1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Invazinės rūšys plinta, - ką daryti ?

 

 

 

 

 

 

 

 

Invaziniais vadinami tokie svetimžemiai augalai ir gyvūnai, kurie pakliuvo iš tolimesnių kraštų, prisitaikė ir pradėjo savaime plisti. Palaipsniui ,,atėjūnų“ populiacijos išsiplėtė,  pradėjo stelbti vietines augalų ir gyvūnų rūšis, keisti aplinką, ekosistemas, net kelti grėsmę žmonių sveikatai. Invazinių rūšių plitimo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių.

,,Agresyviausi“ invaziniai augalai yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), uosialapis klevas (Acer negundo), vėlyvoji ieva (Padus serotina), smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), kanadinė elodėja (Elodea canadensis) ir kt.  (Lietuvoje 18 augalų rūšių). Paplitę invaziniai gyvūnai: mangutas (Nyctereutes procyonoides), kanadinė audinė (Mustela vison), pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus), paprastasis meškėnas (Procyon lotor, - nauja rūšis, prieš kelis metus pradėjo plisti miškuose), rainiuotasis vėžys (Orconectes limosus), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii) ir kt. (17 gyvūnų rūšių).  Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą skelbia ir papildo Aplinkos ministerija, susipažinti galima internetinėje svetainėje www.am.lt. Invazinės rūšys naikinamos, vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka. Pagal šią tvarką, įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą augalų ir gyvūnų rūšis gali naikinti pats žemės savininkas, arba, žemės savininką informavus, kiti asmenys (įmonės).

Apžvelgsiu  kelis labiausiai išplitusius invazinius augalus, kuriuos būtina naikinti.

Ypač pavojingas ,,atėjūnas“ – Sosnovskio barštis. Šis stambus žolinis augalas kilęs iš Kaukazo, kolektyvizacijos laikais buvo atvežtas kaip labai medingas augalas. Mėgsta derlingą dirvą, užauga net iki 3 – 5 metrų aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu siekia iki 12 cm, žiedyno skersmuo – iki 0,5 metro. Grėsmę kelia augalo sultyse esanti medžiaga – furanokumarinas, kuri užtryškusi ant odos sukelia stiprius nudegimus – oda parausta, iškyla sunkiai gyjančios pūslės. Liesti šiuos augalus pavojinga, o šienauti galima tik dėvint apsaugos priemones. Darbus geriausiai pradėti pavasarį, kol augalai dar nesuvešėjo ir nepražydo. Stebina barščių gyvybingumas - nušienauti kerai per kelias savaites atželia ir vėl ruošiasi žydėti, todėl šienavimą reikia kartoti bent 4 kartus metuose. Efektyvi naikinimo priemonė – šaknų išrovimas arba pakirtimas su kastuvu. Svarbu neleisti augalui peržydėti ir subrandinti tūkstančius sėklų, kurias padeda platinti vėjas, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, žmonės.

Aukštadvario regioniniame parke yra Sosnovskio barščio ,,plantacija“ apleistuose žemės sklypuose šalia Verniejaus ežero. Taip pat stebimas pavienių augalų plitimas naujose vietose šalikelėse, pamiškėse, o virš 30 augalų grupė bando įsitvirtinti  Aukštadvario miestelio pašonėje, šalia senojo Užuguosčio vieškelio. Šią ,,plantaciją“ reguliariai nušienauja Aukštadvario seniūnijos ir regioninio parko darbininkai, stengiamasi neleisti subrandinti sėklas. Dideli plotai Sosnovskio barščio yra šalia regioninio parko, netoli Gedanonių kaimo. Prieš kelis metus Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo parengti Sosnovskio barščio naikinimo Lietuvoje veiksmų planai, tačiau juos įgyvendinti vis nepavyksta. Todėl neleisti šiam ,,atėjūnui“ karaliauti pirmiausiai turėtų žemių savininkai, racionaliai tvarkydami savo žemės plotus. Pats paprasčiausias naikinimo būdas – jaunų kerų nušienavimas arba nukapojimas kastuvu, vilkint visą kūną dengiančius darbinius rūbus, veido apsaugą.

Kitas sparčiai plintantis, tačiau nepavojingas sveikatai augalas - gausialapis lubinas -  iš šiaurės Amerikos į mūsų šalį pateko 20 a. pradžioje. Buvo bandoma gausialapį lubiną sėti gyvulių, laukinių žvėrių pašarui, dirvožemio pagerinimui. Paaiškėjo, kad jokie gyvuliai šių lubinų neėda, o sausose dirvose jie išplito, ypač nešienaujamose pievose, pamiškėse, susiformavo ištisos jų plantacijos. Šiais metais Aukštadvario regioninio parko teritorijoje pradėti vykdyti gausialapių lubinų naikinimo projektai valstybinės ir privačios nuosavybės žemės sklypuose. Lubinų kerai dvejus metus bus raunami, šienaujami Škilietų, Gedanonių, Mackantiškių, Strėvininkų, Drabužninkų kaimų apylinkėse. Tvarkomuose plotuose lubinų populiacija bus sumažinta,  tačiau kaip juos išnaikinti kitose apleistose žemėse, pakelėse, pamiškėse ?

