1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia ant garbingo jubiliejaus slenksčio

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų,
Buvai, esi ir būsi grožių grožis krašto.
Mickevičiaus dvasia po ąžuolu senu
Sugrįžus, kaip jaunystėj, apie meilę mąsto.
(V.V. Navickas)

    2013-ji metai Aukštadvario seniūnijos bendruomenei ilgai išliks įsimintini kaip jubiliejiniai. Neseniai  iškilmingai buvo pažymėtas Aukštadvario žemės ūkio mokyklos 90-tis, sukvietęs didelį būrį buvusių žemės ūkio technikumo, žemės ūkio mokyklos mokinių, mokytojų ir darbuotojų. Šiandieną mes jau esame dideliame kito jubiliejaus sūkuryje.  Ant garbingo 100 metų jubiliejaus slenksčio atsidūrė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Matyt, gražios gamtos prieglobstyje slypi ilgaamžiškumo gijos, subrandinusios šimtametes įstaigas ir žmones. 100 metų jubiliejų šiemet sulauks buvusi ilgametė bažnyčios choristė Olga Butkevičienė, senatvėje šv. Domininko namuose apsigyvenęs didžiai gerbiamas kunigas prelatas, teologijos mokslų daktaras Pranas Gaida Gaidamavičius. Tai vienas iškiliausių šių dienų krikščioniškosios filosofinės minties asmenybių, savo gyvenimu ir kūryba kėlusių lietuvių dvasią išeivijoje ir  Lietuvoje.

Mūsų gimtojoje šalelėje yra apie tūkstantį bažnyčių ir koplyčių. Jos visos nuostabios ir unikalios. Ne išimtis ir Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, savitu grožiu, jaukumu ir sakralumu ištisą 100 –metį kiekvieną sekmadienį traukianti aukštadvariečius, kraštiečius ir svečius. Visi, apsilankantys šioje bažnyčioje, nori čia sugrįžti dar ir dar kartą.

   Ir štai atėjo ilgai lauktas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios jubiliejus. Susikaupę patylėkim, pamąstykim apie Žemę, apie Žmogų ir Kūrėją. Juk daugeliui iš mūsų čia yra nuostabi ir šventa vieta. Dirbdami ir gyvendami Aukštadvaryje ar mintimis klajodami po šį kraštą, visuomet jaučiame pasididžiavimą, nes tai yra mūsų ir mūsų vaikų Tėviškė.  Aukštadvario bendruomenės vienybės traukos jėga visada sklinda  iš Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios ir joje tarnystę atliekančių kunigų. Bažnyčia mokė ir moko tikėti ir gerbti Aukščiausiąjį, gyventi dorai, sąžiningai, mylėti savo artimus. Per  didžiausius praėjusio amžiaus išbandymus ji visuomet telkė Aukštadvario bendruomenę Lietuvos istorijai ir garbei saugoti bei ginti. Kiekvienas bendruomenės narys nuo pat savo krikšto rado bažnyčios supratimą, palaikymą ir užtarimą. Ateidami čia, mes apšviečiame savo sielą, gauname naujų tiesos ir dorybės jėgų tolimesniam gyvenimui. Bažnyčia yra ir liks per  visą gyvavimo laiką bendruomenės narių švietėja ir užtarėja.

   Pats didžiausias  malonumas yra stebėti gamtoje pavasarį sukrautą žiedą, nugalėtą audrą, pastatytą šventovę.   Istorija mena, kad 1832m. carinei valdžiai uždarius Aukštadvaryje veikusį dominikonų vienuolyną, visą XIX a. buvo stipriai naikinamas šio krašto dvasinis ir kultūrinis paveldas.  Tik XX a. pradžioje Aukštadvario krašto  katalikai ėmė rūpintis, kad jiems būtų leista steigti parapiją ir statyti bažnyčią. Pirmuosius raštus Vilniaus Gubernatoriui parašė aukštadvariečiai:  inžinierius Bronislovas Malevskis, Nikronių malūno valdytojas Vladislovas Odinecas ir dar dešimtis kitų aktyvių gyventojų.  Leidimas buvo gautas, tuomet pavyko  atkurti Aukštadvario  parapiją.  

  Naują medinę Kristaus Atsimainymo titulo šventovę Aukštadvaryje 1907 m. suprojektavo garsus to meto architektas Antanas Filipovičius - Dubovikas.  Statyba rūpinosi Užuguosčio parapijos klebonas kun. Konstantinas Gruzdys.

    1908 m.vasarą Aukštadvaryje buvo pastatyta laikina koplyčia, kurioje vykdavo pamaldos. Bažnyčios statybų komitetas (vicepirmininkas gyd. Cezaris Stanevičius, nariai: inžinierius Bronislovas Malevskis, inžinierius Gabrielius Sikorskis ir kt.) uoliai darbavosi, tačiau buvo sunku, nes komiteto pirmininkas gyveno Užuguostyje. Jis į Aukštadvarį siuntinėjo savo vikarą Juozą Bieliauską, o šis nemokėjo lietuviškai, buvo abejingas lietuvybės plitimui Aukštadvario krašte.

    1910 m. birželio 20d. Aukštadvaryje buvo pašventintas naujos bažnyčios  pamatų kertinis akmuo. Kadangi statyba ne itin sklandžiai vyko, 1911 m. balandžio 23d. į Aukštadvarį klebonauti buvo paskirtas kunigas Justinas Aukštuolis. Statybų reikalai kaip mat pagerėjo. Darbus kartu  prižiūrėjo Vladislovo Malevskio sūnus – inžinierius  Bronislovas Malevskis.

     1913 m. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia buvo baigta statyti. Ant Navo ežero kranto išaugo gražus ekcentinis pastatas su gotikos stiliaus elementais.

  Štai kokią  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, kaip ir Aukštadvario miestelis, turi įspūdingą paveldą ir didingą istoriją.

    Kokį poveikį mums daro bažnyčia šiandien?  Per ją daugelis iš mūsų patyrėme  paskatą įšprasminti dešimt Dievo įsakymų, meilę dangaus ir žemės Sutverėjui, artimui ir savo gimtajam kraštui, išlaikėme tvirtą ryšį tarp kartų. Bažnyčios autoritetas padeda doriau gyventi, jos pavyzdžiu formuojasi mūsų bendruomenės bendravimas ir bendradarbiavimas. Bažnyčia ir šiandien išliko pagrindine kaimynų, parapijiečių, giminių susitikimo vieta.  Šiandieną bažnyčia turi galimybę dalyvauti ir  projektinėje veikloje. Tvirtai tikiu, kad bažnyčia ir toliau išliks Aukštadvario seniūnijos kultūriniu – švietėjišku centru, apjungiančiu seniūnijos gyventojus,  įstaigas ir visuomenines organizacijas.Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos taryba, Aukštadvario bendruomenė ilgai brandino mintį šio garbingo jubiliejaus proga išleisti knygą “Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 1913 – 2013” ir pristatyti ją aukštadvariečiams, kraštiečiams, svečiams. Knyga suteikė galimybę įamžinti bažnyčios istorinę raidą ir su ja susijusius žmones: bažnyčios fundatorius, statytojus, per šimtmetį dirbusius kunigus, vargonininkus, choristus, kitus patarnaujančius asmenis, susijusius su bažnyčia ir miestelio praeitimi. Tuo tikslu yra laimėtas Aukštadvario bendruomenės projektas, parašytas  į Lietuvos kultūros rėmimo fondą. Be to,  buvo ieškoma partnerių ir rėmėjų. Šiandieną knygą jau turime. Joje sukaupta svarbi istorinė medžiaga – tarytum relikvija išliks ateities kartoms. Tikiu, kad ši knyga padės labiau pažinti Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapiją, bažnyčią ir Aukštadvario seniūniją bei dar labiau pamilti šį nuostabų kraštą, o svarbiausia, jo žmones. Tai tik maža dalelė iš 100 metų  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios istorijos. Per šimtmetį ir  Verknės upe nutekėjo daug vandens… Per 100 metų čia buvo daug gražių gyvenimų, daug prasmingų dienų. Tačiau, Mielieji, dar gražesnė ir laimingesnė už vakarykščią ateina būsimoji diena. Ta akimirka – jubiliejinė šventė, kuri įvyks šį sekmadienį, gegužės 12 d., 12,00 val. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje.

 Visus, kas neabejingas Aukštadvario kraštui ir jo žmonėms, aukštadvariečius, kraštiečius, svečius sveikinu garbingo Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100 metų  jubiliejaus proga ir kviečiu pabūti su mumis kartu!                     

                                                 Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Dėmesio

Kelionė per 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepaprastai šiltą ir saulėtą šių metų spalio 12- ją asociacija „Aukštadvario žiburiai“, pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendino projektą Trakų rajono savivaldybėje „Asociacijos ir kitų bendruomenių bendravimo ir bendradarbiavimo bei partnerystės skatinimas“. Projekto tikslas - propaguoti patirties sklaidą tarp mažų miestelių kultūros sostinių, didinti asociacijos „Aukštadvario žiburiai" ir kitų Aukštadvario seniūnijos bendruomenių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiuo projektu asociacija pakvietė visų Aukštadvario seniūnijoje esančių visuomeninių organizacijų, seniūnijos įstaigų atstovus į pažintinę kelionę po 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostines. UAB „Trakų autobusai“ 55 vietų autobusu bendruomenių nariai leidosi į kelionę. Važiuojant per Lietuvą, gerėjomės rudenėjančios gamtos spalvomis, mus pasitiko nuostabūs ir svetingi bendruomenių atstovai, įsitikinome kaip Lietuvos seniūnijų seniūnai kūrybingai bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Pirmiausiai aplankėme Raseinių rajono Šiluvą. Šiluva – tai Dievo motinos šventovė, šiuolaikiškas Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, traukiantis tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Įvažiuojant į ją, 18 km. kelyje, jungiančiame Raseinius ir Šiluvą, yra pastatyti 42 kryžiai ir koplytstulpiai, kviečiantys stabtelėti susikaupimui ir rimčiai, apmąstyti Kristaus kryžiaus kelią ir jo kančią susieti su Lietuvos istorijoje patirtomis kančiomis, pasiaukojimu ir didvyriškumu. Stebėdami šios mažos sakralinės architektūros darbų įamžintas džiaugsmo, šviesos, kančios bei garbės rožinio slėpinių stoteles, atvykome į Šiluvos miestelio centrą. Čia susipažinome su Šiluvos – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės kultūrine, bendruomenine veikla, stebėjome Šiluvos senjorų mums paruoštą koncertinę programą, aplankėme Šiluvos bažnyčią, turinčią Bazilikos titulą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Mus maloniai pasitiko seniūnas Juozas Šlepas, Šiluvos bendruomenės „Aušrinė“ tarybos pirmininkė Judita Stoškienė, bendruomenės ir kultūros atstovės. Bendruomenės centre buvome maloniai pavaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais. Svarbi bendruomenės „Aušrinė“ veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus, bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą. Bendruomenės pirmininkės Juditos žodžiais tariant, savęs dovanojimas kitiems praturtina mus pačius. Atsisveikinę su šiluviškiais, pasileidome į kitą 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinę - Rietavo savivaldybės Tverus, menančius Lietuvos karalių Mindaugą ir Žemaitijos kunigaikštį Vykintą. Dabartiniai Tverai – tai seniūnijos centras, įsikūręs žemaičių aukštumos pažemėjime. Čia subėga keliai iš kitų Žemaitijos miestų ir miestelių: Laukuvos, Rietavo, Varnių ir Žarėnų. Tverai apsupti nuostabios gamtos – miškų, kalvelių ir daubų. Miestelio centre švyti medinė švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Džiugu, kad Tveruose gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Mus pasitiko Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zelapūgas, Tverų bendruomenės pirmininkas Aurimas Puidokas ir aktyvus bendruomenės narys Kazys Praeras. Bendruomenės aktyvistai nuotaikingai pristatė Tverų – 2018m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės veiklą. Pačiame miestelio centre švyti Tverų gimnazijos rūmai, o gimnazistų žinios, sportiniai, meniniai pasiekimai yra žinomi beveik visoje Lietuvoje. Vykdomo projekto lėšomis turėjome galimybę papietauti Gimnazijos valgykloje ir kelionę tęsti toliau, kuri mums buvo nepaprastai smagi. Keliaujant per Lietuvą, visų bendruomenių atstovai bendravo tarpusavyje, aptarinėjo kelionės įspūdžius. Jau yra patvirtintos 2019 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės, tačiau projekto metu užsimezgė 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinių tolimesnis bendradarbiavimo gijos. Svetingus šeimininkus pakvietėme sekančiais metais aplankyti Aukštadvarį. Dėkojame Trakų rajono savivaldybei už galimybę puikiai įgyvendinti šį minėtą projektą. Ačiū visiems, kurie keliavo po Lietuvą su asociacija "Aukštadvario žiburiai".

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvario seniūnė, asociacijos tarybos pirmininkė

Jadvyga Dzencevičienė

Gabrielės Dzencevičiūtės nuotraukos

Skaityti daugiau... »

Aukštadvaryje nuskambėjo Šimtmečio rudens jomarkas

Lietuvos miestuose ir miesteliuose tęsiasi rudens šventės. Spalio 6-ąją, šeštadienį, Aukštadvario – 2018 m. Lietuvos mažų miestelių kultūros sostinės centrinė miestelio aikštė taip pat buvo kupina šurmulio.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 14 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti