Aukštadvaris – pravažiuojantis miestelis, įsikūręs ant Karališko kelio, kuriuo nuo seno karietomis keliavo karaliai iš Vilniaus į Varšuvą. Dabartiniu metu pro miestelį kasdien pravažiuoja tūkstančiai automobilių. Dažnai sulaukiame ir svečių. Šių metų spalio 7d. Aukštadvario bendruomenėje svečiavosi Kretingos rajono Imbarės seniūnijos bendruomenių centro "Juodupėnai" ir aplinkinių bendruomenių lyderiai, kurie projekto lėšomis keliaudami 52 vietų autobusu, nusprendė aplankyti Aukštadvario kraštą, Trakus ir Kernavę. Bendruomenių centro „ Juodupėnai“ vadovė Lina Stanienė prieš kelerius metus yra pabuvojusi Aukštadvaryje, keliaudama su Lietuvos vietos veiklos grupių atstovais. Bendruomenės centro lyderė apie Aukštadvarį išsaugojo malonius prisiminimus, projektinės veiklos patirtį, todėl nusprendė dar kartą aplankyti Aukštadvarį su savo ir aplinkinių šešių bendruomenių atstovais. Svečiai maloniai mums pristatė savo kraštą. Juodupėnai – kaimas Kretingos rajone. Jis įsikūręs 37 km. į šiaurės vakarus nuo Kretingos miesto, 6 km. į šiaurės vakarus nuo Salantų. Per kaimą teka Juodupio upelis, davęs pavadinimą ir kaimui. Ties Juodupėnais upelį užtvenkus, susidarė tvenkinys. Juodupio baseinas įeina į Salantų regioninio parko saugojamą teritoriją. Puiki Juodupėnus supanti gamta. Miškai turtingi žvėrimis, grybais ir uogomis. Juodupėnų tvenkinys tiek vietiniams, tiek svečiams leidžia mėgautis įvairiomis pramogomis, puiki vieta mėgėjiškai žvejybai ir turiningam laisvalaikio praleidimui. Bendruomenės centras „Juodupėnai“ , įsikūręs 2003 m. lapkričio 16 d., Salantų miestelyje, per šį laikotarpį taip pat yra įgyvendinęs daugelį bendruomeninių projektų. Nuo 2010 metų šiam centrui vadovauja aktyvi ir kūrybinga lyderė Lina Stanienė. Bendruomenių aktyvistės įdomiai tvarko internetinę svetainę, kurioje atsispindi visa šio kaimo istorija. Įdomiausia tai, kad netgi užfiksuota, kada ( 1951 metais) per Juodupėnus pradėjo važinėti pirmoji kolūkio mašina, kada šiame kaime prasidėjo melioracija. Šeštadienio rytą Aukštadvario bendruomenės namai buvo pilni klegesio. Garbingus svečius pasitiko bendruomenės pirmininkas Vytautas Zalieckas, seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ liaudies dainų ansamblio dainininkės, savo rankdarbius svečiams demonstravo senjorės Janina Rajeckienė ir Janina Mekionienė. Pagal seną lietuvių paprotį svečią pirmiausiai reikia pasodinti prie stalo, o po to su juo kalbėtis. Tad po ilgai trukusios kelionės per Lietuvą, svečiai buvo vaišinami karštais kibinais ir arbata, klausėsi liaudies dainų ansamblio atliekamų dainų. Po to, kretingiškiai aplankė Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčią. Savo kraštiečius maloniai pasitiko Žemaitijoje gimęs ir augęs Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas, monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius. Lydimi Aukštadvario seniūnės, svečiai aplankė garsiąją Velnio duobę, skaidrų Aukštadvario šaltinį, piliakalnį, kuris turi nepaprastai gilią istoriją ir maloniai atsisveikinę, iškeliavo tolyn. Bendruomeninę draugystę nusprendėme tęsti ir 2018 metais, kadangi Salantai ir Aukštadvaris tapo 2018 m. mažosios Lietuvos kultūros sostinėmis.

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose akimirkos iš susitikimo.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Skaityti daugiau... »

Sveikinu Jus visus su tarptautine Mokytojų diena! Ruduo... Atrodo, tik vakar išgyvenome Rugsėjo 1-osios jaudulį, o šiandien, eidami per lapų spalvų margumyną, norime išsakyti pačius prasmingiausius žodžius Jums, mieli mūsų Mokytojai. Ačiū Jums, kad padedate statyti jaunosios kartos gyvenimo pamatus! Tarptautinė mokytojų diena paskelbta ir minima, siekiant atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Žodis „pedagogika“ yra kilęs iš graikų kalbos: „pais“ – vaikas, „ago, again“ – vesti, valdyti, auklėti („paidagogos“ – vaikų vedžiotojas, „paidagogeion“ – mokykla). Koks jis, šiandieninis Mokytojas? Jūs turbūt prisimenate savo buvusius mokytojus? Kokie jie liko Jūsų atmintyje? Į kurį savo mokytoją tapote panašūs? Mokytojų dienos proga norėčiau Jums palinkėti didžiulės atsakomybės nelengvame ir nenuspėjamame mokytojo darbe. Tegul Mokytojo kelias, kuriuo Jūs vedate savo mokinius į gyvenimą, būna kūrybiškas, atviras, pilnas ieškojimų ir atradimų. Linkiu ir toliau turėti jėgų mokyti, kuo paprasčiau, bet nepaprastai, kuo išsamiau perduoti savo žinias mokiniams. Juk nuo Jūsų priklauso Lietuvos Valstybės ateitis! Mokiniams norėčiau palinkėti tolerancijos, gerų ir gražių santykių su Mokytojais, klasės draugais, žinių troškulio, spindinčių akių ir kad niekada nepamiršti kas Jūs esate, tad gerbkite save ir savo Mokytojus. Linkiu, kad kiekvieną dieną Mokytojo vestą pamoką lydėtų mokinių dėkingumas ir pagarba. Sveikinu visus mokyklų darbuotojus, tėvelius šios nuostabios šventės proga. Jie irgi mokyklų bendruomenės dalis. Manau, jiems taip pat nieko nėra brangesnio už mokinio ištartą žodį „Ačiū“. O dabar pabandysiu pravesti trumpą pamoką. Mieli mokiniai, atsistoję drąsiai visi kartu pasakykime: „Ačiū, Jums, Mokytojai“.