Belieka tikėtis, kad žemių savininkai pagal galimybes imsis priemonių, kad ,,atėjūnų“ invazija būtų sustabdyta. Būkim realistai, valstybės biudžeto ir ES lėšomis finansuojami projektai neišgalės sutvarkyti visų apleistų plotų.

 

Talvydas Špiliauskas,

Aukštadvario RP vyr. ekologas (nuotraukos straipsnio autoriaus)

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

KVIEČIAME

Aukštadvaryje - pavasarinė mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“

Ankstų, bet šviesų ir saulėtą šeštadienio rytą į Aukštadvario centrinę aikštę gausiai rinkosi sodininkai, daržininkai, gėlininkai, ūkininkai su savo pagaminta produkcija į pavasarinę mugę ,,Pagal Jurgį ir jurginas“. Tuo pat metu aikštėje kūrėsi ir statė palapines bei stendus VšĮ Tautos patriotai, jie organizavo „Velnio žygį 2019 “. Taip jau sutapo, kad Aukštadvaryje vyko du renginiai, bet vietos aikštėje užteko visiems – žygeiviams ir mugės lankytojams. Žygeiviai nukeliavo savo maršrutais, o aikštėje šurmuliavo Jurginės. Jurginės – tai pavasario žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė. Tad neatsitiktinai ant bėro žirgo atjojęs Jurgis vis sukinėjosi ir žvalgėsi į susirinkusius aikštėje. Šventės vedėja (Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė) pakvietė Jurgį - „ Jurgi, tavo rankose visos galios, net dangus... Liaudies išmintis byloja, kad Jurgis saugo vasaros raktus. Tad atrakinki dangų – tegul lyja šiltas pavasario lietutis, tegul sodriai žaliuoja žolė, pagirdyk ištroškusią žemelę...“ Jurgis atrakino žemę, bet visiems priminė, kad sekmadieniais eitų bažnytėlėn pasimelsti, kad paglobotų dangus Motiną žemelę.( Jurgis – ūkininkas, bitininkas Vytautas Zabarauskas). Šventės dalyvius ir lankytojus sveikino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė, Trakų savivaldybės tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, LR Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Janė Mandeikienė , Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Juozas Juknevičius. Visiems ūkininkams linkėjo sėkmingų, gerų ir derlingų metų. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis VERKNĖ (vadovas Vaidas Lengvinas) ir Garliavos sporto klubo centro folkloro ansamblis GEGUTALA (vadovė Nijolė Grivačiauskienė). Visus maloniai nustebino Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės, šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės atlikta lietuvių liaudies daina ,,In lauką, verbą rasi šakoja...“. Aukštadvario bendruomenės aktyvi tarybos narė Veronika Pilipavičienė pakvietė mugės lankytojus apsilankyti kiemelyje ,,Pasivaikščiojimas jurginų labirintais“. Čia ji ne tik patarė, kaip auginti jurginus, bet ir dosniai dovanojo šių gėlių šakniagumbių bei vaišino savo keptu pyragu, iškeptu pagal senovinį receptą. Vaismedžių sodinimo, priežiūros, formavimo ypatumais, skiepijimo ir kitais klausimais konsultavo medelyno „Derlingi metai“ šeimos ūkio šeimininkas Mindaugas Stoškus. Visus susirinkusius bulviniais blynais vaišino Bijūnų bendruomenės atstovės Milė Blaževičienė,Vida Matkevičienė ir Jadvyga Šareikienė. Pavasarinės dilgėlių sriubos ir kaimiškos kiaušinienės užteko visiems. Už šį vaišių kiemelį buvo atsakingos Virginija Beliokienė, Asta Matkevičienė ir Aukštadvario gimnazijos jaunųjų miško bičiulių vadovė Česlova Pociūnienė, pasitelkusi savo būrelio „Verkniukai“ nares – Rusnę ir Redą Palionytes, Moniką Gustevičiūtę ir Gabrielę Mozolevskytę. Mugės lankytojų išreikšta nuomone, neįsivaizduojama pavasarinės mugės jaukumas bei smagumas be kepamų bulvinių blynų sklindančio malonaus kvapo, čirškinamos kiaušinienės ir dilgėlių sriubos. Mugėje netrūko nei ūkininkų pagamintos produkcijos, nei tautodailininkų sukurtų rankdarbių, nei skanių vaišių bei skambių dainų ir trankios muzikos. Visi turėjo galimybę įsigyti norimų prekių, pasidžiaugti gražiu pavasariu, pabūti draugėje. Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja: Aukštadvario žemės ūkio mokyklai už parengtą kiemelį, kuriame prekiavo savo gamybos kibinais ir užkandžiais Virėjų mokymo programos mokinė Eglė Leščinskytė (mokytoja Violeta Nairanauskienė) bei už ūkinę pagalbą. Visuomenininkei, Aukštadvario asociacijos „Žiburiai“ narei Veronikai Pilipavičienei, lydėjusiai folkloro kolektyvą „Gegutala“ – po Aukštadvario regioninio parko lankytinas vietas. Veronikos dėka kolektyvas išsivežė gražiausius atsiminimus apie Aukštadvario apylinkes ir pažadėjo grįžti į Rudens jomarko šventę . Tad, iki malonių susitikimų Rudens jomarke prie derliaus pabaigtuvių stalo!

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė

P.s nuotraukose akimirkos iš mugės "Pagal Jurgį ir jurginas"

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 52 svečius online

Prisijungti