1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia ant garbingo jubiliejaus slenksčio

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų,
Buvai, esi ir būsi grožių grožis krašto.
Mickevičiaus dvasia po ąžuolu senu
Sugrįžus, kaip jaunystėj, apie meilę mąsto.
(V.V. Navickas)

    2013-ji metai Aukštadvario seniūnijos bendruomenei ilgai išliks įsimintini kaip jubiliejiniai. Neseniai  iškilmingai buvo pažymėtas Aukštadvario žemės ūkio mokyklos 90-tis, sukvietęs didelį būrį buvusių žemės ūkio technikumo, žemės ūkio mokyklos mokinių, mokytojų ir darbuotojų. Šiandieną mes jau esame dideliame kito jubiliejaus sūkuryje.  Ant garbingo 100 metų jubiliejaus slenksčio atsidūrė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Matyt, gražios gamtos prieglobstyje slypi ilgaamžiškumo gijos, subrandinusios šimtametes įstaigas ir žmones. 100 metų jubiliejų šiemet sulauks buvusi ilgametė bažnyčios choristė Olga Butkevičienė, senatvėje šv. Domininko namuose apsigyvenęs didžiai gerbiamas kunigas prelatas, teologijos mokslų daktaras Pranas Gaida Gaidamavičius. Tai vienas iškiliausių šių dienų krikščioniškosios filosofinės minties asmenybių, savo gyvenimu ir kūryba kėlusių lietuvių dvasią išeivijoje ir  Lietuvoje.

Mūsų gimtojoje šalelėje yra apie tūkstantį bažnyčių ir koplyčių. Jos visos nuostabios ir unikalios. Ne išimtis ir Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, savitu grožiu, jaukumu ir sakralumu ištisą 100 –metį kiekvieną sekmadienį traukianti aukštadvariečius, kraštiečius ir svečius. Visi, apsilankantys šioje bažnyčioje, nori čia sugrįžti dar ir dar kartą.

   Ir štai atėjo ilgai lauktas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios jubiliejus. Susikaupę patylėkim, pamąstykim apie Žemę, apie Žmogų ir Kūrėją. Juk daugeliui iš mūsų čia yra nuostabi ir šventa vieta. Dirbdami ir gyvendami Aukštadvaryje ar mintimis klajodami po šį kraštą, visuomet jaučiame pasididžiavimą, nes tai yra mūsų ir mūsų vaikų Tėviškė.  Aukštadvario bendruomenės vienybės traukos jėga visada sklinda  iš Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios ir joje tarnystę atliekančių kunigų. Bažnyčia mokė ir moko tikėti ir gerbti Aukščiausiąjį, gyventi dorai, sąžiningai, mylėti savo artimus. Per  didžiausius praėjusio amžiaus išbandymus ji visuomet telkė Aukštadvario bendruomenę Lietuvos istorijai ir garbei saugoti bei ginti. Kiekvienas bendruomenės narys nuo pat savo krikšto rado bažnyčios supratimą, palaikymą ir užtarimą. Ateidami čia, mes apšviečiame savo sielą, gauname naujų tiesos ir dorybės jėgų tolimesniam gyvenimui. Bažnyčia yra ir liks per  visą gyvavimo laiką bendruomenės narių švietėja ir užtarėja.

   Pats didžiausias  malonumas yra stebėti gamtoje pavasarį sukrautą žiedą, nugalėtą audrą, pastatytą šventovę.   Istorija mena, kad 1832m. carinei valdžiai uždarius Aukštadvaryje veikusį dominikonų vienuolyną, visą XIX a. buvo stipriai naikinamas šio krašto dvasinis ir kultūrinis paveldas.  Tik XX a. pradžioje Aukštadvario krašto  katalikai ėmė rūpintis, kad jiems būtų leista steigti parapiją ir statyti bažnyčią. Pirmuosius raštus Vilniaus Gubernatoriui parašė aukštadvariečiai:  inžinierius Bronislovas Malevskis, Nikronių malūno valdytojas Vladislovas Odinecas ir dar dešimtis kitų aktyvių gyventojų.  Leidimas buvo gautas, tuomet pavyko  atkurti Aukštadvario  parapiją.  

  Naują medinę Kristaus Atsimainymo titulo šventovę Aukštadvaryje 1907 m. suprojektavo garsus to meto architektas Antanas Filipovičius - Dubovikas.  Statyba rūpinosi Užuguosčio parapijos klebonas kun. Konstantinas Gruzdys.

    1908 m.vasarą Aukštadvaryje buvo pastatyta laikina koplyčia, kurioje vykdavo pamaldos. Bažnyčios statybų komitetas (vicepirmininkas gyd. Cezaris Stanevičius, nariai: inžinierius Bronislovas Malevskis, inžinierius Gabrielius Sikorskis ir kt.) uoliai darbavosi, tačiau buvo sunku, nes komiteto pirmininkas gyveno Užuguostyje. Jis į Aukštadvarį siuntinėjo savo vikarą Juozą Bieliauską, o šis nemokėjo lietuviškai, buvo abejingas lietuvybės plitimui Aukštadvario krašte.

    1910 m. birželio 20d. Aukštadvaryje buvo pašventintas naujos bažnyčios  pamatų kertinis akmuo. Kadangi statyba ne itin sklandžiai vyko, 1911 m. balandžio 23d. į Aukštadvarį klebonauti buvo paskirtas kunigas Justinas Aukštuolis. Statybų reikalai kaip mat pagerėjo. Darbus kartu  prižiūrėjo Vladislovo Malevskio sūnus – inžinierius  Bronislovas Malevskis.

