1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Invazinės rūšys plinta, - ką daryti ?

 

 

 

 

 

 

 

 

Invaziniais vadinami tokie svetimžemiai augalai ir gyvūnai, kurie pakliuvo iš tolimesnių kraštų, prisitaikė ir pradėjo savaime plisti. Palaipsniui ,,atėjūnų“ populiacijos išsiplėtė,  pradėjo stelbti vietines augalų ir gyvūnų rūšis, keisti aplinką, ekosistemas, net kelti grėsmę žmonių sveikatai. Invazinių rūšių plitimo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių.

,,Agresyviausi“ invaziniai augalai yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), uosialapis klevas (Acer negundo), vėlyvoji ieva (Padus serotina), smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), kanadinė elodėja (Elodea canadensis) ir kt.  (Lietuvoje 18 augalų rūšių). Paplitę invaziniai gyvūnai: mangutas (Nyctereutes procyonoides), kanadinė audinė (Mustela vison), pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus), paprastasis meškėnas (Procyon lotor, - nauja rūšis, prieš kelis metus pradėjo plisti miškuose), rainiuotasis vėžys (Orconectes limosus), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii) ir kt. (17 gyvūnų rūšių).  Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą skelbia ir papildo Aplinkos ministerija, susipažinti galima internetinėje svetainėje www.am.lt. Invazinės rūšys naikinamos, vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka. Pagal šią tvarką, įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą augalų ir gyvūnų rūšis gali naikinti pats žemės savininkas, arba, žemės savininką informavus, kiti asmenys (įmonės).

Apžvelgsiu  kelis labiausiai išplitusius invazinius augalus, kuriuos būtina naikinti.

Ypač pavojingas ,,atėjūnas“ – Sosnovskio barštis. Šis stambus žolinis augalas kilęs iš Kaukazo, kolektyvizacijos laikais buvo atvežtas kaip labai medingas augalas. Mėgsta derlingą dirvą, užauga net iki 3 – 5 metrų aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu siekia iki 12 cm, žiedyno skersmuo – iki 0,5 metro. Grėsmę kelia augalo sultyse esanti medžiaga – furanokumarinas, kuri užtryškusi ant odos sukelia stiprius nudegimus – oda parausta, iškyla sunkiai gyjančios pūslės. Liesti šiuos augalus pavojinga, o šienauti galima tik dėvint apsaugos priemones. Darbus geriausiai pradėti pavasarį, kol augalai dar nesuvešėjo ir nepražydo. Stebina barščių gyvybingumas - nušienauti kerai per kelias savaites atželia ir vėl ruošiasi žydėti, todėl šienavimą reikia kartoti bent 4 kartus metuose. Efektyvi naikinimo priemonė – šaknų išrovimas arba pakirtimas su kastuvu. Svarbu neleisti augalui peržydėti ir subrandinti tūkstančius sėklų, kurias padeda platinti vėjas, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, žmonės.

Aukštadvario regioniniame parke yra Sosnovskio barščio ,,plantacija“ apleistuose žemės sklypuose šalia Verniejaus ežero. Taip pat stebimas pavienių augalų plitimas naujose vietose šalikelėse, pamiškėse, o virš 30 augalų grupė bando įsitvirtinti  Aukštadvario miestelio pašonėje, šalia senojo Užuguosčio vieškelio. Šią ,,plantaciją“ reguliariai nušienauja Aukštadvario seniūnijos ir regioninio parko darbininkai, stengiamasi neleisti subrandinti sėklas. Dideli plotai Sosnovskio barščio yra šalia regioninio parko, netoli Gedanonių kaimo. Prieš kelis metus Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo parengti Sosnovskio barščio naikinimo Lietuvoje veiksmų planai, tačiau juos įgyvendinti vis nepavyksta. Todėl neleisti šiam ,,atėjūnui“ karaliauti pirmiausiai turėtų žemių savininkai, racionaliai tvarkydami savo žemės plotus. Pats paprasčiausias naikinimo būdas – jaunų kerų nušienavimas arba nukapojimas kastuvu, vilkint visą kūną dengiančius darbinius rūbus, veido apsaugą.

Kitas sparčiai plintantis, tačiau nepavojingas sveikatai augalas - gausialapis lubinas -  iš šiaurės Amerikos į mūsų šalį pateko 20 a. pradžioje. Buvo bandoma gausialapį lubiną sėti gyvulių, laukinių žvėrių pašarui, dirvožemio pagerinimui. Paaiškėjo, kad jokie gyvuliai šių lubinų neėda, o sausose dirvose jie išplito, ypač nešienaujamose pievose, pamiškėse, susiformavo ištisos jų plantacijos. Šiais metais Aukštadvario regioninio parko teritorijoje pradėti vykdyti gausialapių lubinų naikinimo projektai valstybinės ir privačios nuosavybės žemės sklypuose. Lubinų kerai dvejus metus bus raunami, šienaujami Škilietų, Gedanonių, Mackantiškių, Strėvininkų, Drabužninkų kaimų apylinkėse. Tvarkomuose plotuose lubinų populiacija bus sumažinta,  tačiau kaip juos išnaikinti kitose apleistose žemėse, pakelėse, pamiškėse ?

Belieka tikėtis, kad žemių savininkai pagal galimybes imsis priemonių, kad ,,atėjūnų“ invazija būtų sustabdyta. Būkim realistai, valstybės biudžeto ir ES lėšomis finansuojami projektai neišgalės sutvarkyti visų apleistų plotų.

 

Talvydas Špiliauskas,

Aukštadvario RP vyr. ekologas (nuotraukos straipsnio autoriaus)

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 7 svečius online

Prisijungti