1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Funkcijos

(Ištrauka iš LR Vietos savivaldos įstatymo)

Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas. Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų savivaldybės biudžeto asignavimų.

Seniūnijos funkcijos:

  • neviršydama savo įgaliojimų, seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
  • prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;
  • pagal kompetenciją organizuoja vaikų teisių apsaugos prevenciją ir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai ar apribotos tėvų teisės į vaikus;
  • kaimo vietovėse tvarko namų ūkio knygas;
  • renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
  • renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;
  • kaimo vietovėse registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
  • dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;
  • dalyvauja organizuojant civilinę saugą;
  • dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje;
  • nustatyta tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;
  • padeda organizuoti Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;
  • dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;
  • dalyvauja organizuojant arba organizuoja gyventojų poilsį;
  • organizuoja viešuosius ir visuomenei naudingus darbus;
  • organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;
  • nustatyta tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;
  • organizuoja ir įgyvendina valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;
  • tvarko priskirtus registrus ir nustatyta tvarka teikia duomenis;
  • tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
  • savivaldybės tarybos sprendimu tik tuo atveju, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, gali laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys.

Seniūnas:

  • atlieka seniūnijos vidaus administravimą;
  • administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;
  • rengia seniūnijos veiklos programas, teikia jas svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje. Supažindina seniūnaičius su savivaldybės tarybos patvirtintomis programomis ir aptaria skirtų asignavimų naudojimą;
  • seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;
  • išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;
  • seniūnijoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje nėra civilinės metrikacijos įstaigų, registruoja mirtis;
  • išduoda leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą;
  • Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;
  • pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas;
  • kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus, skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją priima sprendimus. Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
  • nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešose vietose;
  • teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;
  • prireikus rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus, rengia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;
  • šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;
  • dalyvauja savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;
  • apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;
  • ne rečiau kaip kartą per metus teikia seniūnijos veiklos ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui.

Seniūnijos veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms ir seniūnams pavesta atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.


Paskutinis atnaujinimas: 2010-03-09 13:43:38

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Aukštadvario seniūnijos bendruomenė iškilmingai pasitiko Lietuvos Valstybės gimtadienį

