1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario seniūnija jau pasiruošusi pasitikti Šv. Kalėdas

                                                              

  Aukštadvario seniūnijos centre - miestelyje,  kaip niekad anksti, sužibo Kalėdinės girliandos. Mat,  ugnis,  pasklidusi po visą Lietuvą, blykstelėjo Kalėdinėse girliandose ir augančioje eglutėje prie Aukštadvario bendruomenės namų.  Aukštadvariečiai puikiai supranta, kad  miestelio aikštėje dar vyksta renovacijos darbai, todėl šiemet nepadabinta  aukso nuometu  eglutė  liko toliau augti miške iki sekančių  Šv. Kalėdų.

      Artėjant Didžiosioms metų šventėms, kartu ateina ir padėkos metas. O dėkoti mes turime kam ir už ką.

       Jei vėjas klegena trobų langines, o pažeme sukiojasi padrikos snaigės, pranašaujančios žiemą, praverkime duris ir pasitikime Kalėdų Senelį, bestovintį ant Naujųjų 2013-ųjų metų slenksčio. Tuo pačiu  pažvelkime į Aukštadvario seniūnijos, jos įstaigų ir visuomeninių organizacijų nuveiktus darbus ir stipriai ruoškimės  ateinantiems metams.

Prabėgę 2012-ji metai mums buvo kupini prasmingų darbų, drąsių idėjų ir naujų projektų metai.  Tai didelių  darbų  pradžia, kuria su  Jumis, Mielieji, ir norisi pasidžiaugti.

   Džiaugiuosi, kad baigiamas įgyvendinti Sanglaudos fondo Trakų rajono savivaldybės administracijos investicinis projektas „Aukštadvario miestelio centrinės aikštės rekonstravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“. Aukštadvario miestelio gyventojai  puikuosis gražia, modernia, raudonlapiais klevais apvainikuota  Europinio lygio miestelio aikšte. Ši aikštė ir toliau saugos Aukštadvario miestelio praeitį bei istorinio grindinio akcentus. Iki sutemų triūsiantys rangovai jau baigia sukurti rekonstruotos aikštės infrastruktūrą: lauko sceną, penkis kioskus, skirtus ekologiškos žemės ūkio produkcijos prekybai, viešąjį tualetą, poilsio zoną.

     Džiaugiuosi Aukštadvario seniūnijos įstaigų, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų projektais, laimėtais per Trakų  krašo vietos veiklos grupės  LEADER priemones pagal „Vietos plėtros 2009-2014m. strategiją“.Dar labiau pagražėjo  Aukštadvario miestelis, nes  pastaraisiais metais buvome pirmieji Trakų rajone pagal pateiktų projektų skaičių, įgyvendinant Trakų krašto VVG strategijos lėšas. Šių projektų dėka yra atliktas Aukštadvario bendruomenės vidinių patalpų remontas, sutvarkyta Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ teritorija, suremontuota Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salė, Bijūnų pagrindinės mokyklos pastato pirmas aukštas, įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, sutvarkyta Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos viešoji prieiga prie Navos ežero. Laimėtų  projektų sąrašas dar tęsiamas, kiti projektai yra atidėti, jie laukia savo eiliškumo ir pavasarinio oro sąlygų. Visų aukštadvariečių vardu tariu nuoširdų Ačiū Trakų rajono savivaldybės administracijai už 10 proc. įnašą pinigais arba natūra į  kiekvieną projektą.

     Lietuvos kaimo tinklo lėšomis sėkmingai baigtas įgyvendinti Jaunųjų ūkininkų ratelio „Pušelė“ sodininkystės projektas  „Pasodinkime gyvenimo džiaugsmą“. Projekto vykdymo metu aukštadvariečiai turėjo mokomąjį vizitą į Kauno botanikos sodą ir į Lietuvos daržininkystės ir sodininkystės institutą, dviejų dienų konferenciją  tema „Sodo ir dekoratyvinių augalų auginimo bei priežiūros ypatumai“, mugę ir lauko dieną Aukštadvario seniūnijos sode.

    Pirmą kartą buvo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojami bendruomeniniai projektai. Aukštadvario seniūnijai skirtas bendruomenines lėšas svarstė prie seniūnijos įkurta bendruomeninė taryba, į kurią įeina  seniūnė, Aukštadvario ir Bijūnų bendruomeninių pirmininkės, visi seniūnaičiai ir Aukštadvario sporto klubo vadovas. Šio projekto lėšomis naujai suremontuotiems Aukštadvario bendruomenės namams yra nupirkta 13 vnt. žaliuzių, Aukštadvario sporto klubui – krepšinio kamuoliai, Bijūnų bendruomenei – smulkus inventorius, kanceliarinės prekės, investuota į Bijūnų bendruomenės jubiliejinę šventę, Aukštadvario bendruomenės tradicinę Joninių šventę, Totoriškių seniūnaitijos gyventojų poreikiams yra suremontuota buvusios Totoriškių pradinės mokyklos klasė.

     Nuoširdų Ačiū tariame Trakų rajono savivaldybės tarybai ir  administracijai už  šiais metais naujai atidarytas Trakų meno mokyklos nuotolines muzikos, choreografijos ir dailės klases Aukštadvaryje. Pagaliau išsipildė daugelio metų svajonė, turime Trakų meno mokyklos Aukštadvario klases.

    Kasmet vis gražėja aukštadvariečių sodybos, daugiabučių namų  kiemai. Šiemet Aukštadvario seniūnijos bendruomeninė komisija vertino privačių namų ūkių, juose esančių sodų, dekoratyvinių krūmų grožį. Laimėtojais buvo pripažinti jaunieji Aukštadvario seniūnijos ūkininkai Karolis Zalieckas ir Laura Žilionytė iš Aukštadvario, Saulius Mikulskas iš  Dulkiškių, Eligija ir Saulius  Suchockai iš Ubiškių, ūkininkai Janina ir Juozas Stankevičiai iš Liciūniškių, Vanda Osipova iš Nekrašiškių kaimų.

    Puikiai  pasisekė Aukštadvario seniūnijos, bendruomenės ir jaunųjų ūkininkų ratelio „Pušelė“ inicijuotas projektas „Vandens regata – 2012“. Projekto vykdymo metu nuomotais karališkais žalčių klasės laivais buvo vykdomos  regatos varžybos Navos ežere, kuriose dalyvavo Trakų rajono savivaldybės administracijos, Trakų rajono policijos, Aukštadvario bendruomenės, veiklaus Trakų rajono jaunimo, veikliųjų Trakų rajono  moterų ir svečių komandos. Šis  projektas ypatingas tuo, kad visos Trakų rajono komandos siekė  vieno bendo tikslo- pajusti sąlytį su Aukštadvario gamta ir išbandyti sportines jėgas Navos ežero bangose. Po šių varžybų Aukštadvario jaunimo komandos  narys Andrius Zalieckas  emocingai pareiškė: „ Kaip būtų smagu, jei tokios varžybos vyktų kiekvieną savaitgalį“. Aukštadvario bendruomenės ateities projektų tikslas- vystyti irklavimo sportą, įsigijant tokius karališkus žalčių klasės laivus. 

     Džiaugiuosi, kad seniūnijos kaimams, kuriose yra virš 20 namų ūkių, yra suteiktos gatvės ir namų numeriai, o mažesniems likusiems kaimams tik namų numeriai. Kaimų gyventojus lengviau galima rasti ir suteikti pagalbą nelaimės atveju.

     Džiaugiuosi, kad seniūnijoje yra dvi bendruomenės. Aukštadvario bendruomenės taryba, vadovaujama pirmininkės Janinos Stadalnykienės, panaudos sutartimi naudojamą buvusį vidurinės mokyklos pastatą pavertė moderniais bendruomenės namais. Šiuo metu yra siekiama sutvarkyti šio pastato išorę. Bijūnų bendruomenė, vadovaujama bendruomenės pirmininkės Irenos Stankevičienės, turi stiprų bendruomeninį potencialą. Čia jaučiamas didelis nuoširdumas, abipusė pagarba ir pagalba.  Yra puikiai organizuojami bendruomeniniai renginiai, kaip antai:  Gatvių šventė, Bijūnų bedruomenės 10-tis ir kt.  Kasmet Bijūnų bendruomenėje yra vykdoma Kalėdinė akcija, kurios metu yra aplankomi visi atokiausiai gyvenantys vieniši žmonės. Tuo tikslu yra vykdoma labdaros akcija Bijūnų  kaimo parduotuvėje, kurioje yra aukojami įvairūs maisto produktai.

      Artėjant Šv. Kalėdoms, sakoma, kad ir Šv. Angelas, į žemę atkeliavęs, taip pat išeina saulės pasitikti ir žmonių pasveikinti. Aukštadvario seniūnijos vardu sveikinu visus  gyventojus su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir dėkoju visiems, kas savo kilniais darbais ir siekiais  ar parama prisidėjo prie seniūnijos  gerbūvio gerinimo ir naujų projektų įgyvendinimo.

     Neškite  šilumą delnuose, ramybę dvasioje, meilę širdyje ir dalinkite ją.

     Džiugios ir prasmingos būties Jums ir Jūsų namams. Dabar ir visada.

 

 

 

Pagarbiai,

Aukštadvario seniūnė                                                                                  Jadvyga Dzencevičienė

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 12 svečius online

Prisijungti