1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario seniūnijos kaimuose atgaivintos gegužinių tradicijos

Gegužė -  pats gražiausias pavasario mėnuo. Gamtos žiedais kvepiantys vakarai tiesiog viliote vilioja kaimo žmones eiti, burtis, bendrauti.

Žiupsnelis istorinės atminties

  Daugelis iš mūsų puikiai atsimename senas religine praktika organizuojamas  kaimų gegužines ir ten vykstančias pamaldas. Net  XII-me  amžiuje jau buvo aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Apie 1840 metus jos įsigalėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės pamaldos atliekamos bažnyčiose, o atokesnėse kaimuose jos būdavo atliekamos kaimo pirkiose. Tam tikslui švariame kambaryje buvo parengiamas altorėlis su šv. Marijos paveikslu ir čia  vakarais susirinkdavo kaimo žmonės bendrai maldai. Daugeliui iš mūsų  giliai atmintyje išliko  lietuviškų kaimų gegužinės.  Į gegužines sueidavo visas kaimas, o mes, vaikai, bijodavome net pakrutėti.

Matydami, kad  Aukštadvario seniūnijos kaimai tuštėja, o juose likę gyventojai yra prislėgti vienatvės ir  bedarbystės,  pakvietėme  žmones burtis, atgaivinant šias senąsias kaimų tradicijas.

Pirmoji gegužinė – Bijūnų seniūnaitijoje

 Graži gegužinių idėja jau praėjusiais 2013 metais  gimė aktyvioje Bijūnų kaimo bendruomenėje. Vadovaujant šio kaimo lyderei Irenai Stankevičienei, Bijūnų krašto žmonės patys  nutarė organizuoti   gegužinės pamaldas.

Puikiai prisimenu tą vakarą, kai atvykusi į Bijūnų kaimą, pamačiau jaunas moteris su storomis maldaknygėmis rankose, skubančias į gegužinę.  Milės Blaževičienės žodžiais tariant, kartą nuėjus, jau negali likti namuose, nes traukte traukia eiti, bendrauti. Atsigaivino ir man vaikystės prisiminimai, o širdį užliejo gerumo banga. Vadinasi, šis kaimas tikrai  gyvas.

 Bijūnų bendruomenėje gegužinės pamaldos vyksta jau antrus metus. Pagrindinės šių pamaldų organizatorės yra Bijūnų bendruomenės pirmininkė Irena Stankevičienė ir Trakų kultūros rūmų Bijūnų padalinio vadovė Milė Blaževičienė. Šio krašto giesmininkės -  Salomėja Lukšienė, Anelė Naujanienė, Jadvyga Jakimavičienė ir Stanislava Sindaravičienė,  aktyviai prisijungė ir kitos vyresnio amžiaus kaimo gyventojos, jos taip pat  prisimena kaip anksčiau vykdavo kaimų gegužinės.  Tai Elena Račkauskienė, Juzė Jakelienė, Kazė ir Liusė Ovčinikienės, Stasė Pranckevičienė ir Marytė Baškevičienė. Kiekvieną vakarą į gegužinę skuba ir Bijūnų pagrindinės mokyklos direktorė Vanda Jurgelevičienė, mokytojos Janina Jankūnienė ir Vida Matkevičienė, bendruomenės buhalterė Nastaziija Karpičienė, Genė Razmislevičienė,  Albina Blaževičienė ir šio kaimo siela Petras Stankevičius. Žmones suburia ne tik bendra malda motinai Marijai, bet ir didžiulis bendruomeniškumo jausmas. Po maldų aktyvūs bendruomenės nariai susėda prie arbatos puodelio, aptariamos  iškilusios problemos, pasidžiaugiama  pasiektais rezultatais. Turime kuo didžiuotis - turime pilną naujų idėjų  Bijūnų kaimo bendruomenę.

 

 

Gegužinės vakarai Totoriškių seniūnaitijoje

Jau seniai svajojome atgaivinti gegužinės tradicijas ir  Totoriškių seniūnaitijoje. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvusios Totoriškių pradinės mokyklos patalpos yra skirtos seniūnijos gyventojų poreikiams. Jas kruopščiai suremontavome iš 2013 metų bendruomeninių lėšų programos. Todėl vakaroti yra kur. Kadangi šiame regione yra daug iš darbo rinkos iškritusių žmonių, daugelis iš jų nesugebėjo persiorientuoti iš socializmo į kapitalizmą, nusiminę, be išeities, todėl ieškojomo būdų kaip atgaivinti ir Totoriškių kraštą.  Nors pradžioje net  netikėjome, kad Totoriškių kaimo gegužinės  taip gausiai suburs šio  kaimo žmones.  

  Organizacinių darbų ėmėsi aktyvi Totoriškių seniūnaitė, šio krašto lyderė Nijolė Špiliauskienė ir Totoriškių kaimo gyventoja Zita Silevič. Abi šios moterys įrengė altorėlį su šv. Marijos paveikslu, paruošė patalpas. Kad būtų drąsiau, į pirmąsias pamaldas pasikvietėme Bijūnų bendruomenės lyderes, jos ir tapo Totoriškių gegužinės krikštamotėmis. Šiuo metu mums aktyviai talkino Aukštadvario giesmininkės - Onutė Kristapavičienė, Marytė Junevičienė ir Anelė Makšeckienė.

Labai gražu, kad į gegužinę susirenka ne tik Totoriškių, bet ir pačių atokiausių kaimų gyventojai. Vyriausi gegužinės  lankytojai - 90-ties metų Katilių kaimo gyventoja Albertina Klerauskienė, Regina  Žilionienė, Marytė ir Česlovas Ramaneckai, Stanislava ir Juozas Franckevičiai, Veronika Narkevičienė, Janė Ramaneckienė, Antanina ir Česlovas Babilčiai, Aldona Kačėnienė, Albina Ignatavičienė, Bronė Kuprinavičienė ir kiti. Praėjusį šeštadienį  į gegužinę susirinko net 24 šio krašto gyventojai ir  svečiai bei  savaitgaliais pas tėvus sugrįžtantis jaunimas.

 Šito tikrai reikėjo. Totoriškių seniūnaitijos gegužinė pranoko mūsų visų lūkesčius. Iškilo poreikis kurti Totoriškių kaimo bendruomenę. Manau, kad baigiantis gegužės mėnesio pamaldoms,  žmonių susibūrimas taps Totoriškių bendruomenės steigimo užuomazga.

Kartais susimąstai – ko šiandien  žmogui reikia? Reikia mažų darbų, kurie taptų didelėmis idėjomis,  jungiančiomis visą seniūnijos  bendruomenę.

 

Aukštadvario seniūnė   Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Nuotraukose: akimirkos iš gegužinių pamaldų Bijūnuose ir Totoriškėse.

 

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvaryje literatų sambūris „Piliakalnių aidai“

Spalvingo pavasario paskutinės dienos pavakarę suklego suūžė Aukštadvario Pilaitės piliakalnis. Čia rinkosi maži ir dideli į šventę - Literatų sambūrį „Piliakalnių aidai“, skirtą Aukštadvario miestelio 450-ies metų jubiliejui. Besirenkančius šventės dalyvius ir svečius maloniai nuteikė Ulos Beliukevičiūtės atliekamos dainos. Atskubėję Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės klasės mokiniai dėliojosi molbertus ir ruošėsi pavaizduoti šventės įsimintiniausius įvykius. Ant piliakalnio, drobiniais drabužiais pasipuošę, džiaugsmingai basomis lakstė mažieji aukštadvariečiai pasirengę išdėlioti LIETUVOS dėlionę. Šventės pradžioje dalyvių akys krypo į išdidžiai atžingsniuojantį Kunigaikštį Kęstutį (Kęstutis Vilkauskas), kuris skardžiu balsu pasveikino visus susirinkusius ir perskaitė savos kūrybos eiles. Tautiniais drabužiais pasipuošusios lietuvaitės, Aukštadvario gimnazistės Reda ir Monika, Kunigaikščiui Kęstučiui įteikė 450 jubiliejinę duoną, papuoštą ąžuolo lapų vainiku. Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė, pristatydama piliakalnio istoriją, kalbėjo: ,,Kunigaikštis Kęstutis ant šio piliakalnio pastatė medinę pilį ir telkė kariuomenę, organizavo didelius žygius į priešų užimtas teritorijas. Po Žalgirio mūšio piliakalnio pilis tapo dvaru, kuriame buvo gyventa iki XVII a. vidurio. Po didelio gaisro dvaras buvo atstatytas kitoje Verknės upės pusėje. Piliakalnis - Aukštadvario širdis, nuo jo kūrėsi pirmoji gyvenvietė ir miestelis. Visais istoriniais etapais piliakalnis buvo visuomenės telkimosi vieta. Švenčių tradicija tęsiasi iki mūsų dienų..." Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė susirinkusiems pristatė garbės svečią, atvykusį iš Kauno, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, poetą Leoną Milčių, kuris ne tik skaitė savo kūrybos eiles, bet ir atvežė organizatoriams dovanų – savo kūrybos išleistą knygą, eilėraščių rinkinį ,, Prie Nemuno, Neries, Nevėžio“. Šventės programoje pynėsi praeitis ir dabartis. Savo kūrybos eiles, dedikuotas Aukštadvario jubiliejiniams metams, skaitė Aukštadvario poetai ir Trakų literatų draugijos nariai. Tarp posmų skambėjo dainos, kurias atliko dainuojamosios poezijos mylėtoja, gimnazistė Ula, folkloro puoselėtoja gydytoja Jurga, Aukštadvario asociacijos ,,Žiburiai“ senjorų ansamblis, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Renginio pabaigoje šventės lankytojai apžiūrėjo jaunųjų dailininkų piešinius, kuriuose buvo kūrybiškai užfiksuotos svarbiausios, vaikų akimis, šventės akimirkos (mokytoja Nijolė Meškovskaja). Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Trakų televizijos ,,Aidas“ direktoriui Česlovui Rulevičiui, filmavusiam renginį, Trakų rajono savivaldybės tarybos narei, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotojai Jadvygai Dzencevičienei ir visuomeninikei Verutei Pilipavičienei už visakeriopą paramą ir palaikymą organizuojant renginį. Nuoširdžiai dėkojame aukštadvariečiui Donatui Kacilauskui, sudariusiam galimybę įgarsinti renginį, nuolatinei pagalbininkei Virgai Beliokienei, Raimondui Pilipavičiui ir Juozui Banuškevičiui, vaišinusiems pavasariniu medumi ir ką tik suspaustu šviežutėliu sūriu. Norėtųsi, kad Pilaitės piliakalnis visada būtų gyvas, kad ant piliakalnio, menančio krašto istoriją, vyktų šeimų, jaunimo, vaikų renginiai, kad puoselėtume ir gerbtume savo gimto krašto istoriją be draudimų ir nuogąstavimų.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 16 svečius online

Prisijungti