1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario šimtametes mokyklos: optimizuoti ar sunaikinti, arba kam labiau pasiseks?

Trakų rajono valdžia siekia mokyklų optimizavimo


Aukštadvario žemės ūkio mokyklos pastatas

Jau ne vienerius metus Aukštadvaryje verda aistros dėl dviejų šimtamečių mokyklų – vidurinės, įsteigtos 1918 metais, ir žemės ūkio, įsteigtos 1923 metais, – likimo. Vykstant įvairioms valdžios švietimo pertvarkoms dėl mažo mokinių skaičiaus Aukštadvaryje gali nelikti vidurinės mokyklos, todėl norima sujungti dvi mokyklas į vieną, tik niekaip neaišku, ar vidurinė mokykla bus prijungta prie žemės ūkio mokyklos, ar žemės ūkio mokykla prie vidurinės. Interpretacijų, siūlymų yra įvairiausių. Šį kartą skaitytojams pateikiame keletą iš jų. Spausdiname „Trakų žemės“ pokalbius su abiejų mokyklų vadovais, mokytojomis ir Aukštadvario seniūne.


Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktorius Jonas KAZLAUSKAS

Kada prasidėjo kalbos dėl mokyklų optimizavimo?

Kalbos prasidėjo tuomet, kada Aukštadvario vidurinė mokykla įsikėlė į Aukštadvario žemės ūkio mokyklos patalpas 2002 metais. Jau tuomet buvo kalbama apie šių mokymosi įstaigų jungimosi variantą, kad turėtų būti viena mokymosi institucija Aukštadvaryje. Bet kaip buvo, taip ir liko iki šios dienos Aukštadvario žemės ūkio mokykla atskirai ir Aukštadvario vidurinė mokykla atskirai. 2011 m. rugsėjo 29 d. Trakų r. savivaldybė priėmė sprendimą perimti Aukštadvario žemės ūkio mokyklos steigėjo funkcijas iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuo 2012 metų rugsėjo 1 d., išsprendus Aukštadvario žemės ūkio mokyklos finansinių įsipareigojimų klausimus.

Paaiškinkite skaitytojams, ką reiškia steigėjo funkcijos?

Pagal steigėjo funkciją Aukštadvario žemės ūkio mokykla turėtų priklausyti Trakų r. savivaldybei, o dabar mes tiesiogiai priklausome Švietimo ir mokslo ministerijai.

Kodėl savivaldybės sprendimas nebuvo įgyvendintas?

Švietimo ir mokslo ministerija nesutiko, kadangi iš jos buvo prašoma papildomų pinigų. Trakų r. savivaldybė rėmėsi mokyklos parengtu investicijų projektu, pagal kurį buvo numatyta renovuoti centrinį mokyklos pastatą. Investicijų projekte buvo numatyti net trys renovavimo etapai. Pirmajam buvo reikalingi 3 milijonai litų, antrajam – 7 mln. litų, trečiajam – 10 mln. litų. Ministerija apie šiuos pinigus nekalbėjo, dėl to šitas reikalas buvo sustabdytas.

O kas įvyko po to?

O po šito sprendimo Trakų r. savivaldybės meras parašė raštą ministerijai, kad atsisako žemės ūkio mokyklos. Tuomet mūsų mokyklos bendruomenė, Aukštadvario vidurinės mokyklos bendruomenė, visa Aukštadvario bendruomenė buvo sukviesta į bendrą susirinkimą. Į jį buvo pakviesti ir Trakų r. valdžios atstovai. Aiškinomės, kodėl toks sprendimas buvo priimtas. Po to pokalbio meras sprendimą atšaukė, ir dabar klausimas vėl liko atviras. Todėl 2012 m. kovo 29 d. Trakų rajono  savivaldybė vėl priėmė naują sprendimo redakciją, kad perima mokyklą savo žinion.

Praėjo beveik metai. Kas įvyko per šį laiką ir kas laukia ateityje?

Neseniai pasikeitus Trakų r. vadovybei, savivaldybės administracija teikė savo siūlymą abiems mokyklų vadovams peržiūrėti, kaip mokyklos galėtų egzistuoti ateityje. Ir tuomet Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktorius Kazlauskas ir vidurinės mokyklos direktorius Valančiauskas su bendruomenių pirmininkais susirinko į krūvą ir kalbėjosi, tačiau bendro sprendimo nerado.

Kodėl neradote bendro sprendimo?

Nes kiekviena mokymosi institucija teikė savo siūlymus, o jie skirtingi. Žemės ūkio mokykla siūlė pagrindinį variantą – abi mokslo institucijas sujungti į vieną juridinį vienetą ir pavadinti Aukštadvario mokykla, kurioje turėtų atsidurti ir profesinis rengimas, ir bendrasis ugdymas. Tačiau šiam siūlymui nepritarė vidurinė mokykla. Aukštadvario vidurinės mokyklos siūlymas yra vienas vienintelis  – prisijungti Aukštadvario žemės ūkio mokyklą prie savęs, kaip skyrių. Be pirmo varianto, pasiūlėme dar du. Naujasis, apie kurį mes nekalbėjome visą dešimtmetį, tai prie Aukštadvario žemės ūkio mokyklos prijungti vidurinę mokyklą, trečias variantas – nieko nedaryti, kaip yra, taip palikti abi mokyklas.  Siūlėme tris variantus, bet bendro sprendimo nesuradome. Jeigu mes nesusijungiame arba neprisijungiame, tai nuo 2015 metų Aukštadvaryje gali likti tik pagrindinė mokykla, o profesinė mokykla, jeigu akredituos vidurinio ugdymo programą, ir liks tokia, kokia yra iki šiol, bei galės vykdyti vidurinio ugdymo programą. Akreditaciją mes jau galėjome įvykdyti 2011 metais, yra švietimo ministro įsakymas, bet ji neįvykdyta iki šios dienos vien dėl to, kad vidurinė mokykla sukėlė sąmyšį ir paveikė politikus. Dėl to mūsų akreditacija buvo sustabdyta. Čia reikalai stovi iki šios dienos. Laikas bėga greitai, akreditacija turi būti įvykdyta iki 2015 metų, kad būtų galima vykdyti vidurinio ugdymo programą. Jei akreditacija neįvyks, Aukštadvaryje liks tik pagrindinė mokykla (vėliau – progimnazija), o iš profesinės mokyklos – tik amatų mokykla. Tokios perspektyvos.

Tai šią problemą reikia išspręsti iki 2015 metų?

Ją reikėjo išspręsti labai seniai. Klausimą turi nagrinėti vidurinės mokyklos steigėjas Trakų r. savivaldybė ir žemės ūkio mokyklos steigėjas Švietimo ir mokslo ministerija. Aš, kaip vadovas, visą laiką akcentavau, kad man svarbu, kokia bus Aukštadvario mokyklų ateitis. Žiūriu, kas dedasi aplinkui. Onuškio vidurinė mokykla liks tik pagrindinė, o laikui bėgant – tik progimnazija. Netoliese yra Semeliškių vidurinė mokykla, ji irgi neišliks. Lygiai tas pats laukia ir su Stakliškių mokykla. Visas šitas mūsų regionas yra Aukštadvario žemės ūkio mokyklos kontingentas. Jeigu mes ir išliktume normaliai, tai tas kontingentas, manau, ne didėtų, o mažėtų, nes vidurinėse mokyklose yra silpnai besimokančių mokinių, bet jie laikomi vien tik dėl to, kad mokykla gautų krepšelį. Jei mes būtume savivaldybės žinioje, tai galėtume didinti profesinės mokyklos krepšelių skaičių ir žymiai geriau gyventi. Žemės ūkio mokykloje mokosi 235 mokiniai, o vidurinėje – 163. Skirtumas yra. Antra vertus, į mūsų mokyklą ateina įgyti ne tik tinkamą kvalifikaciją, bet ir vidurinį išsilavinimą. Tai mūsų perspektyvos geresnės ir dosnesnės, nei vidurinės mokyklos. Jei mes taptume vidurinės mokyklos skyriumi, tai grėsmės būtų šalia. Vidurinė mokykla skelbtų priėmimą į profesinio ugdymo programas. Ar mokinys eitų į vidurinę mokyklą įgyti profesijos? Tikrai ne. Iš karto kontingentas sumažėtų. Ir jei kontingento nebūtų, iš karto mes nyktume. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo nei vidurinė mokykla, nei žemės ūkio mokykla negalėtų akredituoti vidurinio ugdymo programos. Mūsų mokyklą lanko per 60 proc. rajone gyvenančių šeimų vaikų. Tai kur jie pasidės, sėdės namuose? Mes vykdėme tėvų apklausą. Vienas iš klausimų buvo, kodėl Jūsų vaikai renkasi Aukštadvario žemės ūkio mokyklą? Apie 43 proc. tėvų atsakė todėl, kad jų vaikai įgauna profesinį ir vidurinį išsilavinimą. Dar kas svarbu, apie 9 proc. tėvų vaikus siunčia mokytis į žemės ūkio mokyklą todėl, kad jie patys ją baigė.


Aukštadvario vidurinės mokyklos direktorius Arūnas VALANČIAUSKAS

Kokios iškilo mokyklos ateities problemos?

Dabar, kai Švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimą, pateikė pasiūlymus (2013-02-12 Nr. SR-658) dėl svarbiausių rodiklių ir prioritetinių priemonių, kurios reikalingos šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatoms įvykdyti, problema kaip ir nyksta. Programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių plano 8.1.3 punkte yra siūloma peržiūrėti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašą ir, esant poreikiui, parengti  Švietimo įstatymo pataisas. Mūsų mokyklos rezultatai įvairiose srityse atitinka gimnazijai keliamus reikalavimus, tačiau pagal dabar galiojantį Švietimo įstatymą ir „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių“ 26.8.1.1. – 26.8.1.3. punktus mokykloje trūksta mokinių vienuoliktoje klasėje. Ir tai vienintelis kriterijus, kuris kūrė probleminę situaciją dėl mūsų mokyklos ateities. Tad dabartinės Vyriausybės vykdoma politika švietimo srityje turėtų palankiai išspręsti šią mūsų problemą (leistų komplektuoti 11-12 klasėse po vieną klasę), ir pagal Trakų rajono tarybos patvirtintą strateginį mokyklų pertvarkos planą Aukštadvaryje turėtų išlikti vidurinė mokykla, kuri ateityje taptų gimnazija. Šiuo metu mūsų mokyklos 5-12 klasėse mokosi 161 mokinys. Mūsų mokykloje suburtas puikiai dirbantis ir kuriantis kolektyvas, geras mikroklimatas, todėl kolektyve nėra darbuotojų kaitos, dirba visi mokytojai specialistai, kurių parengti mokiniai sėkmingai dalyvauja dalykinėse olimpiadose, konkursuose, džiugina puikiais valstybinių egzaminų rezultatais. Dauguma mokinių renkasi laikyti valstybinius egzaminus, juos sėkmingai išlaiko. Pavyzdžiui, 2011 m. daugiau kaip 53 proc. abiturientų, laikiusių lietuvių kalbos (gimtosios) egzaminą, gavo 50-99 balų įvertinimus. Mokiniai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, rajono ir respublikos projektų konkursuose ir olimpiadose. Mokyklos meno, sporto kolektyvai pasirodo Lietuvos mokyklose, dalyvauja seniūnijos, rajono, respublikos šventėse ir konkursuose. Kaip ir visos mokyklos gyvename taupiai, tačiau neturime finansinių įsiskolinimų, be to, kiekvienais metais ieškome būdų, kaip atnaujinti mokyklos materialinę bazę. Skatiname mokinius, darbuotojus dalyvauti įvairiuose projektuose. Projektai teikti Tautinių mažumų departamentui, Krašto apsaugos ministerijai, Trakų r. savivaldybei ir kitoms institucijoms. Plačiai taikome moderniąsias technologijas ugdymo procese. Įgyvendinami projektai keičia mokyklos įvaizdį, atlieka mokyklos kultūros ir veiklos sklaidą, sutelkia komandą ir įpareigoja bendruomenės narius tobulėti. Džiugu dirbti tokiame kolektyve, todėl bet kokios kalbos apie mokyklos uždarymą, prijungimą ar mažinimą labai skaudina. Čia dirbu jau 22 metus ir todėl abejingas mokyklos likimui tikrai negaliu būti.

Koks mokyklų jungimosi variantas, Jūsų nuomone, būtų netinkamiausias?

Pats blogiausias variantas būtų, jei rajono taryba nuspręstų, kad Aukštadvaryje nereikalinga vidurinė mokykla ir tik žemės ūkio mokyklai būtų suteikta teisė vykdyti vidurinį ugdymą. Nemanau, kad profesinė mokykla nereikalinga: visada atsiras vaikų, kurie nenorės siekti aukštesnio išsilavinimo, nebeturės motyvacijos toliau mokytis, jiems bus reikalinga tik specialybė, tad turi būti užtikrintas ir tokių mokinių gebėjimų ugdymas. Pasidomėjau, kiek mokinių išeina iš mūsų mokyklos į šalia esančią profesinę mokyklą: 2012 m. – 3, 2011 m. – 5, 2010 m. – 4. Vadinasi, tik 12 mūsų mokyklos mokinių šiuo metu mokosi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Jie čia kuria savo gyvenimo kelią. Gabių mokinių teisės neturi būti ribojamos, atvirkščiai, minėtos dabartinės, 16-osios Vyriausybės, prioritetinių priemonių plano 8.1.12. punkte kaip tik akcentuojamas dėmesys gabiems ir talentingiems vaikams.

Aukštadvario vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Regina MONKEVIČIENĖ Kokią Jūs matote mokyklų ateitį?

Aš, žinoma, labai noriu, kad būtų vidurinė mokykla. Tiesiog negaliu įsivaizduoti, kad Aukštadvaryje neliktų tokios gilias tradicijas, tokią gražią istoriją turinčios vidurinės mokyklos. Visą gyvenimą praleidau Aukštadvaryje. Už 3 km nuo miestelio – Sredninkų kaimas, mano tėviškė. Aš pati 11 metų mokiausi šioje mokykloje. Kiekvieną rytą ėjau pėsčia tuos tris kilometrus, nes joks autobusas tuo metu nekursavo. 1965 m. baigiau mokyklą, studijavau, o dabar daugybę metų čia dirbu. Šią mokyklą baigė ir mano brolis, trys pusseserės. O abu mano vaikai baigė šią mokyklą su pagyrimu. Abu įsigijo aukštąjį išsilavinimą ir gražiu žodžiu mini mokyklos mokytojus, atidavusius savo širdį ir žinias, nurodžiusius kelius, kaip siekti aukštesnių tikslų. Žodžiu, visa mano giminė baigė šią mokyklą, ir aš negaliu turėti kitos minties ir įsivaizduoti, kad miestelis gali likti be vidurinės mokyklos. Mes einame pirmyn, o ne atgal. Mokyklai jau 95 metai. Negi laisvoje Lietuvoje jos gali nelikti?

Aukštadvario vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, istorijos mokytoja metodininkė Audronė VARANKEVIČIENĖ

Kokia Jūsų nuomonė dėl mokyklų likimo?

Man, kaip istorikei, tikriausiai būtų pats skaudžiausias dalykas, jei tokia gyvenvietė, turinti per 1000 gyventojų, liktų be vidurinės mokyklos. Neteko girdėti, kad tarpukario Lietuvoje, kada buvo privalomas pradinis ugdymas, nebūtų valsčiaus, kuris neturėtų savo pradinės mokyklos. Atėjome į  nepriklausomybės laikus 1990-aisiais metais. Buvo uždarytos mažos kaimo mokyklėlės, tačiau kiekvienos seniūnijos siekiamybė, kad išliktų pagrindinės ir vidurinės mokyklos kaimo vietovėse. Reikia įsivaizduoti, kaip atrodys, jeigu gabus vaikas negalės mokytis vidurinėje mokykloje. Svajojame apie gražią  Aukštadvario miestelio ateitį, matome augančias sodybas, stebime įsikuriančias jaunas šeimas. 50 kilometrų atstumas šiais laikais jau nieko nebegąsdina: turime šeimų, kurios kiekvieną dieną važiuoja dirbti ne tik į Trakus, bet ir į Vilnių. Vadinasi, jei gyvenvietė bus patraukli, įsikurs dar daugiau jaunų šeimų ir gal jų vaikučiai taps Aukštadvario vidurinės mokyklos mokiniai. Mes privalome galvoti apie ateitį, apie perspektyvą ir pasirinkti geriausią išeitį. Tegul išlieka ir profesinis mokymas. Pasirinkimo galimybė – tik gyvenvietės privalumas.


Aukštadvario seniūnė Jadvyga DZENCEVIČIENĖ

Kokia Jūsų nuomonė dėl mokyklų tolimesnės veiklos, kaip įprasta sakyti, optimizavimo?

Tai labai svarbus klausimas. Jį sprendžiame jau 10 metų ir vis negalime išspręsti. Aš prašau vieno, kad Aukštadvaryje, tokiame puikiame miestelyje, išliktų vidurinė mokykla, kuri pereitų į gimnazijos statusą. Juk ateities kartos mums, įstaigų vadovams, nedovanotų, jeigu nebūtų Aukštadvario mokyklose vidurinio išsilavinimo programų. Dėl to skubiai reikia spręsti, kaip sujungti ir išsaugoti abi mokyklas. Likusios po vieną dėl moksleivių skaičiaus trūkumo Aukštadvaryje nei viena mokykla netaptų gimnazija. Nebent po 2015 m. išliktų Lietuvoje neakredituotos vidurinės mokyklos. Aš labai vertinu abi mokyklas. Tačiau Aukštadvario žemės ūkio mokykla išsaugojo gražius technikumo rūmus, kurie ir šiandieną yra Aukštadvario seniūnijos pasididžiavimas. Man teko žiūrėti 1959–1960 m. nuotraukas, kada miestelis atrodė toks varganas, aplinkui lūšnelės, akmenimis grįsta Technikumo gatvė ir čia pat statomi didžiausi rūmai. Tai buvo svarbus laiko tarpsnis Aukštadvario mokslo įstaigų istorijoje ir mes negalime užversti šios istorijos puslapių. Diskusijos tęsiasi. Bet pažiūrėkime iš vaiko prizmės, kas jam yra geriau, ar atsikėlus rytą, apsuptu gamtos grožiu takeliu, žingsniuoti ramiai į Aukštadvario mokyklas, ar grūstis į autobusiuką, skubėti, kad nepavėluotų, jei mokykla Trakuose ar dar kitur, už kelių dešimčių kilometrų. Kai vidurinės mokyklos direktorius pasitarimo metu sakė, kad Aukštadvario vidurinei mokyklai geriau būti Trakų gimnazijos skyriumi, o žemės ūkio mokyklai jis pasiūlė tapti Alytaus profesinio mokymo centro skyriumi, aš tuomet išdidžiai pasakiau, kad palaikau Aukštadvario žemės ūkio mokyklą. Kaip jausis Aukštadvario bendruomenė, jei Alytaus ar dar kitoks mokymo centras taps visos mokymo bazės šeimininku? Mes jau turime tokių skaudžių pavyzdžių, štai Aukštadvario hidroelektrinė priklauso Mažeikiams, o Skrebės ežero pakrantė – Vilniaus Gedimino technikos universitetui. O kai norime švęsti Jonines prie Skrebės ežero, tuomet seniūnija rašo raštą, kuriame prašo leisti Aukštadvario gyventojams surengti šventę prie miestelyje esančio ežero. Kam tuomet siūloma kartoti tokias klaidas? Juolab kad Aukštadvario žemės ūkio mokyklos rūmai jau dalinai renovuojami iš Trakų krašto VVG strategijos projektų. Džiaugiuosi, kad tvirtą žodį ketina tarti Švietimo ir mokslo ministerija bei Trakų rajono savivaldybė. Svarbiausia, kad rezultatas būtų patogus Aukštadvario seniūnijos gyventojams. Patogus tiems, kurie ir ateityje išliks finansiškai pajėgūs vežioti savo vaikus į gimnaziją bei samdyti repetitorius ir tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atsikėlė gyventi į socialinius būstus.

Kalbėjosi Auksė KEKYTĖ

ir Juozas VERCINKEVIČIUS

Danos Buinickaitės ir Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Skaityti daugiau... »

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Skaityti daugiau... »

Gyventojai jau gali naudotis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis

Projekto „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“ darbai įgavo pagreitį – šiuo metu jau įrengtos 22 naujos požeminės ir pusiau požeminės konteinerių aikštelės visame Trakų rajone. Likusias aikšteles atnaujinti ar naujai įrengti numatoma iki šių metų lapkričio. „Visose aikštelėse pastatyti požeminiai arba pusiau požeminiai buitinių atliekų, stiklo, plastiko ir popieriaus konteineriai, kai kuriose aikštelėse numatytos vietos ir tekstilės konteineriams, kurie bus pastatyti kiek vėliau. Tad gyventojus dar kartą raginame atliekas rūšiuoti bei mesti į naujus bei patogius jiems skirtus konteinerius“, - sakė Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosioji specialistė Inutė Neverovskienė. Anot jos, aplinkos saugojimas bei puoselėjimas yra visų atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų atsakomybė. „Naujai įrengti konteineriai yra ne tik patogesni, bet ir vizualiai geriau atrodo, nei senieji antžeminiai konteineriai, nes antžeminė naujųjų konteinerių dalis užima daug mažiau vietos, o tūris yra kone penkis kartus didesnis nei senųjų“, - teigė specialistė. Galima paminėti, kad iš naujųjų konteinerių nebesklis nemalonūs kvapai, kadangi dirvos temperatūra neleidžia šiuos kvapus sukeliančioms bakterijoms daugintis. Šiuo metu Trakų rajono gyventojai gali naudotis šiomis naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis:

I. Neverovskienė primena, kad į minėtuosius konteinerius gyventojai neturėtų mesti bei prie jų palikti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų bei didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų. „Šias atliekas reikia vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje, kur iš gyventojų jos priimamos nemokamai“, - paminėjo ji. Šiuo metu atliekas rajone išveža UAB „Ecoservice“, o išvežimo grafikus galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą: https://ecoservice.lt/wp-content/uploads/2019/01/Trakai-2019-grafikas.pdf Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė. Įgyvendintas projektas padės racionalizuoti ir užtikrinti gyventojų poreikius tenkinančią, Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimus atitinkančią, bei aukštą aplinkos apsaugos kokybę užtikrinančią atliekų tvarkymo sistemą visame Trakų rajone.

Naujai įrengta atliekų surinkimo aikštelė Lentvaryje, Vytauto g. 4

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 18 svečius online

Prisijungti