1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Invazinės rūšys plinta, - ką daryti ?

 

 

 

 

 

 

 

 

Invaziniais vadinami tokie svetimžemiai augalai ir gyvūnai, kurie pakliuvo iš tolimesnių kraštų, prisitaikė ir pradėjo savaime plisti. Palaipsniui ,,atėjūnų“ populiacijos išsiplėtė,  pradėjo stelbti vietines augalų ir gyvūnų rūšis, keisti aplinką, ekosistemas, net kelti grėsmę žmonių sveikatai. Invazinių rūšių plitimo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių.

,,Agresyviausi“ invaziniai augalai yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), uosialapis klevas (Acer negundo), vėlyvoji ieva (Padus serotina), smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), kanadinė elodėja (Elodea canadensis) ir kt.  (Lietuvoje 18 augalų rūšių). Paplitę invaziniai gyvūnai: mangutas (Nyctereutes procyonoides), kanadinė audinė (Mustela vison), pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus), paprastasis meškėnas (Procyon lotor, - nauja rūšis, prieš kelis metus pradėjo plisti miškuose), rainiuotasis vėžys (Orconectes limosus), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii) ir kt. (17 gyvūnų rūšių).  Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą skelbia ir papildo Aplinkos ministerija, susipažinti galima internetinėje svetainėje www.am.lt. Invazinės rūšys naikinamos, vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka. Pagal šią tvarką, įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą augalų ir gyvūnų rūšis gali naikinti pats žemės savininkas, arba, žemės savininką informavus, kiti asmenys (įmonės).

Apžvelgsiu  kelis labiausiai išplitusius invazinius augalus, kuriuos būtina naikinti.

Ypač pavojingas ,,atėjūnas“ – Sosnovskio barštis. Šis stambus žolinis augalas kilęs iš Kaukazo, kolektyvizacijos laikais buvo atvežtas kaip labai medingas augalas. Mėgsta derlingą dirvą, užauga net iki 3 – 5 metrų aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu siekia iki 12 cm, žiedyno skersmuo – iki 0,5 metro. Grėsmę kelia augalo sultyse esanti medžiaga – furanokumarinas, kuri užtryškusi ant odos sukelia stiprius nudegimus – oda parausta, iškyla sunkiai gyjančios pūslės. Liesti šiuos augalus pavojinga, o šienauti galima tik dėvint apsaugos priemones. Darbus geriausiai pradėti pavasarį, kol augalai dar nesuvešėjo ir nepražydo. Stebina barščių gyvybingumas - nušienauti kerai per kelias savaites atželia ir vėl ruošiasi žydėti, todėl šienavimą reikia kartoti bent 4 kartus metuose. Efektyvi naikinimo priemonė – šaknų išrovimas arba pakirtimas su kastuvu. Svarbu neleisti augalui peržydėti ir subrandinti tūkstančius sėklų, kurias padeda platinti vėjas, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, žmonės.

Aukštadvario regioniniame parke yra Sosnovskio barščio ,,plantacija“ apleistuose žemės sklypuose šalia Verniejaus ežero. Taip pat stebimas pavienių augalų plitimas naujose vietose šalikelėse, pamiškėse, o virš 30 augalų grupė bando įsitvirtinti  Aukštadvario miestelio pašonėje, šalia senojo Užuguosčio vieškelio. Šią ,,plantaciją“ reguliariai nušienauja Aukštadvario seniūnijos ir regioninio parko darbininkai, stengiamasi neleisti subrandinti sėklas. Dideli plotai Sosnovskio barščio yra šalia regioninio parko, netoli Gedanonių kaimo. Prieš kelis metus Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo parengti Sosnovskio barščio naikinimo Lietuvoje veiksmų planai, tačiau juos įgyvendinti vis nepavyksta. Todėl neleisti šiam ,,atėjūnui“ karaliauti pirmiausiai turėtų žemių savininkai, racionaliai tvarkydami savo žemės plotus. Pats paprasčiausias naikinimo būdas – jaunų kerų nušienavimas arba nukapojimas kastuvu, vilkint visą kūną dengiančius darbinius rūbus, veido apsaugą.

Kitas sparčiai plintantis, tačiau nepavojingas sveikatai augalas - gausialapis lubinas -  iš šiaurės Amerikos į mūsų šalį pateko 20 a. pradžioje. Buvo bandoma gausialapį lubiną sėti gyvulių, laukinių žvėrių pašarui, dirvožemio pagerinimui. Paaiškėjo, kad jokie gyvuliai šių lubinų neėda, o sausose dirvose jie išplito, ypač nešienaujamose pievose, pamiškėse, susiformavo ištisos jų plantacijos. Šiais metais Aukštadvario regioninio parko teritorijoje pradėti vykdyti gausialapių lubinų naikinimo projektai valstybinės ir privačios nuosavybės žemės sklypuose. Lubinų kerai dvejus metus bus raunami, šienaujami Škilietų, Gedanonių, Mackantiškių, Strėvininkų, Drabužninkų kaimų apylinkėse. Tvarkomuose plotuose lubinų populiacija bus sumažinta,  tačiau kaip juos išnaikinti kitose apleistose žemėse, pakelėse, pamiškėse ?

Belieka tikėtis, kad žemių savininkai pagal galimybes imsis priemonių, kad ,,atėjūnų“ invazija būtų sustabdyta. Būkim realistai, valstybės biudžeto ir ES lėšomis finansuojami projektai neišgalės sutvarkyti visų apleistų plotų.

 

Talvydas Špiliauskas,

Aukštadvario RP vyr. ekologas (nuotraukos straipsnio autoriaus)

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

Kelionė per 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepaprastai šiltą ir saulėtą šių metų spalio 12- ją asociacija „Aukštadvario žiburiai“, pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendino projektą Trakų rajono savivaldybėje „Asociacijos ir kitų bendruomenių bendravimo ir bendradarbiavimo bei partnerystės skatinimas“. Projekto tikslas - propaguoti patirties sklaidą tarp mažų miestelių kultūros sostinių, didinti asociacijos „Aukštadvario žiburiai" ir kitų Aukštadvario seniūnijos bendruomenių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo projektu asociacija pakvietė visų Aukštadvario seniūnijoje esančių visuomeninių organizacijų, seniūnijos įstaigų atstovus į pažintinę kelionę po 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines. UAB „Trakų autobusai“ 55 vietų autobusu bendruomenių nariai leidosi į kelionę. Važiuojant per Lietuvą, gerėjomės rudenėjančios gamtos spalvomis, mus pasitiko nuostabūs ir svetingi bendruomenių atstovai, įsitikinome kaip Lietuvos seniūnijų seniūnai kūrybingai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Pirmiausiai aplankėme Raseinių rajono Šiluvą. Šiluva – tai Dievo motinos šventovė, šiuolaikiškas Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, traukiantis tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Įvažiuojant į ją, 18 km. kelyje, jungiančiame Raseinius ir Šiluvą, yra pastatyti 42 kryžiai ir koplytstulpiai, kviečiantys stabtelėti susikaupimui ir rimčiai, apmąstyti Kristaus kryžiaus kelią ir jo kančią susieti su Lietuvos istorijoje patirtomis kančiomis, pasiaukojimu ir didvyriškumu. Stebėdami šios mažos sakralinės architektūros darbų įamžintas džiaugsmo, šviesos, kančios bei garbės rožinio slėpinių stoteles, atvykome į Šiluvos miestelio centrą. Čia susipažinome su Šiluvos – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės kultūrine, bendruomenine veikla, stebėjome Šiluvos senjorų mums paruoštą koncertinę programą, aplankėme Šiluvos bažnyčią, turinčią Bazilikos titulą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Mus maloniai pasitiko seniūnas Juozas Šlepas, Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ tarybos pirmininkė Judita Stoškienė, bendruomenės ir kultūros atstovės. Bendruomenės centre buvome maloniai pavaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais. Svarbi bendruomenės „Aušrinė“ veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus, bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą. Bendruomenės pirmininkės Juditos žodžiais tariant, savęs dovanojimas kitiems praturtina mus pačius. Atsisveikinę su šiluviškiais, pasileidome į kitą 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinę - Rietavo savivaldybės Tverus, menančius Lietuvos karalių Mindaugą ir Žemaitijos kunigaikštį Vykintą. Dabartiniai Tverai – tai seniūnijos centras, įsikūręs žemaičių aukštumos pažemėjime. Čia subėga keliai iš kitų Žemaitijos miestų ir miestelių: Laukuvos, Rietavo, Varnių ir Žarėnų. Tverai apsupti nuostabios gamtos – miškų, kalvelių ir daubų. Miestelio centre švyti medinė švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Džiugu, kad Tveruose gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Mus pasitiko Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zelapūgas, Tverų bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir aktyvus bendruomenės narys Kazys Praeras. Bendruomenės aktyvistai nuotaikingai pristatė Tverų – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės veiklą. Pačiame miestelio centre švyti Tverų gimnazijos rūmai, o gimnazistų žinios, sportiniai, meniniai pasiekimai yra žinomi beveik visoje Lietuvoje. Vykdomo projekto lėšomis turėjome galimybę papietauti Gimnazijos valgykloje ir kelionę tęsti toliau, kuri mums buvo nepaprastai smagi. Keliaujant per Lietuvą, visų bendruomenių atstovai bendravo tarpusavyje, aptarinėjo kelionės įspūdžius. Jau yra patvirtintos 2019 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės, tačiau projekto metu užsimezgė 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių tolimesnis bendradarbiavimo gijos. Svetingus šeimininkus pakvietėme sekančiais metais aplankyti Aukštadvarį. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už galimybę puikiai įgyvendinti šį minėtą projektą. Ačiū visiems, kurie keliavo po Lietuvą su asociacija "Aukštadvario žiburiai".

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvario seniūnė, asociacijos tarybos pirmininkė

Jadvyga Dzencevičienė

Gabrielės Dzencevičiūtės nuotraukos

Skaityti daugiau... »

Aukštadvaryje nuskambėjo Šimtmečio rudens jomarkas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose tęsiasi rudens šventės. Spalio 6-ąją, šeštadienį, Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės centrinė miestelio aikštė taip pat buvo kupina šurmulio.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 15 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti