1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario seniūnijos kaimuose atgaivintos gegužinių tradicijos

Gegužė -  pats gražiausias pavasario mėnuo. Gamtos žiedais kvepiantys vakarai tiesiog viliote vilioja kaimo žmones eiti, burtis, bendrauti.

Žiupsnelis istorinės atminties

  Daugelis iš mūsų puikiai atsimename senas religine praktika organizuojamas  kaimų gegužines ir ten vykstančias pamaldas. Net  XII-me  amžiuje jau buvo aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Apie 1840 metus jos įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės pamaldos atliekamos bažnyčiose, o atokesnėse kaimuose jos būdavo atliekamos kaimo pirkiose. Tam tikslui švariame kambaryje buvo parengiamas altorėlis su šv. Marijos paveikslu ir čia  vakarais susirinkdavo kaimo žmonės bendrai maldai. Daugeliui iš mūsų  giliai atmintyje išliko  lietuviškų kaimų gegužinės.  Į gegužines sueidavo visas kaimas, o mes, vaikai, bijodavome net pakrutėti.

Matydami, kad  Aukštadvario seniūnijos kaimai tuštėja, o juose likę gyventojai yra prislėgti vienatvės ir  bedarbystės,  pakvietėme  žmones burtis, atgaivinant šias senąsias kaimų tradicijas.

Pirmoji gegužinė – Bijūnų seniūnaitijoje

 Graži gegužinių idėja jau praėjusiais 2013 metais  gimė aktyvioje Bijūnų kaimo bendruomenėje. Vadovaujant šio kaimo lyderei Irenai Stankevičienei, Bijūnų krašto žmonės patys  nutarė organizuoti   gegužinės pamaldas.

Puikiai prisimenu tą vakarą, kai atvykusi į Bijūnų kaimą, pamačiau jaunas moteris su storomis maldaknygėmis rankose, skubančias į gegužinę.  Milės Blaževičienės žodžiais tariant, kartą nuėjus, jau negali likti namuose, nes traukte traukia eiti, bendrauti. Atsigaivino ir man vaikystės prisiminimai, o širdį užliejo gerumo banga. Vadinasi, šis kaimas tikrai  gyvas.

 Bijūnų bendruomenėje gegužinės pamaldos vyksta jau antrus metus. Pagrindinės šių pamaldų organizatorės yra Bijūnų bendruomenės pirmininkė Irena Stankevičienė ir Trakų kultūros rūmų Bijūnų padalinio vadovė Milė Blaževičienė. Šio krašto giesmininkės -  Salomėja Lukšienė, Anelė Naujanienė, Jadvyga Jakimavičienė ir Stanislava Sindaravičienė,  aktyviai prisijungė ir kitos vyresnio amžiaus kaimo gyventojos, jos taip pat  prisimena kaip anksčiau vykdavo kaimų gegužinės.  Tai Elena Račkauskienė, Juzė Jakelienė, Kazė ir Liusė Ovčinikienės, Stasė Pranckevičienė ir Marytė Baškevičienė. Kiekvieną vakarą į gegužinę skuba ir Bijūnų pagrindinės mokyklos direktorė Vanda Jurgelevičienė, mokytojos Janina Jankūnienė ir Vida Matkevičienė, bendruomenės buhalterė Nastaziija Karpičienė, Genė Razmislevičienė,  Albina Blaževičienė ir šio kaimo siela Petras Stankevičius. Žmones suburia ne tik bendra malda motinai Marijai, bet ir didžiulis bendruomeniškumo jausmas. Po maldų aktyvūs bendruomenės nariai susėda prie arbatos puodelio, aptariamos  iškilusios problemos, pasidžiaugiama  pasiektais rezultatais. Turime kuo didžiuotis - turime pilną naujų idėjų  Bijūnų kaimo bendruomenę.

 

 

Gegužinės vakarai Totoriškių seniūnaitijoje

Jau seniai svajojome atgaivinti gegužinės tradicijas ir  Totoriškių seniūnaitijoje. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvusios Totoriškių pradinės mokyklos patalpos yra skirtos seniūnijos gyventojų poreikiams. Jas kruopščiai suremontavome iš 2013 metų bendruomeninių lėšų programos. Todėl vakaroti yra kur. Kadangi šiame regione yra daug iš darbo rinkos iškritusių žmonių, daugelis iš jų nesugebėjo persiorientuoti iš socializmo į kapitalizmą, nusiminę, be išeities, todėl ieškojomo būdų kaip atgaivinti ir Totoriškių kraštą.  Nors pradžioje net  netikėjome, kad Totoriškių kaimo gegužinės  taip gausiai suburs šio  kaimo žmones.  

  Organizacinių darbų ėmėsi aktyvi Totoriškių seniūnaitė, šio krašto lyderė Nijolė Špiliauskienė ir Totoriškių kaimo gyventoja Zita Silevič. Abi šios moterys įrengė altorėlį su šv. Marijos paveikslu, paruošė patalpas. Kad būtų drąsiau, į pirmąsias pamaldas pasikvietėme Bijūnų bendruomenės lyderes, jos ir tapo Totoriškių gegužinės krikštamotėmis. Šiuo metu mums aktyviai talkino Aukštadvario giesmininkės - Onutė Kristapavičienė, Marytė Junevičienė ir Anelė Makšeckienė.

Labai gražu, kad į gegužinę susirenka ne tik Totoriškių, bet ir pačių atokiausių kaimų gyventojai. Vyriausi gegužinės  lankytojai - 90-ties metų Katilių kaimo gyventoja Albertina Klerauskienė, Regina  Žilionienė, Marytė ir Česlovas Ramaneckai, Stanislava ir Juozas Franckevičiai, Veronika Narkevičienė, Janė Ramaneckienė, Antanina ir Česlovas Babilčiai, Aldona Kačėnienė, Albina Ignatavičienė, Bronė Kuprinavičienė ir kiti. Praėjusį šeštadienį  į gegužinę susirinko net 24 šio krašto gyventojai ir  svečiai bei  savaitgaliais pas tėvus sugrįžtantis jaunimas.

 Šito tikrai reikėjo. Totoriškių seniūnaitijos gegužinė pranoko mūsų visų lūkesčius. Iškilo poreikis kurti Totoriškių kaimo bendruomenę. Manau, kad baigiantis gegužės mėnesio pamaldoms,  žmonių susibūrimas taps Totoriškių bendruomenės steigimo užuomazga.

Kartais susimąstai – ko šiandien  žmogui reikia? Reikia mažų darbų, kurie taptų didelėmis idėjomis,  jungiančiomis visą seniūnijos  bendruomenę.

 

Aukštadvario seniūnė   Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Nuotraukose: akimirkos iš gegužinių pamaldų Bijūnuose ir Totoriškėse.

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

KVIEČIAME

Aukštadvaryje - pavasarinė mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“

Ankstų, bet šviesų ir saulėtą šeštadienio rytą į Aukštadvario centrinę aikštę gausiai rinkosi sodininkai, daržininkai, gėlininkai, ūkininkai su savo pagaminta produkcija į pavasarinę mugę ,,Pagal Jurgį ir jurginas“. Tuo pat metu aikštėje kūrėsi ir statė palapines bei stendus VšĮ Tautos patriotai, jie organizavo „Velnio žygį 2019 “. Taip jau sutapo, kad Aukštadvaryje vyko du renginiai, bet vietos aikštėje užteko visiems – žygeiviams ir mugės lankytojams. Žygeiviai nukeliavo savo maršrutais, o aikštėje šurmuliavo Jurginės. Jurginės – tai pavasario žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė. Tad neatsitiktinai ant bėro žirgo atjojęs Jurgis vis sukinėjosi ir žvalgėsi į susirinkusius aikštėje. Šventės vedėja (Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė) pakvietė Jurgį - „ Jurgi, tavo rankose visos galios, net dangus... Liaudies išmintis byloja, kad Jurgis saugo vasaros raktus. Tad atrakinki dangų – tegul lyja šiltas pavasario lietutis, tegul sodriai žaliuoja žolė, pagirdyk ištroškusią žemelę...“ Jurgis atrakino žemę, bet visiems priminė, kad sekmadieniais eitų bažnytėlėn pasimelsti, kad paglobotų dangus Motiną žemelę.( Jurgis – ūkininkas, bitininkas Vytautas Zabarauskas). Šventės dalyvius ir lankytojus sveikino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė, Trakų savivaldybės tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, LR Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Janė Mandeikienė , Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Juozas Juknevičius. Visiems ūkininkams linkėjo sėkmingų, gerų ir derlingų metų. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis VERKNĖ (vadovas Vaidas Lengvinas) ir Garliavos sporto klubo centro folkloro ansamblis GEGUTALA (vadovė Nijolė Grivačiauskienė). Visus maloniai nustebino Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės, šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės atlikta lietuvių liaudies daina ,,In lauką, verbą rasi šakoja...“. Aukštadvario bendruomenės aktyvi tarybos narė Veronika Pilipavičienė pakvietė mugės lankytojus apsilankyti kiemelyje ,,Pasivaikščiojimas jurginų labirintais“. Čia ji ne tik patarė, kaip auginti jurginus, bet ir dosniai dovanojo šių gėlių šakniagumbių bei vaišino savo keptu pyragu, iškeptu pagal senovinį receptą. Vaismedžių sodinimo, priežiūros, formavimo ypatumais, skiepijimo ir kitais klausimais konsultavo medelyno „Derlingi metai“ šeimos ūkio šeimininkas Mindaugas Stoškus. Visus susirinkusius bulviniais blynais vaišino Bijūnų bendruomenės atstovės Milė Blaževičienė,Vida Matkevičienė ir Jadvyga Šareikienė. Pavasarinės dilgėlių sriubos ir kaimiškos kiaušinienės užteko visiems. Už šį vaišių kiemelį buvo atsakingos Virginija Beliokienė, Asta Matkevičienė ir Aukštadvario gimnazijos jaunųjų miško bičiulių vadovė Česlova Pociūnienė, pasitelkusi savo būrelio „Verkniukai“ nares – Rusnę ir Redą Palionytes, Moniką Gustevičiūtę ir Gabrielę Mozolevskytę. Mugės lankytojų išreikšta nuomone, neįsivaizduojama pavasarinės mugės jaukumas bei smagumas be kepamų bulvinių blynų sklindančio malonaus kvapo, čirškinamos kiaušinienės ir dilgėlių sriubos. Mugėje netrūko nei ūkininkų pagamintos produkcijos, nei tautodailininkų sukurtų rankdarbių, nei skanių vaišių bei skambių dainų ir trankios muzikos. Visi turėjo galimybę įsigyti norimų prekių, pasidžiaugti gražiu pavasariu, pabūti draugėje. Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja: Aukštadvario žemės ūkio mokyklai už parengtą kiemelį, kuriame prekiavo savo gamybos kibinais ir užkandžiais Virėjų mokymo programos mokinė Eglė Leščinskytė (mokytoja Violeta Nairanauskienė) bei už ūkinę pagalbą. Visuomenininkei, Aukštadvario asociacijos „Žiburiai“ narei Veronikai Pilipavičienei, lydėjusiai folkloro kolektyvą „Gegutala“ – po Aukštadvario regioninio parko lankytinas vietas. Veronikos dėka kolektyvas išsivežė gražiausius atsiminimus apie Aukštadvario apylinkes ir pažadėjo grįžti į Rudens jomarko šventę . Tad, iki malonių susitikimų Rudens jomarke prie derliaus pabaigtuvių stalo!

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė

P.s nuotraukose akimirkos iš mugės "Pagal Jurgį ir jurginas"

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 12 svečius online

Prisijungti