1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Invazinės rūšys plinta, - ką daryti ?

 

 

 

 

 

 

 

 

Invaziniais vadinami tokie svetimžemiai augalai ir gyvūnai, kurie pakliuvo iš tolimesnių kraštų, prisitaikė ir pradėjo savaime plisti. Palaipsniui ,,atėjūnų“ populiacijos išsiplėtė,  pradėjo stelbti vietines augalų ir gyvūnų rūšis, keisti aplinką, ekosistemas, net kelti grėsmę žmonių sveikatai. Invazinių rūšių plitimo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių.

,,Agresyviausi“ invaziniai augalai yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), uosialapis klevas (Acer negundo), vėlyvoji ieva (Padus serotina), smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), kanadinė elodėja (Elodea canadensis) ir kt.  (Lietuvoje 18 augalų rūšių). Paplitę invaziniai gyvūnai: mangutas (Nyctereutes procyonoides), kanadinė audinė (Mustela vison), pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus), paprastasis meškėnas (Procyon lotor, - nauja rūšis, prieš kelis metus pradėjo plisti miškuose), rainiuotasis vėžys (Orconectes limosus), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii) ir kt. (17 gyvūnų rūšių).  Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą skelbia ir papildo Aplinkos ministerija, susipažinti galima internetinėje svetainėje www.am.lt. Invazinės rūšys naikinamos, vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka. Pagal šią tvarką, įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą augalų ir gyvūnų rūšis gali naikinti pats žemės savininkas, arba, žemės savininką informavus, kiti asmenys (įmonės).

Apžvelgsiu  kelis labiausiai išplitusius invazinius augalus, kuriuos būtina naikinti.

Ypač pavojingas ,,atėjūnas“ – Sosnovskio barštis. Šis stambus žolinis augalas kilęs iš Kaukazo, kolektyvizacijos laikais buvo atvežtas kaip labai medingas augalas. Mėgsta derlingą dirvą, užauga net iki 3 – 5 metrų aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu siekia iki 12 cm, žiedyno skersmuo – iki 0,5 metro. Grėsmę kelia augalo sultyse esanti medžiaga – furanokumarinas, kuri užtryškusi ant odos sukelia stiprius nudegimus – oda parausta, iškyla sunkiai gyjančios pūslės. Liesti šiuos augalus pavojinga, o šienauti galima tik dėvint apsaugos priemones. Darbus geriausiai pradėti pavasarį, kol augalai dar nesuvešėjo ir nepražydo. Stebina barščių gyvybingumas - nušienauti kerai per kelias savaites atželia ir vėl ruošiasi žydėti, todėl šienavimą reikia kartoti bent 4 kartus metuose. Efektyvi naikinimo priemonė – šaknų išrovimas arba pakirtimas su kastuvu. Svarbu neleisti augalui peržydėti ir subrandinti tūkstančius sėklų, kurias padeda platinti vėjas, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, žmonės.

Aukštadvario regioniniame parke yra Sosnovskio barščio ,,plantacija“ apleistuose žemės sklypuose šalia Verniejaus ežero. Taip pat stebimas pavienių augalų plitimas naujose vietose šalikelėse, pamiškėse, o virš 30 augalų grupė bando įsitvirtinti  Aukštadvario miestelio pašonėje, šalia senojo Užuguosčio vieškelio. Šią ,,plantaciją“ reguliariai nušienauja Aukštadvario seniūnijos ir regioninio parko darbininkai, stengiamasi neleisti subrandinti sėklas. Dideli plotai Sosnovskio barščio yra šalia regioninio parko, netoli Gedanonių kaimo. Prieš kelis metus Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo parengti Sosnovskio barščio naikinimo Lietuvoje veiksmų planai, tačiau juos įgyvendinti vis nepavyksta. Todėl neleisti šiam ,,atėjūnui“ karaliauti pirmiausiai turėtų žemių savininkai, racionaliai tvarkydami savo žemės plotus. Pats paprasčiausias naikinimo būdas – jaunų kerų nušienavimas arba nukapojimas kastuvu, vilkint visą kūną dengiančius darbinius rūbus, veido apsaugą.

Kitas sparčiai plintantis, tačiau nepavojingas sveikatai augalas - gausialapis lubinas -  iš šiaurės Amerikos į mūsų šalį pateko 20 a. pradžioje. Buvo bandoma gausialapį lubiną sėti gyvulių, laukinių žvėrių pašarui, dirvožemio pagerinimui. Paaiškėjo, kad jokie gyvuliai šių lubinų neėda, o sausose dirvose jie išplito, ypač nešienaujamose pievose, pamiškėse, susiformavo ištisos jų plantacijos. Šiais metais Aukštadvario regioninio parko teritorijoje pradėti vykdyti gausialapių lubinų naikinimo projektai valstybinės ir privačios nuosavybės žemės sklypuose. Lubinų kerai dvejus metus bus raunami, šienaujami Škilietų, Gedanonių, Mackantiškių, Strėvininkų, Drabužninkų kaimų apylinkėse. Tvarkomuose plotuose lubinų populiacija bus sumažinta,  tačiau kaip juos išnaikinti kitose apleistose žemėse, pakelėse, pamiškėse ?

Belieka tikėtis, kad žemių savininkai pagal galimybes imsis priemonių, kad ,,atėjūnų“ invazija būtų sustabdyta. Būkim realistai, valstybės biudžeto ir ES lėšomis finansuojami projektai neišgalės sutvarkyti visų apleistų plotų.

 

Talvydas Špiliauskas,

Aukštadvario RP vyr. ekologas (nuotraukos straipsnio autoriaus)

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

„GANDRE, GANDRE APSUK RATĄ – GAUSI VARLĄ IN ČEBATĄ!“

Pavasaris šiemet truputėlį vėluoja, tad gandrai dar neskuba aptūpti senų lizdų. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės Mackantiškių kaimo gandrų gerbėjai baltąjį gandrą pastebėjo jau kovo viduryje. Gandralizdis Vaclovo Babaičio kieme buvo nukentėjęs po žiemos, tad gandrai besiblaškydami lizdą ėmė krauti ant elektros stulpo Stanislavos Barkauskienės sodyboje. Aukštadvario seniūnės ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos rūpesčiu gandralizdis Vaclovo Babaičio sodyboje buvo sutaisytas. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinės kultūrinių renginių sklaida apėmė visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą balandžio 14 d. sekmadienio popietę daug Aukštadvario ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių traukė į Mackantiškių kaimo tradicinę Gandrinių šventę. Tai unikali šventė, vienintelė su išlikusiomis tradicijomis šventė Lietuvoje. Šio kaimo senoliai nuo senovės pratę gyventi su gandrais. Kažkada kaimo seniūnas pavasario tarybą šaukdavęs po medžiu su gandralizdžiu. Aptarę einamus reikalus, rinkdavosi po pirkias, vaišindavosi pyragėliais „kaukorais“. Anksti rytą, saulei tekant, motinos keldavo vaikus pasiimti gandro dovanų. Dovanėlės būdavo sudėtos drobiniuose maišeliuose ir pakabintos ant tvoros arba ant obels šakų. Maišelyje dažnai būdavo saldumynai, „ka(u)korai“. Senoliai, gyvendami su gandrais, iš jų elgesio sprendė apie orų permainas, metų derlių. Labai pergyvendavo, jeigu gandrai negrįžta, visaip stengdavosi jiems įtikti. Sakydavo, kad pas blogus žmones jie negyvena, o pas ką apsigyvena, ta sodyba laiminga laikoma, Perkūnas čia netrenkiąs. Pagadintą audros ar laiko lizdą žmonės visad stengėsi pataisyti ir savo sodyboje išsaugoti paukščius. Į prosenovišką Mackantiškių kaimo gandrinių šventę rago balsu visus šaukė baltų kultūros puoselėtojas Rimas Pakeris. Renginio vedančioji pasidžiaugė, kad į šventę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, ypač vaikų. Kiekviena šeimininkė į šventę atsinešė savo pagamintų patiekalų. Seniūnės vardu šiuo statusu ir unikalia švente pasidžiaugė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. Aukštadvario regioninio parko specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Talvydas Špiliauskas pasidžiaugė turtinga krašto gamta. Į šventę atvyko VDU gamtininkas Šarūnas Ašmantas, jau keleri metai stebintis šios šventės tradicijas. Jis pasidžiaugė švaria gamta, ragino lankytojus ir jaunimą niekada nepalikti šiukšlių gamtoje. Irena Stankevičienė iš gretimo Bijūnų kaimo atvyko su vaišėmis, dėkodama už tradicijų tęstinumą šventės organizatoriams padovanojo putpelių kiaušinių bei džiovintų raudonėlių puokštes. Mackantiškių seniūnaitis, puikus ornitologas Marijonas Mackevičius pasidžiaugė, kad tame pačiame medyje, kuriame peri gandras, uokse sau namus įsirengė naminė pelėda, o mažame uokselyje dar ir bukutis apsigyveno. Taigi namų šeimininkas ir šios šventės globėjas Vaclovas Babaitis dabar kartu ir paukščių globėjas. Netrukus po dangų ėmė skraidyti net keturi gandrai, susirinkusieji ėmė džiaugsmingai ploti. Senoviškais armonikos garsais gerą nuotaiką kurstė Juozo Petravičiaus šeimos kapela iš Ūbiškių kaimo. Juozas net natų nepažįsta, o griežia nuo pat vaikystės. Mackantiškietė Veronika Beliūnienė papasakojo legendą apie kaimo pavadinimą. Kaimas šalia Karališkojo vieškelio turėjo smuklę, kurioje žvitri žydaitė puikius macus kepė. Kaimas nuo senovės dar vadinamas Kakorų kaimu. Tas vardas prigijęs nuo Gandrinių šventės. Apie senovinius ir beveik iki šių dienų išlikusius gyvulių gynimo papročius pasakojo gamtos puoselėtojas ir šventės atgaivintojas Vaclovas Plegevičius. Gražiomis dainomis linksmino Aukštadvario senjorų asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ moterys. Joms vadovauja buvusi pedagogė Veronika Pilipavičienė. Į šventę ji ryšulėlyje atsivežė iškeptą pyragą – šimtalapį – ir pagal prosenovinį paprotį pakabino ant tvoros. Veronika – tautosakos žinovė, papročių saugotoja, kartu su kitomis senjorėmis ir aktyvi visuomenininkė, Aukštadvario regioninio parko savanorė, be jų gražių dainų nepraeina nė viena šventė. Aukštadvario gimnazijos mokytojos Rasa Žuklienė ir Česlova Pociūnienė suorganizavo, kad moksleiviai būtų atvežti į šventę. Paukščių balsų ir sakmių apie gandrus kompoziciją paruošė ir vaikus mokė Rita Balsevičiūtė. Vaikai erzino gandrą dainelėmis, pamėgdžiojo paukščių balsus. Vyresnieji moksleiviai sekė sakmes apie pragaro paukštį juodą gandrą, Dievo pasiųstą pragaran baltą gandrą, kaip gandrui šalta pasidarė. Pasakorė Ieva Baškevičiūtė paporino, kaip gandro atneštas ryšulėlis vaikeliu pavirto. Aukštadvario bibliotekos vedėja pasakorė Ramunė Jarmalavičiūtė išaiškino, kaip dziedai pagal gandrų orus spėliodavo, kad busilas gali ligų raistuosna išnešt, pas gerų žmogų ciktai lizdų suka. Rimas Pakeris grojo dūda ir dainavo apie visų mylimą paukštį – gervelą. Po programos Trakų rajono savivaldybės ir Aukštadvario seniūnijos prizais moksleivius, kaukorų kepėjas, pranešėjus, renginio globėją Vaclovą Babaitį apdovanojo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Mikutavičienė. LR Žemės ūkio rūmų Trakų rajone organizatorė Janina Mandeikienė papuošė kiemą ryškiaspalviais balionais, dėkojo organizatoriams, apdalijo vaikus prisiminimo dovanėlėmis, įteikė prizus labiausiai prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Tada visi buvo pakviesti ragauti Vitalijos Barkauskienės, Veronikos Beliūnienės, Irenos Babaitienės, Aldonos Plegevičienės keptais kaukorais, valgyti Astos Mackevičienės ir Angelės Taraškevičienės keptos busilo pautienės su garšvomis, gerti žolalių arbatos. Vaišių stalai su saldėsiais traukė vaikus, o svečiai stebėjosi kaukorų įdarų įvairove: su grybais, žuvimi, morkomis, bulvėmis, kepenimis. Griežiant armonikai, atsirado ir šokančių, visi ilgai linksminosi, girdami gandrą, nes jeigu ne jis, nebūtų čia susirinkę tiek svečių.

Aukštadvario regioninio parko specialistė Rita Balsevičiūtė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvariečiai dalyvavo Pasaulio margučių ridenimo čempionate

Balandžio 8 d. Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės atstovai buvome pakviesti į Utenos rajono Užpalių miestelį, kur vyko Pasaulio margučių ridenimo čempionatas. Pasiėmę pintinėlę gražiai išmargintų margučių, Aukštadvario kraštą garsinantį skaniausią pyragą „Šimtalapis“, ankstų sekmadienio rytą išvykome į Užpalius. Pirmiausiai mus maloniai nuteikė švari ir tvarkinga aplinka, vietinių gyventojų nuoširdumas ir svetingumas. Tik stabtelėjus prie bažnyčios, mus užkalbino pro šalį praeidamas Užpalių senjoras, paklausdamas, gal kuo nors galėtų mums padėti. Gražiame Šventosios upės slėnyje įsikūrę Užpaliai mena savo garbingą istoriją, turi nepaprastai gražią neogotikinio stiliaus bažnyčią, o šalia bažnyčios vyko margučių ridenimo čempionatas ir gražiausio margučio konkursas, kurį organizavo Užpalių „Lions“ paramos ir labdaros klubas, Užpalių bendruomenė. Labai smagu, kad gražiausio konkurso titulą laimėjo aukštadvarietės Petronėlės Kavaliauskienės ir Bijūnų bendruomenės tarybos narės Irenos Stankevičienės margučiai. Šventė buvo tiesiog įspūdinga. Dalyvavome margučių ridenimo ir stipriausio margučio varžybose, įvairiuose žaidimuose, pasisėmėme patirties, sulaukėme labai daug šventės organizatorių, Užpalių seniūno Eugenijaus, bendruomenės pirmininkės Vidos ir kitų vietinių gyventojų dėmesio. Visus susirinkusius linksmino tautiška kapelija „Sutaras“.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 6 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti