1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia ant garbingo jubiliejaus slenksčio

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų,
Buvai, esi ir būsi grožių grožis krašto.
Mickevičiaus dvasia po ąžuolu senu
Sugrįžus, kaip jaunystėj, apie meilę mąsto.
(V.V. Navickas)

    2013-ji metai Aukštadvario seniūnijos bendruomenei ilgai išliks įsimintini kaip jubiliejiniai. Neseniai  iškilmingai buvo pažymėtas Aukštadvario žemės ūkio mokyklos 90-tis, sukvietęs didelį būrį buvusių žemės ūkio technikumo, žemės ūkio mokyklos mokinių, mokytojų ir darbuotojų. Šiandieną mes jau esame dideliame kito jubiliejaus sūkuryje.  Ant garbingo 100 metų jubiliejaus slenksčio atsidūrė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Matyt, gražios gamtos prieglobstyje slypi ilgaamžiškumo gijos, subrandinusios šimtametes įstaigas ir žmones. 100 metų jubiliejų šiemet sulauks buvusi ilgametė bažnyčios choristė Olga Butkevičienė, senatvėje šv. Domininko namuose apsigyvenęs didžiai gerbiamas kunigas prelatas, teologijos mokslų daktaras Pranas Gaida Gaidamavičius. Tai vienas iškiliausių šių dienų krikščioniškosios filosofinės minties asmenybių, savo gyvenimu ir kūryba kėlusių lietuvių dvasią išeivijoje ir  Lietuvoje.

Mūsų gimtojoje šalelėje yra apie tūkstantį bažnyčių ir koplyčių. Jos visos nuostabios ir unikalios. Ne išimtis ir Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, savitu grožiu, jaukumu ir sakralumu ištisą 100 –metį kiekvieną sekmadienį traukianti aukštadvariečius, kraštiečius ir svečius. Visi, apsilankantys šioje bažnyčioje, nori čia sugrįžti dar ir dar kartą.

   Ir štai atėjo ilgai lauktas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios jubiliejus. Susikaupę patylėkim, pamąstykim apie Žemę, apie Žmogų ir Kūrėją. Juk daugeliui iš mūsų čia yra nuostabi ir šventa vieta. Dirbdami ir gyvendami Aukštadvaryje ar mintimis klajodami po šį kraštą, visuomet jaučiame pasididžiavimą, nes tai yra mūsų ir mūsų vaikų Tėviškė.  Aukštadvario bendruomenės vienybės traukos jėga visada sklinda  iš Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios ir joje tarnystę atliekančių kunigų. Bažnyčia mokė ir moko tikėti ir gerbti Aukščiausiąjį, gyventi dorai, sąžiningai, mylėti savo artimus. Per  didžiausius praėjusio amžiaus išbandymus ji visuomet telkė Aukštadvario bendruomenę Lietuvos istorijai ir garbei saugoti bei ginti. Kiekvienas bendruomenės narys nuo pat savo krikšto rado bažnyčios supratimą, palaikymą ir užtarimą. Ateidami čia, mes apšviečiame savo sielą, gauname naujų tiesos ir dorybės jėgų tolimesniam gyvenimui. Bažnyčia yra ir liks per  visą gyvavimo laiką bendruomenės narių švietėja ir užtarėja.

   Pats didžiausias  malonumas yra stebėti gamtoje pavasarį sukrautą žiedą, nugalėtą audrą, pastatytą šventovę.   Istorija mena, kad 1832m. carinei valdžiai uždarius Aukštadvaryje veikusį dominikonų vienuolyną, visą XIX a. buvo stipriai naikinamas šio krašto dvasinis ir kultūrinis paveldas.  Tik XX a. pradžioje Aukštadvario krašto  katalikai ėmė rūpintis, kad jiems būtų leista steigti parapiją ir statyti bažnyčią. Pirmuosius raštus Vilniaus Gubernatoriui parašė aukštadvariečiai:  inžinierius Bronislovas Malevskis, Nikronių malūno valdytojas Vladislovas Odinecas ir dar dešimtis kitų aktyvių gyventojų.  Leidimas buvo gautas, tuomet pavyko  atkurti Aukštadvario  parapiją.  

  Naują medinę Kristaus Atsimainymo titulo šventovę Aukštadvaryje 1907 m. suprojektavo garsus to meto architektas Antanas Filipovičius - Dubovikas.  Statyba rūpinosi Užuguosčio parapijos klebonas kun. Konstantinas Gruzdys.

    1908 m.vasarą Aukštadvaryje buvo pastatyta laikina koplyčia, kurioje vykdavo pamaldos. Bažnyčios statybų komitetas (vicepirmininkas gyd. Cezaris Stanevičius, nariai: inžinierius Bronislovas Malevskis, inžinierius Gabrielius Sikorskis ir kt.) uoliai darbavosi, tačiau buvo sunku, nes komiteto pirmininkas gyveno Užuguostyje. Jis į Aukštadvarį siuntinėjo savo vikarą Juozą Bieliauską, o šis nemokėjo lietuviškai, buvo abejingas lietuvybės plitimui Aukštadvario krašte.

    1910 m. birželio 20d. Aukštadvaryje buvo pašventintas naujos bažnyčios  pamatų kertinis akmuo. Kadangi statyba ne itin sklandžiai vyko, 1911 m. balandžio 23d. į Aukštadvarį klebonauti buvo paskirtas kunigas Justinas Aukštuolis. Statybų reikalai kaip mat pagerėjo. Darbus kartu  prižiūrėjo Vladislovo Malevskio sūnus – inžinierius  Bronislovas Malevskis.

     1913 m. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia buvo baigta statyti. Ant Navo ežero kranto išaugo gražus ekcentinis pastatas su gotikos stiliaus elementais.

  Štai kokią  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, kaip ir Aukštadvario miestelis, turi įspūdingą paveldą ir didingą istoriją.

    Kokį poveikį mums daro bažnyčia šiandien?  Per ją daugelis iš mūsų patyrėme  paskatą įšprasminti dešimt Dievo įsakymų, meilę dangaus ir žemės Sutverėjui, artimui ir savo gimtajam kraštui, išlaikėme tvirtą ryšį tarp kartų. Bažnyčios autoritetas padeda doriau gyventi, jos pavyzdžiu formuojasi mūsų bendruomenės bendravimas ir bendradarbiavimas. Bažnyčia ir šiandien išliko pagrindine kaimynų, parapijiečių, giminių susitikimo vieta.  Šiandieną bažnyčia turi galimybę dalyvauti ir  projektinėje veikloje. Tvirtai tikiu, kad bažnyčia ir toliau išliks Aukštadvario seniūnijos kultūriniu – švietėjišku centru, apjungiančiu seniūnijos gyventojus,  įstaigas ir visuomenines organizacijas.Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos taryba, Aukštadvario bendruomenė ilgai brandino mintį šio garbingo jubiliejaus proga išleisti knygą “Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 1913 – 2013” ir pristatyti ją aukštadvariečiams, kraštiečiams, svečiams. Knyga suteikė galimybę įamžinti bažnyčios istorinę raidą ir su ja susijusius žmones: bažnyčios fundatorius, statytojus, per šimtmetį dirbusius kunigus, vargonininkus, choristus, kitus patarnaujančius asmenis, susijusius su bažnyčia ir miestelio praeitimi. Tuo tikslu yra laimėtas Aukštadvario bendruomenės projektas, parašytas  į Lietuvos kultūros rėmimo fondą. Be to,  buvo ieškoma partnerių ir rėmėjų. Šiandieną knygą jau turime. Joje sukaupta svarbi istorinė medžiaga – tarytum relikvija išliks ateities kartoms. Tikiu, kad ši knyga padės labiau pažinti Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapiją, bažnyčią ir Aukštadvario seniūniją bei dar labiau pamilti šį nuostabų kraštą, o svarbiausia, jo žmones. Tai tik maža dalelė iš 100 metų  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios istorijos. Per šimtmetį ir  Verknės upe nutekėjo daug vandens… Per 100 metų čia buvo daug gražių gyvenimų, daug prasmingų dienų. Tačiau, Mielieji, dar gražesnė ir laimingesnė už vakarykščią ateina būsimoji diena. Ta akimirka – jubiliejinė šventė, kuri įvyks šį sekmadienį, gegužės 12 d., 12,00 val. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje.

 Visus, kas neabejingas Aukštadvario kraštui ir jo žmonėms, aukštadvariečius, kraštiečius, svečius sveikinu garbingo Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100 metų  jubiliejaus proga ir kviečiu pabūti su mumis kartu!                     

                                                 Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 4 svečius online

Prisijungti