1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Funkcijos

(Ištrauka iš LR Vietos savivaldos įstatymo)

Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas. Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų savivaldybės biudžeto asignavimų.

Seniūnijos funkcijos:

  • neviršydama savo įgaliojimų, seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
  • prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
  • pagal kompetenciją organizuoja vaikų teisių apsaugos prevenciją ir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai ar apribotos tėvų teisės į vaikus;
  • kaimo vietovėse tvarko namų ūkio knygas;
  • renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
  • renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;
  • kaimo vietovėse registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
  • dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;
  • dalyvauja organizuojant civilinę saugą;
  • dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje;
  • nustatyta tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;
  • padeda organizuoti Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;
  • dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;
  • dalyvauja organizuojant arba organizuoja gyventojų poilsį;
  • organizuoja viešuosius ir visuomenei naudingus darbus;
  • organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;
  • nustatyta tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;
  • organizuoja ir įgyvendina valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;
  • tvarko priskirtus registrus ir nustatyta tvarka teikia duomenis;
  • tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
  • savivaldybės tarybos sprendimu tik tuo atveju, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, gali laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys.

Seniūnas:

  • atlieka seniūnijos vidaus administravimą;
  • administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;
  • rengia seniūnijos veiklos programas, teikia jas svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje. Supažindina seniūnaičius su savivaldybės tarybos patvirtintomis programomis ir aptaria skirtų asignavimų naudojimą;
  • seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;
  • išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;
  • seniūnijoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje nėra civilinės metrikacijos įstaigų, registruoja mirtis;
  • išduoda leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą;
  • Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
  • pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas;
  • kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus, skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją priima sprendimus. Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
  • nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešose vietose;
  • teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;
  • prireikus rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus, rengia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;
  • šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;
  • dalyvauja savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;
  • apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
  • ne rečiau kaip kartą per metus teikia seniūnijos veiklos ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui.

Seniūnijos veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms ir seniūnams pavesta atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.


Paskutinis atnaujinimas: 2010-03-09 13:43:38

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Iššūkis: kuo mažiau į sąvartynus!

 

 

 

 

 

 

 

 

Galime pasidžiaugti, jog lyginant su kitais šalies rajonais Trakų rajone rūšiuojama iš tiesų nemažai – statistiškai vienam gyventojui per metus tenka per 30 kg išrūšiuotų atliekų, kai vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas surenka beveik per pus mažiau – netoli 17 kg išrūšiuotų atliekų. Tačiau galima ir būtina dar labiau mažinti į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius bei sąvartynus patenkantį atliekų kiekį.

 

„Todėl mes kviečiame kraštiečius sąmoningėti, laikytis DAR! principo, kuris reiškia – „Dabar Aš Rūšiuoju!“ ir taip padaryti ženklų įnašą mūsų krašto išsaugojimui“, – sakė I. Neverovskienė.

 

Pasak jos, tikėtina, kad kai kurie žmonės vis dar nerūšiuoja ne iš piktos valios ar abejingumo, o dėl to, jog tiesiog ne visuomet žino, kokia yra rūšiavimo nauda ir svarba, bei į kokius konteinerius kokias antriniam panaudojimui tinkamas atliekas iš tiesų galima mesti, o kurios turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį. Tad pasitikslinkime, kaip tinkamai rūšiuoti:

 

Atkreipkite dėmesį, kad ir į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerį galima mesti ne viską. Į šiuos konteinerius negalima mesti statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektronikos atliekų, baterijų ir akumuliatorių, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias reikia išrūšiuoti, negalima mesti karštų pelenų, automobilių dalių ir skysčių, pavojingųjų atliekų. Taip pat negalima mesti didžiųjų atliekų – baldų, čiužinių, kilimų, langų rėmų ir panašių dalykų, juos reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1a, Lentvaryje ir žaliųjų atliekų, kurias reikia kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1b, Lentvaryje.

 

Anot specialistės, Trakų rajone kita svarbi kliūtis gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas – nepatraukli ir pasenusi rajono komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūra. Dėl to rajono savivaldybė ėmėsi įgyvendinti svarbų projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone”*, kurio metu iki 2019 metų pabaigos Trakų rajone bus įrengtos bei rekonstruotos 55 konteinerinės aikštelės prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Dalyje šių aikštelių dar šiais metais bus pastatyti ir tekstilės atliekų konteineriai, o tolimesnėje perspektyvoje numatytos vietos ir maisto atliekų konteineriams. „Tikiu, kad gyventojai, žinodami, kaip teisingai rūšiuoti atliekas ir galėdami patogiai tą daryti, lengvai ir su džiaugsmu laikysis DAR! principo“, - optimistiškai nusiteikusi teigė I. Neverovskienė.

 

* Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrostruktūrą suteikė ES parama – pagal 05.2.1-APVA-R-008 priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ vykdomi darbai didžiąja dalimi finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 823529,41 eurus, iš kurių 85 proc. sumos padengs jau minėtas ES Sanglaudos fondas, likusi dalis sumos tenka Trakų rajono savivaldybei.

Skaityti daugiau... »

Skelbiamas konkursas „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019 m.“

Trakų rajono savivaldybė, skatindama gyventojų, bendruomenių, įmonių, įstaigų ir organizacijų tvarkingos bei išpuoselėtos aplinkos kūrimą, saviraišką, eksperimentavimą, originalumą, taip pat siekdama motyvuoti rajono gyventojus aktyviai puoselėti šalia pastatų esančias erdves, norėti nustebinti aplinkinius idėjomis puošiant mus supančią aplinką bei puoselėti estetiškai vertingos aplinkos kūrimo tradicijas, skelbia konkursą „Gražiausias ir tvarkingiausias Trakų rajono kiemas 2019″.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau... »

Joninės Aukštadvaryje

Birželio 23-ios pavakarę į unikalios gamtos prieglobstį - Skrebės ežero pakrantę, kur miškas, kalvos, įvairūs žolynai, o šiais metais netgi liepos apsipylę kvapniaisiais žiedais, gausiai rinkosi Aukštadvario gyventojai ir miestelio svečiai. Joninių šventė prasidėjo tradiciškai - apeigomis, kurias atliko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis ,, Verknė“ . Džiugu, kad į šventę atvyko Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir savivaldybės tarybos narės Jadvyga Dzencevičienė, Inesa Židonytė, Jelena Jočionienė, parodydamos dėmesį ir pagarbą šventės dalyviams ir svečiams. Visus pasveikino merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė. Užgrojus Onuškio liaudiškos muzikos kapelai ,, Samė“ šventė linksmai įsisiūbavo, vienas po kito keitėsi meniniai kolektyvai, o šokio sūkurį įsisupo ir jauni, ir maži, ir vyresni... Pertraukos metu Aukštadvario sporto klubo vadovas Gediminas Pociūnas ir Viktoras Stukas vedė sportines varžytuves. Visi, kas norėjo, galėjo išbandyti akies taiklumą, rankos miklumą, savo jėgos stiprumą. Nuvilnijo trumpiausia vasaros naktis su Joninių laužo dūmu, nubangavo ežero bangų supamais vainikėliais, nuskubėjo pilna paslapčių ieškant paparčio žiedo... Organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems surengti šventę. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų meniniai kolektyvai: Onuškio liaudiškos muzikos kapela „Samė“ (vadovė Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografinis ansamblis „Verknė“(vadovas Vaidas Lengvinas) ir liaudiškų šokių grupė „Nava“ (vadovė Rimutė Blikertienė). Šventėje dainavo Aukštadvario gimnazijos mokinė Gabrielė Dzencevičiūtė. Linksmino kviestiniai kolektyvai: Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo universiteto pramoginių šokių grupė „Nonna Dance“ (vadovė Valerija Stričkienė), populiariosios muzikos atlikėjai „Brėmeno muzikantai“. Šventę vedė Trakų kultūros rūmų etnografė Justina Bendinskytė ir Aurimas Cibulskas. Visokeriopą pagalbą suteikė Trakų kultūros rūmai bei Aukštadvario seniūnijos darbuotojai, šventę rėmė Trakų savivaldybė, Aukštadvario bendruomenė, ELEKTRĖNŲ MĖSA . V.Kartenio firma. V. Slavinskienės mėsinė, UAB ,, GIDRA“. Šventės organizatoriai – Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinys, Aukštadvario seniūnija, Aukštadvario sporto klubas. Visų šių kolektyvų, muzikantų, rėmėjų dėka Joninių šventė pavyko. Norisi tikėtis, kad malonūs prisiminimai iš paslaptingos Joninių nakties dar ilgai lydės visus šventės lankytojus.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 18 svečius online

Prisijungti