     1913 m. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia buvo baigta statyti. Ant Navo ežero kranto išaugo gražus ekcentinis pastatas su gotikos stiliaus elementais.

  Štai kokią  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, kaip ir Aukštadvario miestelis, turi įspūdingą paveldą ir didingą istoriją.

    Kokį poveikį mums daro bažnyčia šiandien?  Per ją daugelis iš mūsų patyrėme  paskatą įšprasminti dešimt Dievo įsakymų, meilę dangaus ir žemės Sutverėjui, artimui ir savo gimtajam kraštui, išlaikėme tvirtą ryšį tarp kartų. Bažnyčios autoritetas padeda doriau gyventi, jos pavyzdžiu formuojasi mūsų bendruomenės bendravimas ir bendradarbiavimas. Bažnyčia ir šiandien išliko pagrindine kaimynų, parapijiečių, giminių susitikimo vieta.  Šiandieną bažnyčia turi galimybę dalyvauti ir  projektinėje veikloje. Tvirtai tikiu, kad bažnyčia ir toliau išliks Aukštadvario seniūnijos kultūriniu – švietėjišku centru, apjungiančiu seniūnijos gyventojus,  įstaigas ir visuomenines organizacijas.Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos taryba, Aukštadvario bendruomenė ilgai brandino mintį šio garbingo jubiliejaus proga išleisti knygą “Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 1913 – 2013” ir pristatyti ją aukštadvariečiams, kraštiečiams, svečiams. Knyga suteikė galimybę įamžinti bažnyčios istorinę raidą ir su ja susijusius žmones: bažnyčios fundatorius, statytojus, per šimtmetį dirbusius kunigus, vargonininkus, choristus, kitus patarnaujančius asmenis, susijusius su bažnyčia ir miestelio praeitimi. Tuo tikslu yra laimėtas Aukštadvario bendruomenės projektas, parašytas  į Lietuvos kultūros rėmimo fondą. Be to,  buvo ieškoma partnerių ir rėmėjų. Šiandieną knygą jau turime. Joje sukaupta svarbi istorinė medžiaga – tarytum relikvija išliks ateities kartoms. Tikiu, kad ši knyga padės labiau pažinti Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapiją, bažnyčią ir Aukštadvario seniūniją bei dar labiau pamilti šį nuostabų kraštą, o svarbiausia, jo žmones. Tai tik maža dalelė iš 100 metų  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios istorijos. Per šimtmetį ir  Verknės upe nutekėjo daug vandens… Per 100 metų čia buvo daug gražių gyvenimų, daug prasmingų dienų. Tačiau, Mielieji, dar gražesnė ir laimingesnė už vakarykščią ateina būsimoji diena. Ta akimirka – jubiliejinė šventė, kuri įvyks šį sekmadienį, gegužės 12 d., 12,00 val. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje.

 Visus, kas neabejingas Aukštadvario kraštui ir jo žmonėms, aukštadvariečius, kraštiečius, svečius sveikinu garbingo Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100 metų  jubiliejaus proga ir kviečiu pabūti su mumis kartu!                     

                                                 Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Skaityti daugiau... »

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Skaityti daugiau... »

Gyventojai jau gali naudotis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis

Projekto „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“ darbai įgavo pagreitį – šiuo metu jau įrengtos 22 naujos požeminės ir pusiau požeminės konteinerių aikštelės visame Trakų rajone. Likusias aikšteles atnaujinti ar naujai įrengti numatoma iki šių metų lapkričio. „Visose aikštelėse pastatyti požeminiai arba pusiau požeminiai buitinių atliekų, stiklo, plastiko ir popieriaus konteineriai, kai kuriose aikštelėse numatytos vietos ir tekstilės konteineriams, kurie bus pastatyti kiek vėliau. Tad gyventojus dar kartą raginame atliekas rūšiuoti bei mesti į naujus bei patogius jiems skirtus konteinerius“, - sakė Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosioji specialistė Inutė Neverovskienė. Anot jos, aplinkos saugojimas bei puoselėjimas yra visų atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų atsakomybė. „Naujai įrengti konteineriai yra ne tik patogesni, bet ir vizualiai geriau atrodo, nei senieji antžeminiai konteineriai, nes antžeminė naujųjų konteinerių dalis užima daug mažiau vietos, o tūris yra kone penkis kartus didesnis nei senųjų“, - teigė specialistė. Galima paminėti, kad iš naujųjų konteinerių nebesklis nemalonūs kvapai, kadangi dirvos temperatūra neleidžia šiuos kvapus sukeliančioms bakterijoms daugintis. Šiuo metu Trakų rajono gyventojai gali naudotis šiomis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis:

I. Neverovskienė primena, kad į minėtuosius konteinerius gyventojai neturėtų mesti bei prie jų palikti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų bei didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų. „Šias atliekas reikia vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje, kur iš gyventojų jos priimamos nemokamai“, - paminėjo ji. Šiuo metu atliekas rajone išveža UAB „Ecoservice“, o išvežimo grafikus galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: https://ecoservice.lt/wp-content/uploads/2019/01/Trakai-2019-grafikas.pdf Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė. Įgyvendintas projektas padės racionalizuoti ir užtikrinti gyventojų poreikius tenkinančią, Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimus atitinkančią, bei aukštą aplinkos apsaugos kokybę užtikrinančią atliekų tvarkymo sistemą visame Trakų rajone.

Naujai įrengta atliekų surinkimo aikštelė Lentvaryje, Vytauto g. 4

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 19 svečius online

Prisijungti