1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Lietuvos Valstybei reikia tokių piliečių

Vasario 16d.  minėsime Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos sukaktį.  Lygiai prieš 95-rius metus priimtas vasario 16-sios aktas paskelbė, kad Lietuva susitelkė prasmingam bei šventam tikslui – kurti nepriklausomą savarankišką Valstybę. Ši diena – jungia lietuvių tautos istorijos  praeitį ir dabartį.

O ką mes turime šiandieną? Šiandieną, kai Lietuva vėl atgavo Nepriklausomybę, yra visiems aišku, kad laisvės ir nepriklausomybės verti tik dori ir sąžiningi žmonės. Lietuvos Valstybė prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Nuo rūpesčio dėl savo aplinkos, savo mokyklos, bendruomenės, miestelio ar savo krašto.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimo proga  Trakų rajono savivaldybės iniciatyva  organizuojama  Vytauto Didžiojo nominacijų  įteikimo šventė aktyviems Trakų rajono gyventojams.

Aukštadvario seniūnija turi  daug kūrybingų ir darbščių žmonių, mylinčių Aukštadvario kraštą, kurie tikrai verti visų pagarbos ir nominacijos. Daugelį jų jau esame pastebėję, tačiau tokių nuostabių „perliukų“ atrandame vis daugiau.

2013m. Vytauto Didžiojo nominacijų suteikimo komisija įvertino tris Aukštadvario krašto šviesulius. Leiskite juos pristatyti:

Aleksandras Vasiliauskas - apdovanojamas antro laipsnio Vytauto Didžiojo nominacija už aktyvią visuomeninę veiklą. Tai nepaprastų gabumų žmogus,  muzikantas, grojantis smuiku ir kitais instrumentais. Scena, rodos, yra jo gyvenimo būdas. Aleksandras vadovauja Vilniaus moterų vokaliniam ansambliui „Juodosios rožės“, yra išleidęs šio ansamblio du kompaktinius diskus. Jis groja ir Trakų kultūros rūmų jungtinėje kapeloje „Galvė“,  Aukštadvario kaimo kapeloje. Šis  žmogus yra ir dailininkas, savo kūriniuose vaizduojantis Aukštadvario krašto gamtos peizažus. Daugelį kartų Aleksandras yra parengęs savo tapybos darbų parodas Trakų kultūros rūmuose, Aukštadvaryje.

Gimęs ir užaugęs Aukštadvario seniūnijos Derionių kaime, Aleksandras ilgą laiką dirbo Aukštadvario žemės ūkio mokykloje, vėliau buvo Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio meno vadovu, šiuo metu yra įkūręs individualią įmonę, atlieka kapaviečių tvarkymo paslaugas, turi paminklų dirbtuves. Šalia sunkaus darbo Aleksandras randa laiko ir muzikai ir dailei. Jo muzikiniai gebėjimai ir nutapyti paveikslai reprezentuoja Aukštadvario kraštą. Tai tikras Aukštadvario krašto patriotas, ilgametis Aukštadvario bendruomenės tarybos narys, savo aktyvia veikla užburiantis bendruomenę.

Gražina Marijona Ulevičienė  - apdovanojama III-jo laipsnio Vytauto Didžiojo nominacija už įvairiapusę ir subalansuotą turizmo paslaugų plėtrą. Šiandieną mūsų Gražina stovi  ant garbingo jubiliejaus slenksčio. Gimusi ir užaugusi Aukštadvaryje  ji visą savo gyvenimą paaukojo Aukštadvario kraštui. Baigusi tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijusi mokslinio agronomo specialybę, ji visą savo darbinę veiklą paskyrė vienai darbovietei,  ji - Aukštadvario žemės ūkio technikumo, o po to reorganizuotos žemės ūkio mokyklos vyr. mokytoja. Šiuo metu Gražina vadovauja kaimo turizmo sodybai, įsikūrusiai ant Navos ežero kranto. Tai išskirtinė kaimo turizmo sodyba, kadangi šeimininkės svetingumas ir komunikabilumas pritraukia poilsiautojus ne tik iš Lietuvos didmiesčių, bet ir iš kitų ES šalių. Turistus traukia teikiamų paslaugų įvairovė: istorinių vietovių lankymas su gido paslaugomis, pirtis, pasiplaukiojimas savos gamybos motoriniu plaustu apžvalgos ratu po Navos ežerą, supynės, žaidimo aikštelės vaikams.

Gražina – tikra turizmo verslo puoselėtoja, puiki vadybininkė.  O šalia savo darbo Gražina, it voverė, sukasi savo bendruomenėje. Ji elegantiška, dosni, aplankys kiekvieną sergantį, užjaus nelaimėje, paguos, patars kiekvienam. Tai aktyvi Aukštadvario bendruomenės narė, turinti didelį autoritetą, yra mylima visų aukštadvariečių.

Stasys Bartkevičius -  apdovanojamas Vytauto Didžiojo nominacijų suteikimo komisijos padėka už sėkmingą organizacijų ir piliečių bendradarbiavimą su savivaldybės institucijomis.

Gimęs ir užaugęs Aukštadvaryje, baigęs Aukštadvario žemės ūkio technikumą, jis savo gyvenimą paskyrė žemės ūkio plėtrai Aukštadvario krašte. Šiuo metu jis yra UAB „Trulita“ direktorius. Stasys  yra Aukštadvario seniūnaitijos seniūnaitis. Jis mielai padeda spręsti Aukštadvario miestelio problemas, yra nuolatinis seniūnijos organizuojamų švenčių, sportinių renginių rėmėjas. Vadovaudamas savo verslo įmonei, Stasys kartu rūpinasi Aukštadvario gamtos išsaugojimu, jis įvykdė keletą projektų, labai reikalingų aplinkosauginiu požiūriu Aukštadvario krašto žmonėms.

Vytauto Didžiojo nominacijų  pretendentai – tai žmonės, tikrai verti tokio apdovanojimo. Jų patys gražiausi  gyvenimo metai yra kupini ieškojimo ir atradimo džiaugsmo. Tokių piliečių reikia mūsų Lietuvos Valstybei.

Sveikinu Jus, mieli Kolegos, Valstybinės šventės ir garbingos Vytauto Didžiojo nominacijos suteikimo proga, linkiu  Jums tikros šventinės nuotaikos. Tarytum rožės Jūs ir toliau nuostabiai žydėkite,  per savo sunkų darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą pelnę visų mūsų pagarbą.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

 

   

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

KVIEČIAME

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.

Skaityti daugiau... »

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 7 svečius online

Prisijungti