Aukštadvaryje - 2018 m. Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje buvo labai kruopščiai pasiruošta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui. Jau iš anksto mokyklų, įstaigų ir bendruomenės namų langai pasipuošė tautinių spalvų karpiniais, o bendruomenės namų balkonas – Lietuvos trispalve. Centrinėje Aukštadvario miestelio Vilniaus gatvėje ant apšvietimo stulpų plevėsuojančios vėliavėlės kėlė šventinę nuotaiką. Miestelio skverelyje pastatytas stendas „Atkurtai Lietuvai – 100“, o Aukštadvario miestelio bibliotekoje eksponuojama paroda ,,Aukštadvaris Lietuvos Valstybės kontekste“. Nuostabūs šventiniai minėjimai, skirti Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui nuskambėjo Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“, Aukštadvario gimnazijos, žemės ūkio mokyklos, Bijūnų daugiafunkcio centro, Čižiūnų socialinių paslaugų centro bendruomenėse. Ir štai atėjo šventinis Vasario 16 –sios rytmetis. Seniūnijos gyventojai savo gyvenamuosius namus, daugiabučių balkonus padabino Lietuvos trispalvėmis. Skambant bažnyčios varpui, buvo organizuojama iškilminga eisena su 100 Lietuvos trispalvių nuo Aukštadvario miestelio centrinės aikštės iki bažnyčios, kurioje dalyvavo aukštadvariečiai ir svečiai. Mus pasveikinti atvyko ir iškilmingoje eisenoje bei Šv. Mišiose dalyvavo Trakų rajono savivaldybės Merės pavaduotoja Marija Puč, tarybos narė Nijolė Ramoškienė. Savo parapijiečius ir svečius pasitiko įspūdingai pasipuošusi Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Lietuvos trispalvės spalvomis degė 100 žvakių, ant specialaus kupolo plevėsavo 100 vėliavėlių, o prie Dievo stalo puikavosi jubiliejinė puokštė su tautiniu akcentu. Šv. Mišias už Tėvynę Lietuvą aukojo monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius, vargonavo Trakų meno mokyklos direktorės pavaduotoja Justina Orlovskytė. Šv. Mišių metu prie Altoriaus buvo nešamos atnašos su gražiausiais linkėjimais Tėvynei Lietuvai. Po Šv. Mišių buvo sudalyvauta visuomeninėje akcijoje ,, Uždek žvakutę ant savanorio kapo“. Akcijos metu gėlių puokštės ir uždegtos žvakutės padabino Lietuvos savanorių, palaidotų Aukštadvario II-se kapinėse, bažnyčios šventoriuje palaidotų kunigų kapus. Uždegtų žvakių šviesa apšvietė ir tremtinių kančioms atminti pastatytą kryžių bažnyčios šventoriuje. Visi šventės dalyviai skubėjo į Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salę, kur vyko jubiliejinis koncertas „Apkabinkime Lietuvą meile ir viltimi“. Įeinančius šventės dalyvius pasitiko Aukštadvario gimnazijos dūdelių ansamblio liejamos melodijos ( mokytoja Aldona Stankevičienė) . Salė buvo pilnutėlė žmonių. Renginio pradžioje buvo iškilmingai įnešta Aukštadvario gyventojų Veronikos ir Raimondo Pilipavičių per sovietų okupacijos metus išsaugota Lietuvos trispalvė. Manoma, kad ši vėliava 1940 m. plazdėjo ant Valstybės teismo pastato Kaune. Sąjūdžio metais ir pirmaisiais Atkūrimo Lietuvos Valstybės metais ji jau plevėsavo Aukštadvaryje. Ši vėliava yra saugoma kaip brangiausia buvusių mokytojų Pilipavičių šeimos relikvija. Jubiliejinę šventę pradėjo patys mažiausi aukštadvariečiai. Renginį vedė Aukštadvario gimnazistė Ieva Baškevičiūtė ir žemės ūkio mokyklos mokinys Deividas Rimka. Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“ mokiniai Aurėja Dudytė ir Matas Daunoravičius skaitė savos kūrybos eiles, skirtas Tėvynei Lietuvai. Visų dėmesį prikaustė išsamus istorikės, Aukštadvario regioninio parko kultūrologės Ritos Balsevičiūtės pranešimas ,, Lietuvos valstybės šimtmečio kelias“. Rita pabrėžė, kad: ,, aukštadvariečiai, stipriai jausdami karo bei pokario gilias žaizdas, nebuvo abejingi laisvės siekiui. Iš prigimties nešiodami laisvės ugnį krūtinėse, tikėjo Lietuvos ateitimi. Darbą mylinti tauta niekada nepražuvo. Negalima teigti, kad sovietmečiu viskas buvo tik griuvėsiai. Iš po sunkių priespaudos akmenų išdygo drūti medžiai ir sulapojo. Aukštadvario apylinkėse užaugo menininkai, mokslininkai, daktarai. Jų darbus šiandien galime dėti ant garbingo Lietuvos šimtmečio stalo. Tai archeologo Prano Kulikausko, gydytojo Stasio Biziulevičiaus, profesoriaus Mečislovo Randamansko, dailininko Kęstučio Kasparavičiaus, kovo 11 – osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Bronislovo Genzelio darbai. Šie žmonės garsina Lietuvą pasaulyje. O kur dar visi garbingi jų mokytojai, poetai ir sąžiningi paprasti darbininkai, savo gyvenimu rodę dorus pavyzdžius jaunimui. Taip dirbdami ir nešiodami vasario 16 – osios trispalvę širdyse, aukštadvariečiai prisidėjo prie antrojo, kovo 11 – osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto gimimo. Lietuvos Sąjūdis arba dainuojanti revoliucija gimė ir mažuose miesteliuose. Lietuvos kaimas, kaip ir kitais svarbiais istoriniais momentais atidavė duoklę Tėvynei“. Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Tėvynę Lietuvą. Tęsiant koncertinę programą, susirinkusius džiugino Trakų meno mokyklos Aukštadvario choreografijos jaunučių liaudiškų šokių grupės atlikti šokiai ( vad. Akvilė Prakapienė). O po jų šventės dalyvių širdis tiesiog sudrebino Vilniaus įgulos karininkų Ramovės vyrų choro ,, AIDAS“ atliekamos patriotinės dainos. ( vad. Tadas Šumskas). Šventės metu buvo pasveikinti aukštadvario seniūnijos gyventojai ir svečiai, gimę vasario 16 dieną: choro „Aidas“ vadovas Tadas Šumskas, Aukštadvario seniūnijos Bijūnų kaimo gyventoja Marijona Kulešienė, švenčianti 85-rių metų jubiliejų, aukštadvariečiai Laimutė Verseckienė, Algimantas Ramaneckas ir Aukštadvario mokyklos – darželio mokinė Akvilė Bielskutė. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos socialinė pedagogė metodininkė Nijolė Zubrickienė pristatė savo inicijuotą projektą „ Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 – metis“ , kuriame buvo atrinkti šiuo projektu inicijuoti Aukštadvario seniūnijos gyventojų gražiausi palinkėjimai Tėvynei Lietuvai. Mielieji, šventinės akimirkos baigėsi, tačiau visa tai ilgam išliko kiekvieno Aukštadvario seniūnijos gyventojo, kraštiečio ar svečio širdyje. Juk mes esame LIETUVA, o LIETUVA – tai mes. Tegul meilė Tėvynei ilgam išlieka mūsų širdyse. Nuoširdžiai dėkoju rėmėjams ir Lietuvos jubiliejinio gimtadienio organizatoriams: Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorei Teresei Mikutavičienei, profesoriui Mečislovui Rondomanskui, verslininkui Ovidijui Šovai, kraštietėms Irenai Garčinskaitei ir Vandai Sindaravičiūtei - Bičkauskienei, asociacijai „Aukštadvario žiburiai“ ir Aukštadvario seniūnijos kolektyvui, kurių dėka Taip įspūdingai pasitikome Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-tį.

P.S. Nuotraukose: akimirkos iš šventinių renginių Aukštadvaryje.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Skaityti daugiau... »

Kviečiame

Dėmesio Dėmesio

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 75 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti