1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvario bendruomenė

2019-09-01 Atnaujinta informacija

Bendruomenės įkūrimas. Aukštadvario bendruomenė jau sėkmingai gyvuoja 17 metų, kuri buvo įregistruota 2002 metais. Iniciatyvūs aukštadvario gyventojai, inteligentija nusprendė populiarinti Aukštadvario krašto gamtos ir kultūros paveldą, gaivinti šio regiono papročius bei tradicijas, puoselėti bendruomenės narių dvasines vertybes, stiprinant kartų bendravimą ir bendradarbiavimą, bendruomenės sutelktumą, skatinant jos narių užimtumą, populiarinant savanorystę bendruomenėje.

Bendruomenės nariai. Šiuo metu bendruomenė jungia 79 narius, tačiau veiklose aktyviai dalyvauja 25 bendruomenės nariai. Bendruomenės tarybos pirmininkė - Laura Žilionytė.

Kuo bendruomenė skiriasi nuo kitų rajono bendruomenių. Aukštadvario kraštas - tai Dzūkijos perlas, išsiskiriantis gamtos ir kultūros paveldu, šio krašto papročiais ir tradicijomis, lankytinų vietų gausa, vietos bendruomenės narių sutelktumu ir kūrybingumu. Tiek mokyklose, tiek seniūnijos įstaigose dirba daug jaunų ir iniciatyvių žmonių. Tuo ir išskirtinė yra kelių kartų aukštadvario bendruomenė - neatskiriama demokratiškos Lietuvos valstybės dalelė, aktyviai veikianti nuo 2002-ųjų metų, laimėjusi ir įvykdžiusi daugelį projektų.

Tradicijos. Aukštadvario bendruomenė turi keletą  tradicinių renginių. Garsus tradicinis Aukštadvario bendruomenės renginys yra Joninių šventė, suburianti visą bendruomenę, kraštiečius ir netgi svečius, atvykusius į kaimo turizmo sodybas. Kitas renginys - šeimų šventė, kuri yra švenčiama tris dienas. Ji prasideda šv. mišiomis aukštadvario Kristaus atsimainymo bažnyčioje, kurios yra aukojamos už šeimų santarvę ir gerovę, antroji diena - šeimų sportinių varžytuvių diena, o trečioji - vakaronė su koncertine programa.

Amatai. Aukštadvario bendruomenėje populiarūs yra šie amatai:

* pynimas iš vytelių bei natūralių krepšių gaminimas;

*mezgimas, nėrimas;

*smulkių rankdarbių gaminimas.

Žymiausias bendruomenės įvykis. Aukštadvario bendruomenėje žymiausias įvykis - Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios varpo atnaujinimas, kuriam yra suteiktas Vytauto Kazimiero vardas.

Ką bendruomenė gali parodyti svečiui. Pirmiausia svečiui bus rodomi "LEADER" programos lėšomis atnaujinti Aukštadvario bendruomenės namai. pavaišinus žolelių arbata, svečiai bus supažindinami su įspūdingais Aukštadvario regioninio parko prižiūrimais gamtos objektais.

Bendradarbiavimas. Aukštadvario bendruomenė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Aukštadvario seniūnija, asociacija "Aukštadvario žiburiai", Bijūnų bendruomene ir asociacija "Ubiškių krašto bendruomenė".

Bendruomenės internetinė svetainė: www.aukstadvaris.lt

Kontaktai: Tel.868092788, el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Ateities planai. Aukštadvario bendruomenė skatins bendruomenės narių verslumą. Yra planuojama sukurti socialinę įmonę, projektų lėšomis įrengti siuvyklą ir gaminti patalynę kaimo turizmo sodyboms su vardiniais inicialais bei natūraliose Aukštadvario regioninio parko augimvietėse rinkti, džiovinti arbatžoles ir pristatyti jas mugėse, parodose bei realizuoti aukštadvario miestelio turgavietėje.

AUKŠTADVARIO BENDRUOMENĖ

Norėdami suburti Aukštadvario gyventojus, sutelkti sprendžiant vietos problemas, 2002 m. vasario mėn. aktyviausi miestelio žmonės įkūrė Aukštadvario bendruomenę, kuri jau gyvuoja beveik penkis metus ir atstovauja gyventojų interesus, saugoja ir puoselėja dvasines istorines vertybes, šio krašto tradicijas ir unikalią gamtą.

Bendruomenės svarbiausi tikslai yra šie:

  • kurti Aukštadvario miestelio ir seniūnijos viziją;
  • katinti savivaldos plėtrą ir bendruomenės demokratėjimą;
  • rūpintis seniūnijos gerbūviu ir gyventojų gerove;
  • kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką;
  • saugoti ir puoselėti dvasines, istorines vertybes, Aukštadvario krašto tradicijas ir unikalią gamtą.

Šiuo metu Aukštadvario bendruomenė vienija 79 nariai. Yra išrinkta 7 asmenų taryba: pirmininkė - Laura Žilionytė, nariai – Ramunė Bartkevičienė, Jūrga Dudienė, Edvardas Makšeckas, Laurynas Baltrūnas, Elena Ramaneckienė ir Jolita Daunoravičienė.

Bendruomenė projektinę veiklą vykdo nuo 2002 metų. Jau yra įgyvendinti sekantys bendruomenės projektai:

  • ,,Aukštadvario miestelio buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimas” (SAPARD lėšomis 2003 m.),
  • ,,Informacinių technologijų panaudojimas Aukštadvario bendruomenės aktyvinimui (ALF 2004 m.),
  • ,,Žingsnis po žingsnio į bendruomenių tinklą” (BAPP 2004m.),
  • ,,Aukštadvaris į Europą” (Lietuvos Respublikos kaimo bendruomenių sąjunga, 2004 m.),
  • ,,Ir aš galiu” (Trakų r. savivaldybė 2004m.),
  • ,,Kredito unijos remia bendruomenes pinigais, o Aukštadvario bendruomenė kredito unijas - nariais” (Lietuvos kredito unija, 2006 m.),
  • ,,Atostogaujame dirbdami” (UAB ,,Švyturys-Utenos alus”, 2006 m.),
  • ,,Dviračiu po Aukštadvario regioninį parką” (Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, 2006 m.),
  • ,,Aukštadvario bendruomenės patalpų autonominio šildymo sistemos įrengimas” (Žemės ūkio ministerija, 2006 m. )
  • ,,Paprastojo rėžiuko populiacijos išsaugojimas Aukštadvaryje bei gamtosauginis švietimas bendruomenėje” (JTVP PAF Mažųjų projektų programa ir LR ŽŪM, nuo 2006 m. įgyvendinamas).

Bendruomenė kasmet organizuoja gražiausios sodybos konkursus, švenčia Užgavėnių, Joninių šventes ir bando kurti savitas tradicijas: kraštiečių susitikimus, šeimų auksinių vestuvių paminėjimus, gatvių ir kaimų šventes. Vienas iš artimiausių bendruomenės centro tikslų – įkurti gražius ir patrauklius bendruomenės namus, kur galėtų rinktis įvairaus amžiaus bendruomenės nariai, kurie neabejingi savo kraštui ir aktyviai dalyvauja kultūrinėje, socialinėje ir projektinėje veikloje. Aukštadvario bendruomenė Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2005m. gegužės 11 d. panaudos sutartimi disponuoja buvusiu Aukštadvario vidurinės mokyklos pastatu, kuriame veikia neformali Aukštadvario bendruomenės buveinė. Šių metų pavasarį Aukštadvario bendruomenės taryba atliko seniūnijos gyventojų apklausą. Apklausos metu buvo surinkta informacija apie bendruomenės vykdomą veiklą, kultūrinio gyvenimo problemas Aukštadvario seniūnijoje, numatomų mokymų poreikį ir bendruomenės narių pagalbos indėlį, įrengiant bendruomenės namus. Tyrimui buvo parengtas klausimynas, apimantis Aukštadvario seniūnijos gyventojų sociokultūrinę sritį: laisvalaikio organizavimą prevenciniais tikslais, mažinant socialinę atskirtį ir aktyvinant bendruomenę. Atlikto tyrimo rezultatai buvo apibendrinti ir pagrindinė išvada buvo ta, kad tik Aukštadvario bendruomenės patalpų renovacijos projekto įgyvendinimas išspręstų bendruomenės narių susibūrimo vietos ir jaunimo užimtumo centro stygių, leistų bendrauti ir bendradarbiauti, užsiimti mėgstama veikla, dalyvauti grupiniuose socialinio darbo užsiėmimuose. Pastatu norėtų naudotis įvairaus amžiaus bendruomenės nariai ir seniūnijos gyventojai, jaunimas. Tačiau, neesant apšildymo sistemai, žiemos periodu veikla bendruomenės patalpose susilpnėja, tai trukdo nuosekliai ir planingai dirbti. Esama šildymo sistema morališkai pasenusi, neekonomiška, neatitinkanti šiandienos reikalavimų. Bendruomenės taryba, apsvarsčiusi esamą padėtį, priėmė nutarimą renovuoti šildymo sistemą. Dėl to buvo paruošta autonominės šildymo sistemos sąmata, kurios įgyvendinimui buvo reikalingos nemažos lėšos. Lėšas patalpų renovacijai šiemet buvo galima gauti tik pasinaudojus valstybės parama iš specialiosios kaimo rėmimo programos. Todėl Aukštadvario bendruomenės taryba vienintelė iš Trakų rajono nevyriausybinių organizacijų pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą ,,Aukštadvario bendruomenės patalpų autonominio šildymo sistemos įrengimas ”. Pagrindinis šio projekto uždavinys buvo įdiegti autonominį šildymą bendruomenės pastate, įrengiant židinį-ugniakurą bei orinę – konvencinę šildymo sistemą. Pateiktas projektas vertinimo komisijos buvo įvertintas teigiamai. Aukštadvario bendruomenei projekto įgyvendinimui buvo skirta 17 000Lt . Rugsėjo mėnesį Aukštadvario bendruomenės pirmininkė Regina Budrevičienė pasirašė su Žemės ūkio ministerija sutartį. Projekto vykdymo metu Aukštadvario bendruomenės taryba kreipėsi į 3 kompetentingas paslaugų teikimo įmones dėl autonominės šildymo sistemos įrengimo. Įmonių atstovai, vietoje apžiūrėję renovuojamą šildymo sistemą, pateikė realius komercinius pasiūlymus ir sąmatinę dokumentaciją. Apsvarsčiusi visus komercinius pasiūlymus, bendruomenės taryba tinkamiausiu komerciniu pasiūlymu pripažino pasiūlymą UAB ,,Židinių meistrai”. Su šia organizacija buvo pasirašyta rangos sutartis. Lapkričio mėnesį Aukštadvario bendruomenės patalpose buvo jaučiamas tikras sujudimas: bendruomenės nariai ruošė kietą kurą žiemos sezonui, o profesionalūs meistrai įrenginėjo šildymo sistemą. Jau Naujųjų 2007 metų išvakarėse bendruomenės namuose buvo šilta.

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 5 svečius online

Prisijungti