauti Gimnazijos valgykloje ir kelionę tęsti toliau, kuri mums buvo nepaprastai smagi. Keliaujant per Lietuvą, visų bendruomenių atstovai bendravo tarpusavyje, aptarinėjo kelionės įspūdžius. Jau yra patvirtintos 2019 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės, tačiau projekto metu užsimezgė 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių tolimesnis bendradarbiavimo gijos. Svetingus šeimininkus pakvietėme sekančiais metais aplankyti Aukštadvarį. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už galimybę puikiai įgyvendinti šį minėtą projektą. Ačiū visiems, kurie keliavo po Lietuvą su asociacija "Aukštadvario žiburiai".

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvario seniūnė, asociacijos tarybos pirmininkė

Jadvyga Dzencevičienė

Gabrielės Dzencevičiūtės nuotraukos

Skaityti daugiau... »

Aukštadvaryje nuskambėjo Šimtmečio rudens jomarkas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose tęsiasi rudens šventės. Spalio 6-ąją, šeštadienį, Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės centrinė miestelio aikštė taip pat buvo kupina šurmulio.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 13 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti