1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Invazinės rūšys plinta, - ką daryti ?

 

 

 

 

 

 

 

 

Invaziniais vadinami tokie svetimžemiai augalai ir gyvūnai, kurie pakliuvo iš tolimesnių kraštų, prisitaikė ir pradėjo savaime plisti. Palaipsniui ,,atėjūnų“ populiacijos išsiplėtė,  pradėjo stelbti vietines augalų ir gyvūnų rūšis, keisti aplinką, ekosistemas, net kelti grėsmę žmonių sveikatai. Invazinių rūšių plitimo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių.

,,Agresyviausi“ invaziniai augalai yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), uosialapis klevas (Acer negundo), vėlyvoji ieva (Padus serotina), smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), kanadinė elodėja (Elodea canadensis) ir kt.  (Lietuvoje 18 augalų rūšių). Paplitę invaziniai gyvūnai: mangutas (Nyctereutes procyonoides), kanadinė audinė (Mustela vison), pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus), paprastasis meškėnas (Procyon lotor, - nauja rūšis, prieš kelis metus pradėjo plisti miškuose), rainiuotasis vėžys (Orconectes limosus), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii) ir kt. (17 gyvūnų rūšių).  Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą skelbia ir papildo Aplinkos ministerija, susipažinti galima internetinėje svetainėje www.am.lt. Invazinės rūšys naikinamos, vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka. Pagal šią tvarką, įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą augalų ir gyvūnų rūšis gali naikinti pats žemės savininkas, arba, žemės savininką informavus, kiti asmenys (įmonės).

Apžvelgsiu  kelis labiausiai išplitusius invazinius augalus, kuriuos būtina naikinti.

Ypač pavojingas ,,atėjūnas“ – Sosnovskio barštis. Šis stambus žolinis augalas kilęs iš Kaukazo, kolektyvizacijos laikais buvo atvežtas kaip labai medingas augalas. Mėgsta derlingą dirvą, užauga net iki 3 – 5 metrų aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu siekia iki 12 cm, žiedyno skersmuo – iki 0,5 metro. Grėsmę kelia augalo sultyse esanti medžiaga – furanokumarinas, kuri užtryškusi ant odos sukelia stiprius nudegimus – oda parausta, iškyla sunkiai gyjančios pūslės. Liesti šiuos augalus pavojinga, o šienauti galima tik dėvint apsaugos priemones. Darbus geriausiai pradėti pavasarį, kol augalai dar nesuvešėjo ir nepražydo. Stebina barščių gyvybingumas - nušienauti kerai per kelias savaites atželia ir vėl ruošiasi žydėti, todėl šienavimą reikia kartoti bent 4 kartus metuose. Efektyvi naikinimo priemonė – šaknų išrovimas arba pakirtimas su kastuvu. Svarbu neleisti augalui peržydėti ir subrandinti tūkstančius sėklų, kurias padeda platinti vėjas, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, žmonės.

Aukštadvario regioniniame parke yra Sosnovskio barščio ,,plantacija“ apleistuose žemės sklypuose šalia Verniejaus ežero. Taip pat stebimas pavienių augalų plitimas naujose vietose šalikelėse, pamiškėse, o virš 30 augalų grupė bando įsitvirtinti  Aukštadvario miestelio pašonėje, šalia senojo Užuguosčio vieškelio. Šią ,,plantaciją“ reguliariai nušienauja Aukštadvario seniūnijos ir regioninio parko darbininkai, stengiamasi neleisti subrandinti sėklas. Dideli plotai Sosnovskio barščio yra šalia regioninio parko, netoli Gedanonių kaimo. Prieš kelis metus Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo parengti Sosnovskio barščio naikinimo Lietuvoje veiksmų planai, tačiau juos įgyvendinti vis nepavyksta. Todėl neleisti šiam ,,atėjūnui“ karaliauti pirmiausiai turėtų žemių savininkai, racionaliai tvarkydami savo žemės plotus. Pats paprasčiausias naikinimo būdas – jaunų kerų nušienavimas arba nukapojimas kastuvu, vilkint visą kūną dengiančius darbinius rūbus, veido apsaugą.

Kitas sparčiai plintantis, tačiau nepavojingas sveikatai augalas - gausialapis lubinas -  iš šiaurės Amerikos į mūsų šalį pateko 20 a. pradžioje. Buvo bandoma gausialapį lubiną sėti gyvulių, laukinių žvėrių pašarui, dirvožemio pagerinimui. Paaiškėjo, kad jokie gyvuliai šių lubinų neėda, o sausose dirvose jie išplito, ypač nešienaujamose pievose, pamiškėse, susiformavo ištisos jų plantacijos. Šiais metais Aukštadvario regioninio parko teritorijoje pradėti vykdyti gausialapių lubinų naikinimo projektai valstybinės ir privačios nuosavybės žemės sklypuose. Lubinų kerai dvejus metus bus raunami, šienaujami Škilietų, Gedanonių, Mackantiškių, Strėvininkų, Drabužninkų kaimų apylinkėse. Tvarkomuose plotuose lubinų populiacija bus sumažinta,  tačiau kaip juos išnaikinti kitose apleistose žemėse, pakelėse, pamiškėse ?

Belieka tikėtis, kad žemių savininkai pagal galimybes imsis priemonių, kad ,,atėjūnų“ invazija būtų sustabdyta. Būkim realistai, valstybės biudžeto ir ES lėšomis finansuojami projektai neišgalės sutvarkyti visų apleistų plotų.

 

Talvydas Špiliauskas,

Aukštadvario RP vyr. ekologas (nuotraukos straipsnio autoriaus)

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Kviečiame

Aukštadvario seniūnijoje nuskambėjo gamtos šventė - Sekminės

Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida paplito po visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą šių metų gegužės 20 d. sekmadienį Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų seniūnaitijoje, Lietuvos edukologijos universiteto mokymo bazės „Tamašiava“ sporto stadione vyko puiki Sekminių šventė – kraštiečių susitikimas „Švęskime Sekmines drauge“. Sekminės - tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Juk dar taip neseniai, kai mūsų Lietuva garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir nebuvo sunykę Sekminių senosios tradicijos, po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto ir giros rinkdavosi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių, dainuojant ir šokant ratelius linksmai praleisti popietę. O apdainuoti rugiai visuomet augdavo geriau. Mūsų proseneliai senovės kultūroje Sekmines siejo su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Kai piemenys pargindavo namo vainikuotus gyvulius iš laukų juos šeimininkai vaišindavo naminiais produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir sausomis šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius „lumzdelius“, o kerdžius - „ožragį“. Aukštadvaris – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė nusprendė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Sekminių šventę pradėjome šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias, o kartu meldėmės už Čižiūnų seniūnaitijos gyventojus. Po šv. Mišių atvykome į ežerais apsuptą Aukštadvario seniūnijos Tamašiavos kaimą, kuris nuo seno garsėjo pokaryje įkurtais Vaikų globos namais. Šiuo metu čia sėkmingai veikia Lietuvos edukologijos universiteto praktinio mokymo bazė, kurią kruopščiai prižiūri mūsų kraštietis Vytautas Sindaravičius ir jo darbuotojai. Ragų gaudesiu šventės pradžią paskelbė populiariausia Lietuvos tradicinės muzikos tautiška kapela „SUTARAS“ (vadovas Antanas Fokas). Visus susirinkusius sveikino Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas). Šio laikmečio „piemenėliai“ – Aukštadvario seniūnijos Bijūnų seniūnaitijos gimnastų grupė „Street workout Bijūnai“ visus maloniai nustebino savo įspūdinga gimnastų programa. Labai džiaugiamės šiai šventei gavę Naisių vasaros teatro dovaną. Į Tamašiavos kaimą atvažiavo didžiulis automobilis - kilnojama scena su visa įgarsinimo aparatūra. Tokioje puikiai įgarsintoje scenoje programą pateikė tautiška kapela „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas). Muzikantai taip sugebėjo įtraukti susirinkusius kraštiečius į lietuvių liaudies žaidimus, šokius, kad stadionas, kapelos vadovo Antano Foko žodžiais tariant „nuo šokių tapo asfaltu“. Prisimindami senąsias lietuvių liaudies tradicijas, į organizuojamą Sekminių šventę gausiai rinkosi vietiniai seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai. Jie džiaugėsi švente, bendravo tarpusavyje, dalyvavo Aukštadvario sporto klubo (vadovas Gediminas Pociūnas, šaudymo būrelio vadovas Viktoras Stukas) organizuojamose sportinėse varžytuvėse, turėdami galimybę pasivaržyti, šaudant iš lanko, mėtant smigį, pasagą. Nugalėtojai buvo apdovanoti pintais krepšiais bei kitais suvenyrais. Šventės dalyviai vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene, vietinių verslininkų ir namudininkų keptais kibinais, gira, įvairiais saldumynais ir kitokiais skanėstais. Stadionas tiesiog mirgėjo vasaros spalvomis, skambėjo nuo žmonių klegesio, o Tamašiavos kaimo kelio pakraštyje tiesiog neliko laisvos vietos nuo didelio automobilių srauto. Į šventę rinkosi giminės, kaimynai, kraštiečiai, svečiai. Gausiausiai susirinkusi Buividavičių giminė buvo apdovanota seniūnės prizu – mediniu laikrodžiu. Šventės organizatoriai pažėrė ir keletą liaudies išminties perliukų: tik po Sekminių galima pradėti maudynių sezoną, mat, tik tada laumės savo vandenis užleidžiančios, tik tuomet ir ant žolės sėstis ar voliotis galima. Mielieji, šią puikią lietuvių liaudies tradicijas gaivinančią šventę 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė skyrė kiekvienam Aukštadvario seniūnijos gyventojui, kraštiečiui, svečiui. Šventės organizatoriai - Aukštadvario seniūnija ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys. Mes labai džiaugiamės, kad saulėta Sekminių diena ir 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida buvo tokia puiki ir maloni kiekvienam čia atvykusiam. Šokiais, žaidimais, sportinėmis varžytuvėmis ir dainomis mums pavyko sukurti labai gerą nuotaiką žmonėms. O dabar, gerai pasilinksminus, kviečiame visus naujomis jėgomis kibti į sekančius vasaros darbus.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš Sekminių šventės.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 57 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti