1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia ant garbingo jubiliejaus slenksčio

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų,
Buvai, esi ir būsi grožių grožis krašto.
Mickevičiaus dvasia po ąžuolu senu
Sugrįžus, kaip jaunystėj, apie meilę mąsto.
(V.V. Navickas)

    2013-ji metai Aukštadvario seniūnijos bendruomenei ilgai išliks įsimintini kaip jubiliejiniai. Neseniai  iškilmingai buvo pažymėtas Aukštadvario žemės ūkio mokyklos 90-tis, sukvietęs didelį būrį buvusių žemės ūkio technikumo, žemės ūkio mokyklos mokinių, mokytojų ir darbuotojų. Šiandieną mes jau esame dideliame kito jubiliejaus sūkuryje.  Ant garbingo 100 metų jubiliejaus slenksčio atsidūrė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Matyt, gražios gamtos prieglobstyje slypi ilgaamžiškumo gijos, subrandinusios šimtametes įstaigas ir žmones. 100 metų jubiliejų šiemet sulauks buvusi ilgametė bažnyčios choristė Olga Butkevičienė, senatvėje šv. Domininko namuose apsigyvenęs didžiai gerbiamas kunigas prelatas, teologijos mokslų daktaras Pranas Gaida Gaidamavičius. Tai vienas iškiliausių šių dienų krikščioniškosios filosofinės minties asmenybių, savo gyvenimu ir kūryba kėlusių lietuvių dvasią išeivijoje ir  Lietuvoje.

Mūsų gimtojoje šalelėje yra apie tūkstantį bažnyčių ir koplyčių. Jos visos nuostabios ir unikalios. Ne išimtis ir Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, savitu grožiu, jaukumu ir sakralumu ištisą 100 –metį kiekvieną sekmadienį traukianti aukštadvariečius, kraštiečius ir svečius. Visi, apsilankantys šioje bažnyčioje, nori čia sugrįžti dar ir dar kartą.

   Ir štai atėjo ilgai lauktas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios jubiliejus. Susikaupę patylėkim, pamąstykim apie Žemę, apie Žmogų ir Kūrėją. Juk daugeliui iš mūsų čia yra nuostabi ir šventa vieta. Dirbdami ir gyvendami Aukštadvaryje ar mintimis klajodami po šį kraštą, visuomet jaučiame pasididžiavimą, nes tai yra mūsų ir mūsų vaikų Tėviškė.  Aukštadvario bendruomenės vienybės traukos jėga visada sklinda  iš Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios ir joje tarnystę atliekančių kunigų. Bažnyčia mokė ir moko tikėti ir gerbti Aukščiausiąjį, gyventi dorai, sąžiningai, mylėti savo artimus. Per  didžiausius praėjusio amžiaus išbandymus ji visuomet telkė Aukštadvario bendruomenę Lietuvos istorijai ir garbei saugoti bei ginti. Kiekvienas bendruomenės narys nuo pat savo krikšto rado bažnyčios supratimą, palaikymą ir užtarimą. Ateidami čia, mes apšviečiame savo sielą, gauname naujų tiesos ir dorybės jėgų tolimesniam gyvenimui. Bažnyčia yra ir liks per  visą gyvavimo laiką bendruomenės narių švietėja ir užtarėja.

   Pats didžiausias  malonumas yra stebėti gamtoje pavasarį sukrautą žiedą, nugalėtą audrą, pastatytą šventovę.   Istorija mena, kad 1832m. carinei valdžiai uždarius Aukštadvaryje veikusį dominikonų vienuolyną, visą XIX a. buvo stipriai naikinamas šio krašto dvasinis ir kultūrinis paveldas.  Tik XX a. pradžioje Aukštadvario krašto  katalikai ėmė rūpintis, kad jiems būtų leista steigti parapiją ir statyti bažnyčią. Pirmuosius raštus Vilniaus Gubernatoriui parašė aukštadvariečiai:  inžinierius Bronislovas Malevskis, Nikronių malūno valdytojas Vladislovas Odinecas ir dar dešimtis kitų aktyvių gyventojų.  Leidimas buvo gautas, tuomet pavyko  atkurti Aukštadvario  parapiją.  

  Naują medinę Kristaus Atsimainymo titulo šventovę Aukštadvaryje 1907 m. suprojektavo garsus to meto architektas Antanas Filipovičius - Dubovikas.  Statyba rūpinosi Užuguosčio parapijos klebonas kun. Konstantinas Gruzdys.

    1908 m.vasarą Aukštadvaryje buvo pastatyta laikina koplyčia, kurioje vykdavo pamaldos. Bažnyčios statybų komitetas (vicepirmininkas gyd. Cezaris Stanevičius, nariai: inžinierius Bronislovas Malevskis, inžinierius Gabrielius Sikorskis ir kt.) uoliai darbavosi, tačiau buvo sunku, nes komiteto pirmininkas gyveno Užuguostyje. Jis į Aukštadvarį siuntinėjo savo vikarą Juozą Bieliauską, o šis nemokėjo lietuviškai, buvo abejingas lietuvybės plitimui Aukštadvario krašte.

    1910 m. birželio 20d. Aukštadvaryje buvo pašventintas naujos bažnyčios  pamatų kertinis akmuo. Kadangi statyba ne itin sklandžiai vyko, 1911 m. balandžio 23d. į Aukštadvarį klebonauti buvo paskirtas kunigas Justinas Aukštuolis. Statybų reikalai kaip mat pagerėjo. Darbus kartu  prižiūrėjo Vladislovo Malevskio sūnus – inžinierius  Bronislovas Malevskis.

     1913 m. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia buvo baigta statyti. Ant Navo ežero kranto išaugo gražus ekcentinis pastatas su gotikos stiliaus elementais.

  Štai kokią  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, kaip ir Aukštadvario miestelis, turi įspūdingą paveldą ir didingą istoriją.

    Kokį poveikį mums daro bažnyčia šiandien?  Per ją daugelis iš mūsų patyrėme  paskatą įšprasminti dešimt Dievo įsakymų, meilę dangaus ir žemės Sutverėjui, artimui ir savo gimtajam kraštui, išlaikėme tvirtą ryšį tarp kartų. Bažnyčios autoritetas padeda doriau gyventi, jos pavyzdžiu formuojasi mūsų bendruomenės bendravimas ir bendradarbiavimas. Bažnyčia ir šiandien išliko pagrindine kaimynų, parapijiečių, giminių susitikimo vieta.  Šiandieną bažnyčia turi galimybę dalyvauti ir  projektinėje veikloje. Tvirtai tikiu, kad bažnyčia ir toliau išliks Aukštadvario seniūnijos kultūriniu – švietėjišku centru, apjungiančiu seniūnijos gyventojus,  įstaigas ir visuomenines organizacijas.Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos taryba, Aukštadvario bendruomenė ilgai brandino mintį šio garbingo jubiliejaus proga išleisti knygą “Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 1913 – 2013” ir pristatyti ją aukštadvariečiams, kraštiečiams, svečiams. Knyga suteikė galimybę įamžinti bažnyčios istorinę raidą ir su ja susijusius žmones: bažnyčios fundatorius, statytojus, per šimtmetį dirbusius kunigus, vargonininkus, choristus, kitus patarnaujančius asmenis, susijusius su bažnyčia ir miestelio praeitimi. Tuo tikslu yra laimėtas Aukštadvario bendruomenės projektas, parašytas  į Lietuvos kultūros rėmimo fondą. Be to,  buvo ieškoma partnerių ir rėmėjų. Šiandieną knygą jau turime. Joje sukaupta svarbi istorinė medžiaga – tarytum relikvija išliks ateities kartoms. Tikiu, kad ši knyga padės labiau pažinti Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapiją, bažnyčią ir Aukštadvario seniūniją bei dar labiau pamilti šį nuostabų kraštą, o svarbiausia, jo žmones. Tai tik maža dalelė iš 100 metų  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios istorijos. Per šimtmetį ir  Verknės upe nutekėjo daug vandens… Per 100 metų čia buvo daug gražių gyvenimų, daug prasmingų dienų. Tačiau, Mielieji, dar gražesnė ir laimingesnė už vakarykščią ateina būsimoji diena. Ta akimirka – jubiliejinė šventė, kuri įvyks šį sekmadienį, gegužės 12 d., 12,00 val. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje.

 Visus, kas neabejingas Aukštadvario kraštui ir jo žmonėms, aukštadvariečius, kraštiečius, svečius sveikinu garbingo Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100 metų  jubiliejaus proga ir kviečiu pabūti su mumis kartu!                     

