1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario seniūnijos kaimuose atgaivintos gegužinių tradicijos

Gegužė -  pats gražiausias pavasario mėnuo. Gamtos žiedais kvepiantys vakarai tiesiog viliote vilioja kaimo žmones eiti, burtis, bendrauti.

Žiupsnelis istorinės atminties

  Daugelis iš mūsų puikiai atsimename senas religine praktika organizuojamas  kaimų gegužines ir ten vykstančias pamaldas. Net  XII-me  amžiuje jau buvo aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Apie 1840 metus jos įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės pamaldos atliekamos bažnyčiose, o atokesnėse kaimuose jos būdavo atliekamos kaimo pirkiose. Tam tikslui švariame kambaryje buvo parengiamas altorėlis su šv. Marijos paveikslu ir čia  vakarais susirinkdavo kaimo žmonės bendrai maldai. Daugeliui iš mūsų  giliai atmintyje išliko  lietuviškų kaimų gegužinės.  Į gegužines sueidavo visas kaimas, o mes, vaikai, bijodavome net pakrutėti.

Matydami, kad  Aukštadvario seniūnijos kaimai tuštėja, o juose likę gyventojai yra prislėgti vienatvės ir  bedarbystės,  pakvietėme  žmones burtis, atgaivinant šias senąsias kaimų tradicijas.

Pirmoji gegužinė – Bijūnų seniūnaitijoje

 Graži gegužinių idėja jau praėjusiais 2013 metais  gimė aktyvioje Bijūnų kaimo bendruomenėje. Vadovaujant šio kaimo lyderei Irenai Stankevičienei, Bijūnų krašto žmonės patys  nutarė organizuoti   gegužinės pamaldas.

Puikiai prisimenu tą vakarą, kai atvykusi į Bijūnų kaimą, pamačiau jaunas moteris su storomis maldaknygėmis rankose, skubančias į gegužinę.  Milės Blaževičienės žodžiais tariant, kartą nuėjus, jau negali likti namuose, nes traukte traukia eiti, bendrauti. Atsigaivino ir man vaikystės prisiminimai, o širdį užliejo gerumo banga. Vadinasi, šis kaimas tikrai  gyvas.

 Bijūnų bendruomenėje gegužinės pamaldos vyksta jau antrus metus. Pagrindinės šių pamaldų organizatorės yra Bijūnų bendruomenės pirmininkė Irena Stankevičienė ir Trakų kultūros rūmų Bijūnų padalinio vadovė Milė Blaževičienė. Šio krašto giesmininkės -  Salomėja Lukšienė, Anelė Naujanienė, Jadvyga Jakimavičienė ir Stanislava Sindaravičienė,  aktyviai prisijungė ir kitos vyresnio amžiaus kaimo gyventojos, jos taip pat  prisimena kaip anksčiau vykdavo kaimų gegužinės.  Tai Elena Račkauskienė, Juzė Jakelienė, Kazė ir Liusė Ovčinikienės, Stasė Pranckevičienė ir Marytė Baškevičienė. Kiekvieną vakarą į gegužinę skuba ir Bijūnų pagrindinės mokyklos direktorė Vanda Jurgelevičienė, mokytojos Janina Jankūnienė ir Vida Matkevičienė, bendruomenės buhalterė Nastaziija Karpičienė, Genė Razmislevičienė,  Albina Blaževičienė ir šio kaimo siela Petras Stankevičius. Žmones suburia ne tik bendra malda motinai Marijai, bet ir didžiulis bendruomeniškumo jausmas. Po maldų aktyvūs bendruomenės nariai susėda prie arbatos puodelio, aptariamos  iškilusios problemos, pasidžiaugiama  pasiektais rezultatais. Turime kuo didžiuotis - turime pilną naujų idėjų  Bijūnų kaimo bendruomenę.

 

 

Gegužinės vakarai Totoriškių seniūnaitijoje

Jau seniai svajojome atgaivinti gegužinės tradicijas ir  Totoriškių seniūnaitijoje. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvusios Totoriškių pradinės mokyklos patalpos yra skirtos seniūnijos gyventojų poreikiams. Jas kruopščiai suremontavome iš 2013 metų bendruomeninių lėšų programos. Todėl vakaroti yra kur. Kadangi šiame regione yra daug iš darbo rinkos iškritusių žmonių, daugelis iš jų nesugebėjo persiorientuoti iš socializmo į kapitalizmą, nusiminę, be išeities, todėl ieškojomo būdų kaip atgaivinti ir Totoriškių kraštą.  Nors pradžioje net  netikėjome, kad Totoriškių kaimo gegužinės  taip gausiai suburs šio  kaimo žmones.  

  Organizacinių darbų ėmėsi aktyvi Totoriškių seniūnaitė, šio krašto lyderė Nijolė Špiliauskienė ir Totoriškių kaimo gyventoja Zita Silevič. Abi šios moterys įrengė altorėlį su šv. Marijos paveikslu, paruošė patalpas. Kad būtų drąsiau, į pirmąsias pamaldas pasikvietėme Bijūnų bendruomenės lyderes, jos ir tapo Totoriškių gegužinės krikštamotėmis. Šiuo metu mums aktyviai talkino Aukštadvario giesmininkės - Onutė Kristapavičienė, Marytė Junevičienė ir Anelė Makšeckienė.

Labai gražu, kad į gegužinę susirenka ne tik Totoriškių, bet ir pačių atokiausių kaimų gyventojai. Vyriausi gegužinės  lankytojai - 90-ties metų Katilių kaimo gyventoja Albertina Klerauskienė, Regina  Žilionienė, Marytė ir Česlovas Ramaneckai, Stanislava ir Juozas Franckevičiai, Veronika Narkevičienė, Janė Ramaneckienė, Antanina ir Česlovas Babilčiai, Aldona Kačėnienė, Albina Ignatavičienė, Bronė Kuprinavičienė ir kiti. Praėjusį šeštadienį  į gegužinę susirinko net 24 šio krašto gyventojai ir  svečiai bei  savaitgaliais pas tėvus sugrįžtantis jaunimas.

 Šito tikrai reikėjo. Totoriškių seniūnaitijos gegužinė pranoko mūsų visų lūkesčius. Iškilo poreikis kurti Totoriškių kaimo bendruomenę. Manau, kad baigiantis gegužės mėnesio pamaldoms,  žmonių susibūrimas taps Totoriškių bendruomenės steigimo užuomazga.

Kartais susimąstai – ko šiandien  žmogui reikia? Reikia mažų darbų, kurie taptų didelėmis idėjomis,  jungiančiomis visą seniūnijos  bendruomenę.

 

Aukštadvario seniūnė   Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Nuotraukose: akimirkos iš gegužinių pamaldų Bijūnuose ir Totoriškėse.

