1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario seniūnijos kaimuose atgaivintos gegužinių tradicijos

Gegužė -  pats gražiausias pavasario mėnuo. Gamtos žiedais kvepiantys vakarai tiesiog viliote vilioja kaimo žmones eiti, burtis, bendrauti.

Žiupsnelis istorinės atminties

  Daugelis iš mūsų puikiai atsimename senas religine praktika organizuojamas  kaimų gegužines ir ten vykstančias pamaldas. Net  XII-me  amžiuje jau buvo aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Apie 1840 metus jos įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės pamaldos atliekamos bažnyčiose, o atokesnėse kaimuose jos būdavo atliekamos kaimo pirkiose. Tam tikslui švariame kambaryje buvo parengiamas altorėlis su šv. Marijos paveikslu ir čia  vakarais susirinkdavo kaimo žmonės bendrai maldai. Daugeliui iš mūsų  giliai atmintyje išliko  lietuviškų kaimų gegužinės.  Į gegužines sueidavo visas kaimas, o mes, vaikai, bijodavome net pakrutėti.

Matydami, kad  Aukštadvario seniūnijos kaimai tuštėja, o juose likę gyventojai yra prislėgti vienatvės ir  bedarbystės,  pakvietėme  žmones burtis, atgaivinant šias senąsias kaimų tradicijas.

Pirmoji gegužinė – Bijūnų seniūnaitijoje

 Graži gegužinių idėja jau praėjusiais 2013 metais  gimė aktyvioje Bijūnų kaimo bendruomenėje. Vadovaujant šio kaimo lyderei Irenai Stankevičienei, Bijūnų krašto žmonės patys  nutarė organizuoti   gegužinės pamaldas.

Puikiai prisimenu tą vakarą, kai atvykusi į Bijūnų kaimą, pamačiau jaunas moteris su storomis maldaknygėmis rankose, skubančias į gegužinę.  Milės Blaževičienės žodžiais tariant, kartą nuėjus, jau negali likti namuose, nes traukte traukia eiti, bendrauti. Atsigaivino ir man vaikystės prisiminimai, o širdį užliejo gerumo banga. Vadinasi, šis kaimas tikrai  gyvas.

 Bijūnų bendruomenėje gegužinės pamaldos vyksta jau antrus metus. Pagrindinės šių pamaldų organizatorės yra Bijūnų bendruomenės pirmininkė Irena Stankevičienė ir Trakų kultūros rūmų Bijūnų padalinio vadovė Milė Blaževičienė. Šio krašto giesmininkės -  Salomėja Lukšienė, Anelė Naujanienė, Jadvyga Jakimavičienė ir Stanislava Sindaravičienė,  aktyviai prisijungė ir kitos vyresnio amžiaus kaimo gyventojos, jos taip pat  prisimena kaip anksčiau vykdavo kaimų gegužinės.  Tai Elena Račkauskienė, Juzė Jakelienė, Kazė ir Liusė Ovčinikienės, Stasė Pranckevičienė ir Marytė Baškevičienė. Kiekvieną vakarą į gegužinę skuba ir Bijūnų pagrindinės mokyklos direktorė Vanda Jurgelevičienė, mokytojos Janina Jankūnienė ir Vida Matkevičienė, bendruomenės buhalterė Nastaziija Karpičienė, Genė Razmislevičienė,  Albina Blaževičienė ir šio kaimo siela Petras Stankevičius. Žmones suburia ne tik bendra malda motinai Marijai, bet ir didžiulis bendruomeniškumo jausmas. Po maldų aktyvūs bendruomenės nariai susėda prie arbatos puodelio, aptariamos  iškilusios problemos, pasidžiaugiama  pasiektais rezultatais. Turime kuo didžiuotis - turime pilną naujų idėjų  Bijūnų kaimo bendruomenę.

 

 

Gegužinės vakarai Totoriškių seniūnaitijoje

Jau seniai svajojome atgaivinti gegužinės tradicijas ir  Totoriškių seniūnaitijoje. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvusios Totoriškių pradinės mokyklos patalpos yra skirtos seniūnijos gyventojų poreikiams. Jas kruopščiai suremontavome iš 2013 metų bendruomeninių lėšų programos. Todėl vakaroti yra kur. Kadangi šiame regione yra daug iš darbo rinkos iškritusių žmonių, daugelis iš jų nesugebėjo persiorientuoti iš socializmo į kapitalizmą, nusiminę, be išeities, todėl ieškojomo būdų kaip atgaivinti ir Totoriškių kraštą.  Nors pradžioje net  netikėjome, kad Totoriškių kaimo gegužinės  taip gausiai suburs šio  kaimo žmones.  

  Organizacinių darbų ėmėsi aktyvi Totoriškių seniūnaitė, šio krašto lyderė Nijolė Špiliauskienė ir Totoriškių kaimo gyventoja Zita Silevič. Abi šios moterys įrengė altorėlį su šv. Marijos paveikslu, paruošė patalpas. Kad būtų drąsiau, į pirmąsias pamaldas pasikvietėme Bijūnų bendruomenės lyderes, jos ir tapo Totoriškių gegužinės krikštamotėmis. Šiuo metu mums aktyviai talkino Aukštadvario giesmininkės - Onutė Kristapavičienė, Marytė Junevičienė ir Anelė Makšeckienė.

Labai gražu, kad į gegužinę susirenka ne tik Totoriškių, bet ir pačių atokiausių kaimų gyventojai. Vyriausi gegužinės  lankytojai - 90-ties metų Katilių kaimo gyventoja Albertina Klerauskienė, Regina  Žilionienė, Marytė ir Česlovas Ramaneckai, Stanislava ir Juozas Franckevičiai, Veronika Narkevičienė, Janė Ramaneckienė, Antanina ir Česlovas Babilčiai, Aldona Kačėnienė, Albina Ignatavičienė, Bronė Kuprinavičienė ir kiti. Praėjusį šeštadienį  į gegužinę susirinko net 24 šio krašto gyventojai ir  svečiai bei  savaitgaliais pas tėvus sugrįžtantis jaunimas.

 Šito tikrai reikėjo. Totoriškių seniūnaitijos gegužinė pranoko mūsų visų lūkesčius. Iškilo poreikis kurti Totoriškių kaimo bendruomenę. Manau, kad baigiantis gegužės mėnesio pamaldoms,  žmonių susibūrimas taps Totoriškių bendruomenės steigimo užuomazga.

Kartais susimąstai – ko šiandien  žmogui reikia? Reikia mažų darbų, kurie taptų didelėmis idėjomis,  jungiančiomis visą seniūnijos  bendruomenę.

 

Aukštadvario seniūnė   Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Nuotraukose: akimirkos iš gegužinių pamaldų Bijūnuose ir Totoriškėse.

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 7 svečius online

Prisijungti