                                                 Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Kviečiame

Aukštadvario seniūnijoje nuskambėjo gamtos šventė - Sekminės

Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida paplito po visą Aukštadvario seniūniją. Saulėtą šių metų gegužės 20 d. sekmadienį Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų seniūnaitijoje, Lietuvos edukologijos universiteto mokymo bazės „Tamašiava“ sporto stadione vyko puiki Sekminių šventė – kraštiečių susitikimas „Švęskime Sekmines drauge“. Sekminės - tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Juk dar taip neseniai, kai mūsų Lietuva garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir nebuvo sunykę Sekminių senosios tradicijos, po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto ir giros rinkdavosi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių, dainuojant ir šokant ratelius linksmai praleisti popietę. O apdainuoti rugiai visuomet augdavo geriau. Mūsų proseneliai senovės kultūroje Sekmines siejo su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Kai piemenys pargindavo namo vainikuotus gyvulius iš laukų juos šeimininkai vaišindavo naminiais produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir sausomis šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius „lumzdelius“, o kerdžius - „ožragį“. Aukštadvaris – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė nusprendė atgaivinti senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Sekminių šventę pradėjome šv. Mišiomis Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias, o kartu meldėmės už Čižiūnų seniūnaitijos gyventojus. Po šv. Mišių atvykome į ežerais apsuptą Aukštadvario seniūnijos Tamašiavos kaimą, kuris nuo seno garsėjo pokaryje įkurtais Vaikų globos namais. Šiuo metu čia sėkmingai veikia Lietuvos edukologijos universiteto praktinio mokymo bazė, kurią kruopščiai prižiūri mūsų kraštietis Vytautas Sindaravičius ir jo darbuotojai. Ragų gaudesiu šventės pradžią paskelbė populiariausia Lietuvos tradicinės muzikos tautiška kapela „SUTARAS“ (vadovas Antanas Fokas). Visus susirinkusius sveikino Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Programoje dalyvavo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas). Šio laikmečio „piemenėliai“ – Aukštadvario seniūnijos Bijūnų seniūnaitijos gimnastų grupė „Street workout Bijūnai“ visus maloniai nustebino savo įspūdinga gimnastų programa. Labai džiaugiamės šiai šventei gavę Naisių vasaros teatro dovaną. Į Tamašiavos kaimą atvažiavo didžiulis automobilis - kilnojama scena su visa įgarsinimo aparatūra. Tokioje puikiai įgarsintoje scenoje programą pateikė tautiška kapela „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas). Muzikantai taip sugebėjo įtraukti susirinkusius kraštiečius į lietuvių liaudies žaidimus, šokius, kad stadionas, kapelos vadovo Antano Foko žodžiais tariant „nuo šokių tapo asfaltu“. Prisimindami senąsias lietuvių liaudies tradicijas, į organizuojamą Sekminių šventę gausiai rinkosi vietiniai seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai. Jie džiaugėsi švente, bendravo tarpusavyje, dalyvavo Aukštadvario sporto klubo (vadovas Gediminas Pociūnas, šaudymo būrelio vadovas Viktoras Stukas) organizuojamose sportinėse varžytuvėse, turėdami galimybę pasivaržyti, šaudant iš lanko, mėtant smigį, pasagą. Nugalėtojai buvo apdovanoti pintais krepšiais bei kitais suvenyrais. Šventės dalyviai vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene, vietinių verslininkų ir namudininkų keptais kibinais, gira, įvairiais saldumynais ir kitokiais skanėstais. Stadionas tiesiog mirgėjo vasaros spalvomis, skambėjo nuo žmonių klegesio, o Tamašiavos kaimo kelio pakraštyje tiesiog neliko laisvos vietos nuo didelio automobilių srauto. Į šventę rinkosi giminės, kaimynai, kraštiečiai, svečiai. Gausiausiai susirinkusi Buividavičių giminė buvo apdovanota seniūnės prizu – mediniu laikrodžiu. Šventės organizatoriai pažėrė ir keletą liaudies išminties perliukų: tik po Sekminių galima pradėti maudynių sezoną, mat, tik tada laumės savo vandenis užleidžiančios, tik tuomet ir ant žolės sėstis ar voliotis galima. Mielieji, šią puikią lietuvių liaudies tradicijas gaivinančią šventę 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinė skyrė kiekvienam Aukštadvario seniūnijos gyventojui, kraštiečiui, svečiui. Šventės organizatoriai - Aukštadvario seniūnija ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys. Mes labai džiaugiamės, kad saulėta Sekminių diena ir 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės renginių sklaida buvo tokia puiki ir maloni kiekvienam čia atvykusiam. Šokiais, žaidimais, sportinėmis varžytuvėmis ir dainomis mums pavyko sukurti labai gerą nuotaiką žmonėms. O dabar, gerai pasilinksminus, kviečiame visus naujomis jėgomis kibti į sekančius vasaros darbus.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

P.S. Vaclovo Zabarausko nuotraukose akimirkos iš Sekminių šventės.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 44 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti