1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Pirmadienis, 09 Rugsėjis 2019

Elektronikos atliekų vieta ne sąvartyne

Buitinė technika ir elektronika – ilgaamžiai gaminiai, bet anksčiau ar vėliau susidėvi ir neretai keliauja į rūsius, išsekusios baterijos – į rašomųjų stalų ar spintų stalčius. Tai ne pats geriausias būdas užmiršti nereikalingus daiktus, bet blogiausia, kai visa tai išmetama į buitinių atliekų konteinerius ir paskui daro didžiulę žalą gamtai ir mums patiems. Patekę į sąvartyną, tokie daiktai tampa rimta grėsme. Veikiami atmosferos, jie suyra, iš jų ištekėjęs švinas, sieros junginiai, kitos kenksmingos medžiagos susigeria į žemę arba ima garuoti ir teršia orą, kuriuo kvėpuojame arba patenka į gruntinį vandenį, kurį geriame. Tai jau nejuokai, ypač kai tampa reiškiniu. Problema nyksta „Trakuose dar daug kas senas baterijas išmeta į mišrių buitinių atliekų konteinerius. Pasitaiko, kad kas įmeta ir seną radijo imtuvą ar magnetofoną arba pastato šalia konteinerio televizorių, bet tokių dalykų būna vis rečiau – žmonės tampa sąmoningesni. Be to, elektronikos atliekų tvarkytojai, seniūnijos dabar pasirūpina, kad žmonėms neskaudėtų galva, kur dėti atitarnavusią elektroniką“, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Pasak jos, visame rajone mažiausiai du kartus per metus nemokamai surenkamos didelių gabaritų, o kartu ir elektronikos atliekos. Žmonės atiduoda tikrai daug. Vežėjus, kurie surenka tokias atliekas, konkurso būdu parenka savivaldybė. Apie tai įprastai pranešama gegužę. Seniūnijos gyventojams paskelbiamas tvartkaraštis, kada atliekos bus surenkamos. Dar paprasčiau atsikratyti senų elektronikos prietaisų ar baterijų, smulkiąją elektroniką galima išmesti į didesniuose prekybos centruose esančias dėžes. Visa tai galima nunešti ir į elektronikos platinimo vietas arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1A, Lentvaryje. Nešiojamas baterijas ir akumuliatorius galima atiduoti jų platinimo vietose arba sudėti į biuruose, švietimo įstaigose, kitose organizacijose esančius baterijų surinkimo kibirėlius (dėžutes). Vaikai to nedarys Atliekos iš bendro naudojimo konteinerių pirmiausia keliauja į rūšiavimo įmones, o iš čia dalis atskiriama iš bendro srauto, tačiau likusioji dalis vis tiek patenka į sąvartyną. Taip prarandami žaliavų ištekliai, kuriuos būtų galima dar kartą perdirbti kaip ir plastiką, metalą, popierių, stiklą. Galų gale ir pirkdami produktą, pagamintą iš antrinės žaliavos, galime mokėti pigiau. Pasak I. Neverovskienės, problema yra tai, kad žmonėms dar trūksta sąmoningumo, todėl į mišrių buitinių atliekų konteinerius dar patenka smulkios elektronikos. „Žmonės aiškinasi, kad neturi kur kaupti arba kad „niekas nemato“. Galima prisigalvoti įvairių priežasčių“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Jos įsitikinimu, straipsniai, susitikimai, renginiai plečia gyventojų žinojimą, formuoja įpročius, ir dabartiniai vaikai taip nesielgs, nes švietimas daro didžiulę įtaką. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Nebeveikiančius elektros prietaisus galima pristatyti ir į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1A, Lentvaryje.


SpausdintiEl. paštas

Pirmadienis, 09 Rugsėjis 2019

Išrūšiuotų atliekų „nelaimingo likimo“ mitas sugriautas!

 

Nepaisant nenuginčijamos rūšiavimo svarbos, kuri, mums gyvenant šiltnamio efekto eroje kiekvienais metais tampa vis aktualesne, toli gražu ne visi mūsų kraštiečiai tą daro. Ir taip nutinka dėl įvairių priežasčių. Viena jų, kuri dažnai gali nulemti pasirinkimą, rūšiuoti ar ne, yra ta, jog žmonės vis dar tiki, kad jų išrūšiuotos antrinės žaliavos yra sumaišomos su bendrosiomis komunalinėmis atliekomis ir vis tiek nukeliauja pūti į sąvartyną. Tačiau, anot Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės Inutės Neverovskienės, tai visiška netiesa, nes visos į pakuočių bei rūšiavimo konteinerius patenkančios atliekos yra specialiomis mašinomis vežamos į perrūšiavimo bazes, o ten pakartotinai išrūšiuojamos, supresuojamos bei perduodamos perdirbti. Kviečiame pažiūrėti apie tai sukurtą filmuką, kurime vaidina mūsų mėgiami humoristai Audrius Bružas ir Martynas Nedzinskas, bei dar aktyviau rūšiuoti ir tausoti mūsų pačių aplinką! https://www.youtube.com/watch?time_continue=100&v=yMAR0g7-mpA. Vienok, galima pasidžiaugti, jog lyginant su kitais šalies rajonais Trakų rajone rūšiuojama iš tiesų nemažai – statistiškai vienam gyventojui per metus tenka per 30 kg išrūšiuotų atliekų, kai vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas surenka beveik per pus mažiau – netoli 17 kg išrūšiuotų atliekų. Tačiau galima ir būtina dar labiau mažinti į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius bei sąvartynus patenkantį atliekų kiekį. „Todėl mes kviečiame kraštiečius sąmoningėti, laikytis DAR! principo, kuris reiškia – „Dabar Aš Rūšiuoju!“ ir taip padaryti ženklų įnašą mūsų krašto išsaugojimui“, – sakė I. Neverovskienė. Tiesa, anot specialistės, Trakų rajone kita svarbi kliūtis gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas – nepatraukli ir pasenusi rajono komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūra. Dėl to rajono savivaldybė ėmėsi įgyvendinti svarbų projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“*, kurio metu iki 2019 metų pabaigos Trakų rajone bus įrengtos bei rekonstruotos 55 konteinerinės aikštelės prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Dalyje šių aikštelių dar šiais metais bus pastatyti ir tekstilės atliekų konteineriai, o tolimesnėje perspektyvoje numatytos vietos ir maisto atliekų konteineriams. „Tikiu, kad gyventojai, žinodami, jog jų išrūšiuotos atliekos iš tiesų bus tinkamai tvarkomos bei perdirbamos ir galėdami patogiai rūšiuoti, tą ir darys“, - optimistiškai nusiteikusi teigė I. Neverovskienė.

* Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrostruktūrą suteikė ES parama – pagal 05.2.1-APVA-R-008 priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ vykdomi darbai didžiąja dalimi finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 823529,41 eurus, iš kurių 85 proc. sumos padengs jau minėtas ES Sanglaudos fondas, likusi dalis sumos tenka Trakų rajono savivaldybei.



Puslapis 4 iš 169

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Karališkas rudens jomarkas Aukštadvaryje

Darganotą spalio 5 dienos rytmetį nušurmuliavo tradicinė mugė ,,RUDENS JOMARKAS AUKŠTADVARYJE“. Šie 2019 - ieji metai aukštadvariečiams ypatingi - prieš 450 m. Aukštadvariui buvo suteikta miestelio privilegija. Istorija byloja, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Augustas 1558 metais specialiu aktu patvirtino Aukštadvario nuosavybės teises Ivanui Vasilijui Liackiui. Kelių sankirtoje esantis Aukštadvaris buvo vienas iš svarbesnių besikuriančių miestelių, o 1569 metais, išrūpinus miesteliui Magdeburgo teises, ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba turgaus aikštėje. Todėl ir organizatoriai aikštėje sudėliojo akcentus, menančius miestelio senąją istoriją, – pakabino tentą su miestelio senoviniu vaizdu ir pastatė karietą, primenančią Karališką vieškelį, kuriuo keliavo Karaliai, didikai, pirkliai ir prekeiviai. Ir neatsitiktinai mugės vedėjai sveikino visus susirinkusius į Karališką rudens jomarką. Šventę atidarė Zita Aniulienė, atliekanti seniūno funkcijas Aukštadvario seniūnijoje, ir įteikė padėkas aukštadvariečiams, su kuriais einant seniūno funkcijas teko artimiau bendrauti ir dirbti. Smagu, kad į šventę atvyko nemažai svečių. Vedėjai į sceną sveikinimo žodį tarti kvietė Trakų rajono merę Editą Rudelienę, Trakų savivaldybės tarybos narę Jadvygą Dzencevičienę, Lietuvos respublikos Žemės ūkio rūmų žemdirbių savivaldos organizatorę Janę Mandeikienę. Mugės organizatoriai siekė, kad šalia ūkininkų užaugintų gėrybių, būtų galima įsigyti ir amatininkų bei meno dirbinių, papramogauti, pasidalyti kulinarinio paveldo paslaptimis. Juk rudens jomarkas neįsivaizduojamas be turtingos ir išskirtinai didelės prekybos. Šventės lankytojams buvo visko pagal poreikius - vaikai drauge su tėveliais dalyvavo moliūgų skaptavimo konkurse, tautodailininkė Rasa Savickienė vedė edukacines pamokėles ,, Rasos mozaika“, mėgstantiems pasipuošti buvo pasiūlyta įvairiausių papuošalų, įmantriausių mezginių, šąlančioms kojelėms ir rankelėms – raštais išmargintų kojinių ir pirštinaičių, gurmanus pamaloninimo išskirtiniai sūrių ir medaus produktai, mėsos, žuvies, konditerijos gaminiai. O dar kokia įvairovė vaismedžių, želdinių! Nuo prekių gausos net akyse raibuliavo, visko neišvardysi ir nepaminėsi... Šventės rengėjai nuoširdžiai dėkoja dalyvavusiems bendruomenių ir mokymo įstaigų ,,kiemelių“ organizatoriams - EPMC Aukštadvario skyriaus ,,Krautuvė“ (vad. mokytoja Violeta Nairanauskienė), Bijūnų bendruomenės šauniosioms gaspadinėms už vaišinimą bulviniais blynais (bendruomenės pirmininkė Inesa Židonytė), Aukštadvario bendruomenės jaunosioms šeimininkėms už moliūgienę (bendruomenės pirmininkė Laura Žilionytė), asociacijai ,,Aukštadvario žiburiai“, pagal senovinį receptą gaminusiems punšą moliūge (Veronika Pilipavičienei), Nijolei Šeškuvienei, organizavusiai moliūgų skaptavimo konkursą, miestelio bibliotekos kūrybiškumo saviraiškos studijai (vad.Ramunė Jarmalavičiūtė), tautodailininkei Rasai Savickienei už edukacinių pamokėlių vedimą, Aukštadvario gimnazistams, iškepusiems pyragą smaližiams (mokytoja Ona Lemežienė), Jauniesiems miško bičiuliams ,, Verkniukai“ (vad.Česlova Pociūnienė) ir d/m ,, Gandriukas“ už vaikų rankomis padarytas dovanėles ir teatralizuotą pristatymą – didiką ir moliūgų karalienę, sėdinčius karietoje (vad. Snieguolė Daugirdienė). Dėkojame visiems, kūrusiems šventinę nuotaiką – šokusiems, dainavusiems ir trankiai muzikavusiems meniniams kolektyvams: asociacijos ,,Aukštadvario žiburiai“ ansambliui (vad. Veronika Pilipavičienė), Trakų kultūros rūmų Onuškio padalinio liaudiškos muzikos kapelai ,,SAMĖ“ (vad. Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografiniam ansambliui ,,VERKNĖ“ (vad. Vaidas Lengvinas), Vilniaus kolegijos šokių ir dainų ansambliui ,,VORUTA“ ( meno vadovė Laimutė Skuodienė). Smagu prisiminti renginio pabaigoje dainų popuri, kurį atliko maloniai nustebinęs Vaido Lengvino ir Jurgos Dūdienės duetąs bei duetui pritarusi Asta Beliukevičienė. Visų šventės dalyvių dėka galima buvo nepaisyti rudeniškai žvarboko oro, visus šildė skambi muzika ir nuoširdūs sveikinimai. Esame dėkingi rėmėjams: Trakų savivaldybės administracijai, nuolatiniam Aukštadvario švenčių rėmėjui Viktoro Kartenio įmonei Elektrėnų mėsa, verslininkui Mindaugui Veikučiui ; už ūkinę pagalbą – Aukštadvario seniūnijos ir EPMC Aukštadvario skyriaus darbuotojams, renginio įgarsintojams Aurimui Arlauskui ir Vyčiui Beliokui. Be jų visų paramos ir pagalbos šventė nebūtų tokia turtinga. Pasiliekame laukti kažkur užtrukusios BOBŲ VASAROS, o Aukštadvario gamta tegul džiugina visus spalvinga rudens mozaika.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

KVIEČIAME

KVIEČIAME

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 8 svečius online

Prisijungti