Pagarbiai Aukštadvario seniūnė                 Jadvyga Dzencevičienė

Skaityti daugiau... »

Kiekvienais metais Aukštadvario seniūnijos bendruomenėje tapo tradicija keliauti po mūsų gražiąją Tėvynę Lietuvą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laimėtų projektų lėšomis kasmet aplankome pačius nuostabiausius Lietuvos kampelius. Prieš dvejus metus važiavome jubiliejiniais M. K. Oginskio takais po pasakišką Žemaitiją. Praėjusiais metais aplankėme Šiluvą, Tytuvėnus, Telšius, grožėjomės Skuodo rajono Mosėdžio akmenų muziejumi. Šiais metais, nusprendę apsilankyti Aukštaitijoje, saulėtą rugsėjo 22 dieną 50 vietų UAB "Ringis ir Ko" autobusu vėl leidomės į kelionę. Pirmasis mūsų sustojimas buvo Kernavėje. Čia mus maloniai pasitiko Kernavės seniūnijos vyr. specialistė Zita Svetlikauskienė. Nepaprastai buvome sužavėti tautodailininko, rašytojo Ipolito Užkurnio medžių skulptūrų muziejumi, kurį aplankyti tikrai buvo verta. Šimtais savo skulptūrų įamžinęs lietuvių tautos atminimą, netgi pavaizdavęs A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ personažus, sukūręs medinį Vytauto Didžiojo paveikslą, toks žmogus paliko nepaprastai gilų pėdsaką Lietuvos tautodailėje. Stebėjomės kaip iš vieno medžio galima išdrožti visą eilę personažų ir supratome, kad tautodailininkas buvo neatskiriamai susiliejęs su gamta: „Jeigu man būtų leista antrą kartą užgimti, Aš norėčiau užgimti medžiu. Ąžuolu augti, žaliuoti, kelti į dangų galingas šakas, Teikti praeiviui pavėsį, galynėtis su vėtrom…“ (Iš I. Užkurnio „Odės medžiui“) Aplankę švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, pasižvalgę po Kernavės istorinius piliakalnius, leidomės tolyn. Netrukus mus pasitiko Anykščiai, garsėjantys kūrybingais žmonėmis, apsupti šilų ir Šventosios upės vingių. Čia pirmiausiai apsilankėme A. Baranausko klėtelėje ir A. Vienuolio – Žukausko muziejuje. Klausėmės malonaus gidės pasakojimo, muzikinių įrašų, žiūrėjome filmuotą medžiagą apie tautodailininką Stanislovą Petrašką ir lankėme jo akmens tapybos parodą. Mums buvo stebėtina, kad tautodailininkui kilo mintis tapybos instrumentu pasirinkti akmenį ir iš jo pagaminti netgi Lietuvos Respublikos valdovų rūmų paveikslą. Atrodo, kad nėra nieko paprastesnio už akmenį, tačiau paversti akmenį tapyba ir suderinti spalvas, mums atrodė tarytum stebuklas. Toliau važiavome į Anykščių priemiestyje įsikūrusį aukštaitišką etnografinį Niūronių kaimą, kuriame yra gimęs septintasis vaikas šeimoje, rašytojas Jonas Biliūnas. Aplankę čia įsikūrusį Arklio muziejų, kuriame yra ne tik arklio gadynės žemės darbų, senovėje buvusios pagrindinės kaimo ir miesto transporto priemonės, bet ir unikalūs drožinių rinkiniai, arklio istorijos, karybos ekspozicijos. Čia galima pajodinėti, pasivažinėti vežimaičiu ar važiu, pasisupti sūpuoklėmis. Aukštaitiškoje sodyboje maloniai mus pasitiko muziejaus darbuotoja Rita Vasiliauskienė, kuri muziejaus troboje jau buvo iškūrenusi krosnį ir užminkiusi kvepiančią duonelę. Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę savo rankomis suformuoti kepalėlį duonos ir šauti į krosnį. Daugelis čia maloniai prisiminė, kaip vaikystėje mamos kepdavo duoną, ką dėdavo į raugą. Prisipažinome, kad dar ir šiandien pamaloniname savo anūkus namine kepta duonele. Pasivaišinę duona, krosnyje keptomis bulvėmis ir kitais senovės lietuviško stalo gardėsiais, buvome nepaprastai laimingi ir pritariant akordeonui, dainavome lietuvių liaudies dainas. Atsisveikinę ir išsinešę supakuotus savo rankomis keptus duonos kepalėlius, laimingi keliavome tolyn. Po to, aplankę Nykščių namus, kur vyko Anykščių vyno degustacija, Anykščių medžių lajų taką, Puntuko akmenį, laimingi sugrįžome į namus. Kelionė buvo tiesiog įspūdinga, joje dalyvavo 48 Aukštadvario, Bijūnų, Ubiškių, Čižiūnų, Totoriškių seniūnaitijų atstovai, seniūnaičiai ir šių bendruomenių šviesuoliai.

P.s. J. Dzencevičienės nuotraukose – akimirkos iš kelionės po Aukštaitiją.

Aukštadvario seniūnė        Jadvyga Dzencevičienė

Skaityti daugiau... »