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Kviečiame

Aukštadvario seniūnijoje nuskambėjo gamtos šventė - Sekminės

Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida paplito po visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą šių metų gegužės 20 d. sekmadienį Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų seniūnaitijoje, Lietuvos edukologijos universiteto mokymo bazės „Tamašiava“ sporto stadione vyko puiki Sekminių šventė – kraštiečių susitikimas „Švęskime Sekmines drauge“. Sekminės - tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Juk dar taip neseniai, kai mūsų Lietuva garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir nebuvo sunykę Sekminių senosios tradicijos, po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto ir giros rinkdavosi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių, dainuojant ir šokant ratelius linksmai praleisti popietę. O apdainuoti rugiai visuomet augdavo geriau. Mūsų proseneliai senovės kultūroje Sekmines siejo su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Kai piemenys pargindavo namo vainikuotus gyvulius iš laukų juos šeimininkai vaišindavo naminiais produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir sausomis šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius „lumzdelius“, o kerdžius - „ožragį“. Aukštadvaris – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė nusprendė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Sekminių šventę pradėjome šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias, o kartu meldėmės už Čižiūnų seniūnaitijos gyventojus. Po šv. Mišių atvykome į ežerais apsuptą Aukštadvario seniūnijos Tamašiavos kaimą, kuris nuo seno garsėjo pokaryje įkurtais Vaikų globos namais. Šiuo metu čia sėkmingai veikia Lietuvos edukologijos universiteto praktinio mokymo bazė, kurią kruopščiai prižiūri mūsų kraštietis Vytautas Sindaravičius ir jo darbuotojai. Ragų gaudesiu šventės pradžią paskelbė populiariausia Lietuvos tradicinės muzikos tautiška kapela „SUTARAS“ (vadovas Antanas Fokas). Visus susirinkusius sveikino Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas). Šio laikmečio „piemenėliai“ – Aukštadvario seniūnijos Bijūnų seniūnaitijos gimnastų grupė „Street workout Bijūnai“ visus maloniai nustebino savo įspūdinga gimnastų programa. Labai džiaugiamės šiai šventei gavę Naisių vasaros teatro dovaną. Į Tamašiavos kaimą atvažiavo didžiulis automobilis - kilnojama scena su visa įgarsinimo aparatūra. Tokioje puikiai įgarsintoje scenoje programą pateikė tautiška kapela „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas). Muzikantai taip sugebėjo įtraukti susirinkusius kraštiečius į lietuvių liaudies žaidimus, šokius, kad stadionas, kapelos vadovo Antano Foko žodžiais tariant „nuo šokių tapo asfaltu“. Prisimindami senąsias lietuvių liaudies tradicijas, į organizuojamą Sekminių šventę gausiai rinkosi vietiniai seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai. Jie džiaugėsi švente, bendravo tarpusavyje, dalyvavo Aukštadvario sporto klubo (vadovas Gediminas Pociūnas, šaudymo būrelio vadovas Viktoras Stukas) organizuojamose sportinėse varžytuvėse, turėdami galimybę pasivaržyti, šaudant iš lanko, mėtant smigį, pasagą. Nugalėtojai buvo apdovanoti pintais krepšiais bei kitais suvenyrais. Šventės dalyviai vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene, vietinių verslininkų ir namudininkų keptais kibinais, gira, įvairiais saldumynais ir kitokiais skanėstais. Stadionas tiesiog mirgėjo vasaros spalvomis, skambėjo nuo žmonių klegesio, o Tamašiavos kaimo kelio pakraštyje tiesiog neliko laisvos vietos nuo didelio automobilių srauto. Į šventę rinkosi giminės, kaimynai, kraštiečiai, svečiai. Gausiausiai susirinkusi Buividavičių giminė buvo apdovanota seniūnės prizu – mediniu laikrodžiu. Šventės organizatoriai pažėrė ir keletą liaudies išminties perliukų: tik po Sekminių galima pradėti maudynių sezoną, mat, tik tada laumės savo vandenis užleidžiančios, tik tuomet ir ant žolės sėstis ar voliotis galima. Mielieji, šią puikią lietuvių liaudies tradicijas gaivinančią šventę 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė skyrė kiekvienam Aukštadvario seniūnijos gyventojui, kraštiečiui, svečiui. Šventės organizatoriai - Aukštadvario seniūnija ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys. Mes labai džiaugiamės, kad saulėta Sekminių diena ir 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida buvo tokia puiki ir maloni kiekvienam čia atvykusiam. Šokiais, žaidimais, sportinėmis varžytuvėmis ir dainomis mums pavyko sukurti labai gerą nuotaiką žmonėms. O dabar, gerai pasilinksminus, kviečiame visus naujomis jėgomis kibti į sekančius vasaros darbus.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš Sekminių šventės.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 9 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti