1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia ant garbingo jubiliejaus slenksčio

 

 

 

 

 

 

 

Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų,
Buvai, esi ir būsi grožių grožis krašto.
Mickevičiaus dvasia po ąžuolu senu
Sugrįžus, kaip jaunystėj, apie meilę mąsto.
(V.V. Navickas)

    2013-ji metai Aukštadvario seniūnijos bendruomenei ilgai išliks įsimintini kaip jubiliejiniai. Neseniai  iškilmingai buvo pažymėtas Aukštadvario žemės ūkio mokyklos 90-tis, sukvietęs didelį būrį buvusių žemės ūkio technikumo, žemės ūkio mokyklos mokinių, mokytojų ir darbuotojų. Šiandieną mes jau esame dideliame kito jubiliejaus sūkuryje.  Ant garbingo 100 metų jubiliejaus slenksčio atsidūrė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Matyt, gražios gamtos prieglobstyje slypi ilgaamžiškumo gijos, subrandinusios šimtametes įstaigas ir žmones. 100 metų jubiliejų šiemet sulauks buvusi ilgametė bažnyčios choristė Olga Butkevičienė, senatvėje šv. Domininko namuose apsigyvenęs didžiai gerbiamas kunigas prelatas, teologijos mokslų daktaras Pranas Gaida Gaidamavičius. Tai vienas iškiliausių šių dienų krikščioniškosios filosofinės minties asmenybių, savo gyvenimu ir kūryba kėlusių lietuvių dvasią išeivijoje ir  Lietuvoje.

Mūsų gimtojoje šalelėje yra apie tūkstantį bažnyčių ir koplyčių. Jos visos nuostabios ir unikalios. Ne išimtis ir Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, savitu grožiu, jaukumu ir sakralumu ištisą 100 –metį kiekvieną sekmadienį traukianti aukštadvariečius, kraštiečius ir svečius. Visi, apsilankantys šioje bažnyčioje, nori čia sugrįžti dar ir dar kartą.

   Ir štai atėjo ilgai lauktas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios jubiliejus. Susikaupę patylėkim, pamąstykim apie Žemę, apie Žmogų ir Kūrėją. Juk daugeliui iš mūsų čia yra nuostabi ir šventa vieta. Dirbdami ir gyvendami Aukštadvaryje ar mintimis klajodami po šį kraštą, visuomet jaučiame pasididžiavimą, nes tai yra mūsų ir mūsų vaikų Tėviškė.  Aukštadvario bendruomenės vienybės traukos jėga visada sklinda  iš Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios ir joje tarnystę atliekančių kunigų. Bažnyčia mokė ir moko tikėti ir gerbti Aukščiausiąjį, gyventi dorai, sąžiningai, mylėti savo artimus. Per  didžiausius praėjusio amžiaus išbandymus ji visuomet telkė Aukštadvario bendruomenę Lietuvos istorijai ir garbei saugoti bei ginti. Kiekvienas bendruomenės narys nuo pat savo krikšto rado bažnyčios supratimą, palaikymą ir užtarimą. Ateidami čia, mes apšviečiame savo sielą, gauname naujų tiesos ir dorybės jėgų tolimesniam gyvenimui. Bažnyčia yra ir liks per  visą gyvavimo laiką bendruomenės narių švietėja ir užtarėja.

   Pats didžiausias  malonumas yra stebėti gamtoje pavasarį sukrautą žiedą, nugalėtą audrą, pastatytą šventovę.   Istorija mena, kad 1832m. carinei valdžiai uždarius Aukštadvaryje veikusį dominikonų vienuolyną, visą XIX a. buvo stipriai naikinamas šio krašto dvasinis ir kultūrinis paveldas.  Tik XX a. pradžioje Aukštadvario krašto  katalikai ėmė rūpintis, kad jiems būtų leista steigti parapiją ir statyti bažnyčią. Pirmuosius raštus Vilniaus Gubernatoriui parašė aukštadvariečiai:  inžinierius Bronislovas Malevskis, Nikronių malūno valdytojas Vladislovas Odinecas ir dar dešimtis kitų aktyvių gyventojų.  Leidimas buvo gautas, tuomet pavyko  atkurti Aukštadvario  parapiją.  

  Naują medinę Kristaus Atsimainymo titulo šventovę Aukštadvaryje 1907 m. suprojektavo garsus to meto architektas Antanas Filipovičius - Dubovikas.  Statyba rūpinosi Užuguosčio parapijos klebonas kun. Konstantinas Gruzdys.

    1908 m.vasarą Aukštadvaryje buvo pastatyta laikina koplyčia, kurioje vykdavo pamaldos. Bažnyčios statybų komitetas (vicepirmininkas gyd. Cezaris Stanevičius, nariai: inžinierius Bronislovas Malevskis, inžinierius Gabrielius Sikorskis ir kt.) uoliai darbavosi, tačiau buvo sunku, nes komiteto pirmininkas gyveno Užuguostyje. Jis į Aukštadvarį siuntinėjo savo vikarą Juozą Bieliauską, o šis nemokėjo lietuviškai, buvo abejingas lietuvybės plitimui Aukštadvario krašte.

    1910 m. birželio 20d. Aukštadvaryje buvo pašventintas naujos bažnyčios  pamatų kertinis akmuo. Kadangi statyba ne itin sklandžiai vyko, 1911 m. balandžio 23d. į Aukštadvarį klebonauti buvo paskirtas kunigas Justinas Aukštuolis. Statybų reikalai kaip mat pagerėjo. Darbus kartu  prižiūrėjo Vladislovo Malevskio sūnus – inžinierius  Bronislovas Malevskis.

     1913 m. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia buvo baigta statyti. Ant Navo ežero kranto išaugo gražus ekcentinis pastatas su gotikos stiliaus elementais.

  Štai kokią  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia, kaip ir Aukštadvario miestelis, turi įspūdingą paveldą ir didingą istoriją.

    Kokį poveikį mums daro bažnyčia šiandien?  Per ją daugelis iš mūsų patyrėme  paskatą įšprasminti dešimt Dievo įsakymų, meilę dangaus ir žemės Sutverėjui, artimui ir savo gimtajam kraštui, išlaikėme tvirtą ryšį tarp kartų. Bažnyčios autoritetas padeda doriau gyventi, jos pavyzdžiu formuojasi mūsų bendruomenės bendravimas ir bendradarbiavimas. Bažnyčia ir šiandien išliko pagrindine kaimynų, parapijiečių, giminių susitikimo vieta.  Šiandieną bažnyčia turi galimybę dalyvauti ir  projektinėje veikloje. Tvirtai tikiu, kad bažnyčia ir toliau išliks Aukštadvario seniūnijos kultūriniu – švietėjišku centru, apjungiančiu seniūnijos gyventojus,  įstaigas ir visuomenines organizacijas.Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos taryba, Aukštadvario bendruomenė ilgai brandino mintį šio garbingo jubiliejaus proga išleisti knygą “Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 1913 – 2013” ir pristatyti ją aukštadvariečiams, kraštiečiams, svečiams. Knyga suteikė galimybę įamžinti bažnyčios istorinę raidą ir su ja susijusius žmones: bažnyčios fundatorius, statytojus, per šimtmetį dirbusius kunigus, vargonininkus, choristus, kitus patarnaujančius asmenis, susijusius su bažnyčia ir miestelio praeitimi. Tuo tikslu yra laimėtas Aukštadvario bendruomenės projektas, parašytas  į Lietuvos kultūros rėmimo fondą. Be to,  buvo ieškoma partnerių ir rėmėjų. Šiandieną knygą jau turime. Joje sukaupta svarbi istorinė medžiaga – tarytum relikvija išliks ateities kartoms. Tikiu, kad ši knyga padės labiau pažinti Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapiją, bažnyčią ir Aukštadvario seniūniją bei dar labiau pamilti šį nuostabų kraštą, o svarbiausia, jo žmones. Tai tik maža dalelė iš 100 metų  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios istorijos. Per šimtmetį ir  Verknės upe nutekėjo daug vandens… Per 100 metų čia buvo daug gražių gyvenimų, daug prasmingų dienų. Tačiau, Mielieji, dar gražesnė ir laimingesnė už vakarykščią ateina būsimoji diena. Ta akimirka – jubiliejinė šventė, kuri įvyks šį sekmadienį, gegužės 12 d., 12,00 val. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje.

 Visus, kas neabejingas Aukštadvario kraštui ir jo žmonėms, aukštadvariečius, kraštiečius, svečius sveikinu garbingo Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100 metų  jubiliejaus proga ir kviečiu pabūti su mumis kartu!                     

                                                 Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

Aukštadvaryje literatų sambūris „Piliakalnių aidai“

Spalvingo pavasario paskutinės dienos pavakarę suklego suūžė Aukštadvario Pilaitės piliakalnis. Čia rinkosi maži ir dideli į šventę - Literatų sambūrį „Piliakalnių aidai“, skirtą Aukštadvario miestelio 450-ies metų jubiliejui. Besirenkančius šventės dalyvius ir svečius maloniai nuteikė Ulos Beliukevičiūtės atliekamos dainos. Atskubėję Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės klasės mokiniai dėliojosi molbertus ir ruošėsi pavaizduoti šventės įsimintiniausius įvykius. Ant piliakalnio, drobiniais drabužiais pasipuošę, džiaugsmingai basomis lakstė mažieji aukštadvariečiai pasirengę išdėlioti LIETUVOS dėlionę. Šventės pradžioje dalyvių akys krypo į išdidžiai atžingsniuojantį Kunigaikštį Kęstutį (Kęstutis Vilkauskas), kuris skardžiu balsu pasveikino visus susirinkusius ir perskaitė savos kūrybos eiles. Tautiniais drabužiais pasipuošusios lietuvaitės, Aukštadvario gimnazistės Reda ir Monika, Kunigaikščiui Kęstučiui įteikė 450 jubiliejinę duoną, papuoštą ąžuolo lapų vainiku. Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė, pristatydama piliakalnio istoriją, kalbėjo: ,,Kunigaikštis Kęstutis ant šio piliakalnio pastatė medinę pilį ir telkė kariuomenę, organizavo didelius žygius į priešų užimtas teritorijas. Po Žalgirio mūšio piliakalnio pilis tapo dvaru, kuriame buvo gyventa iki XVII a. vidurio. Po didelio gaisro dvaras buvo atstatytas kitoje Verknės upės pusėje. Piliakalnis - Aukštadvario širdis, nuo jo kūrėsi pirmoji gyvenvietė ir miestelis. Visais istoriniais etapais piliakalnis buvo visuomenės telkimosi vieta. Švenčių tradicija tęsiasi iki mūsų dienų..." Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė susirinkusiems pristatė garbės svečią, atvykusį iš Kauno, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, poetą Leoną Milčių, kuris ne tik skaitė savo kūrybos eiles, bet ir atvežė organizatoriams dovanų – savo kūrybos išleistą knygą, eilėraščių rinkinį ,, Prie Nemuno, Neries, Nevėžio“. Šventės programoje pynėsi praeitis ir dabartis. Savo kūrybos eiles, dedikuotas Aukštadvario jubiliejiniams metams, skaitė Aukštadvario poetai ir Trakų literatų draugijos nariai. Tarp posmų skambėjo dainos, kurias atliko dainuojamosios poezijos mylėtoja, gimnazistė Ula, folkloro puoselėtoja gydytoja Jurga, Aukštadvario asociacijos ,,Žiburiai“ senjorų ansamblis, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“. Renginio pabaigoje šventės lankytojai apžiūrėjo jaunųjų dailininkų piešinius, kuriuose buvo kūrybiškai užfiksuotos svarbiausios, vaikų akimis, šventės akimirkos (mokytoja Nijolė Meškovskaja). Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Trakų televizijos ,,Aidas“ direktoriui Česlovui Rulevičiui, filmavusiam renginį, Trakų rajono savivaldybės tarybos narei, Aukštadvario bendruomenės pirmininko pavaduotojai Jadvygai Dzencevičienei ir visuomeninikei Verutei Pilipavičienei už visakeriopą paramą ir palaikymą organizuojant renginį. Nuoširdžiai dėkojame aukštadvariečiui Donatui Kacilauskui, sudariusiam galimybę įgarsinti renginį, nuolatinei pagalbininkei Virgai Beliokienei, Raimondui Pilipavičiui ir Juozui Banuškevičiui, vaišinusiems pavasariniu medumi ir ką tik suspaustu šviežutėliu sūriu. Norėtųsi, kad Pilaitės piliakalnis visada būtų gyvas, kad ant piliakalnio, menančio krašto istoriją, vyktų šeimų, jaunimo, vaikų renginiai, kad puoselėtume ir gerbtume savo gimto krašto istoriją be draudimų ir nuogąstavimų.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 12 svečius online

Prisijungti